„O tai neišvengiamai bus“, – perspėjo jis trečiadienį išėjęs iš vyriausybės posėdžio, kuriame buvo pritarta mokesčių ir pensijų reformoms.
Lietuvos banko pirmininko vertinimu, esminė dabartinės mokesčių sistemos problema yra per mažas perskirstymas.
„Tai yra pasekmė, pirmiausia, netolygaus atskirų pajamų rūšių apmokestinimo. Visų pirma, aš kalbu apie darbo santykius ir savarankiškai dirbančius. Mes labai aiškiai parodėme, kaip skiriasi mokestinė našta, ji skiriasi iki penkių kartų“, – sakė V. Vasiliauskas.
Kita problema, į kurią beda pirštu Lietuvos banko vadovas – įvairios lengvatos, trečia – mokesčiai, kurių bazę, pasak jo, reikia plėsti.
„Tai yra pinigai, kurie guli po kojomis – pasilenk ir paimk. Turiu mintyje nekilnojamo turto, aplinkosauginius mokesčius. Ir tai nėra kažkas naujo, ką mes siūlome. Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija kasmet tą mantrą kartoja“, – sakė V. Vasiliauskas.
Siūlo apsispręsti ilgam laikui
Pasak Lietuvos banko pirmininko, reikia galiausiai apsispręsti, ko norima.
„Taip, darbo jėgos apmokestinimo naštos klausimas yra sprendžiamas. Bet mes abejojame dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) taikymo praplėtimo vienam, dviem vidutiniam darbo užmokesčiams (VDU).Mes manome, kad rezultatas viešiesiems finansams bus labai neigiamas, o kokia iš to bus nauda sunkiai įsivaizduojame“, – sakė V. Vasiliauskas.
Pasak Lietuvos banko pirmininko, jeigu bus priimtas toks paketas, koks yra dabar, tai panašu į „prociklinę fiskalinę politiką“.
„Tai reiškia, kad prarandama galimybė gerais ekonominiais laikais padaryti sprendimus, kurie paskui pagelbėtų, kada ekonomika stos“, – sakė V. Vasiliauskas.
Pozityviai įvertino siūlymus dėl pensijų reformos
Lietuvos banko vadovas pozityviai įvertino siūlymus dėl pensijų reformos.
„Iš principo tie kompromisai, kurie yra pasiūlyti, mes galvojame, kad jie yra tinkami, ir jie sutampa su siekiu spręsti demografinės duobės, kuria laukia mūsų netolimoje ateityje, problemas ir jos įtaką pensijų sistemai“, – sakė V. Vasiliauskas.
Tačiau, pasak jo, tai priklauso nuo galutinių sprendimų, kurie bus priimti Seime.
„Mes nuosekliai laikomės pozicijos, kad mokesčių reforma yra neatsiejama nuo pensijų sistemos reformos. Tai yra struktūrinės reformos ir dėl jų reikia visiems susitarti, nes tokios galimybės reformuoti tokias svarbias sritis, kaip pensijų, mokesčių, atsiranda vieną kartą per tam tikrą laikotarpį. Todėl būtų gerai, kad visos politinės jėgos susitartų, kaip mes įsivaizduojame pensijų, mokesčių sistemą dešimt metų į priekį“, – sakė V. Vasiliauskas.
Nesutinka su Lietuvos banko pozicija
Premjeras Saulius Skvernelis nesutinka su Lietuvos banko vadovo siūlymais dėl papildomų sprendimų.
„Lietuvos banko vadovas siūlo iš esmės suvienodinti mokestinę naštą asmenims, kurie dirba pagal darbo santykius ir individualia veikla. Aš nežinau ar keli šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie dirba pagal individualią veiklą būtų labai patenkinti mokėdami tokius pačius mokesčius kaip dirbantys pagal darbo sutartis, ir kas būtų, jeigu toks mokestis atsirastų. Tie žmonės dirbtų ne pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą, bet vis tiek dirbtų. Suprantame, kokios yra rizikos“, – sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat nesutinka su siūlymu įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
„Aš nežinau, ar tai yra socialiai teisinga. Siūloma įvesti automobilių mokesčius – tokie yra jų siūlymai. Mes manome, kad mūsų sprendimai yra subalansuoti, leidžia įgyvendinti struktūrines reformas ir optimaliai išnaudoti mūsų ekonomikos augimą“, – sakė S. Skvernelis.
Bijo, kad nustumtų žmones į šešėlį
Finansų ministras Vilius Šapoka irgi kritiškai įvertino siūlymus dėl papildomų mokesčių.
„Skaičiuojant su kalkuliatoriumi, žinoma, kad galima nupiešti daug gražių skaičių, kiek bus surinkta papildomai, bet realybė visiškai kitokia. Tiesiog mes nustumtume žmones į šešėlį“, – sakė V. Šapoka.
Jo vertinimu, vyriausybės siūlymas yra labiau subalansuotas.
„Tose srityse, kuriose, pagal tyrimus, šešėlio mastas yra didelis (pavyzdžiui, statybos, autotransporto remonto sektoriuose) siūloma taikyti Gyventojų pajamų mokesčio paskatas, ir taikydami veidrodį principą išbraukti šitas veiklas iš verslo liudijimų sąrašo“, – sakė V. Šapoka.
Finansų ministras neatmetė, kad „anksčiau arba vėliau“ iškils diskusija dėl automobilių mokesčio, sprendžiant seno automobilių parko problemą.
„Nes nesprendžiant šito klausimo ateityje Lietuvai grėstų didelės išlaidos dėl papildomų taršos mokesčių. Bet čia yra kitas būdas, ieškoti kompleksinio sprendimo – ne vien tik mokestis, bet kartu ir paskatos pirkti ekologiškus automobilius“, – sakė V. Šapoka.
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto mokestį, ministras pasvarstė, kad teoriškai juo būtų galima apmokestinti visus, tačiau tarptautinė praktika rodo, kad niekada taip neatsitinka.
„Jautrios socialinės grupės yra išskiriamos, numatomas pajamų testavimas. Tas pats atsitiktų ir Lietuvoje. Jeigu įvestume nekilnojamo turto mokesčio srityje pajamų testavimą, iš esmės sukurtume papildomas paskatas slėpti oficialias pajamas“, – sakė V. Šapoka.
Reformos keliauja į Seimą
Vyriausybė trečiadienį galutinai patvirtino mokesčių ir pensijų reformas numatančias įstatymų pataisas, rašė BNS.
Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.
Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.