Kaip nustatė Lietuvos tarpžinybinė komisija, tyrusi Rusijos naikintuvo "Su-27" įskridimą į Lietuvos oro erdvę, šią katastrofą lėmė "techninių, organizacinių ir žmogiškų veiksmų visuma". Komisija nustatė, kad raketomis "oras-oras" ginkluoto orlaivio pilotas Valerijus Trojanovas skrydžio metu padarė klaidų panaudodamas navigacinę įrangą pilotuojamo orlaivio vietai nustatyti. Išvadose taip pat teigiama, kad Rusijos skrydžių valdymo tarnybos, vykdydamos V.Trojanovo piluotojamo orlaivio valdymą, užduoties atlikimo metu padarė šiurkščių klaidų. Komisija nustatė, kad orlaivis buvo techniškai tvarkingas, bet jo parengimas skrydžiui buvo atliktas skubotai ir nesilaikant nustatyto darbų eiliškumo, ir tai galėjo galėjo turėti įtakos orlaivio navigacinių sistemų darbo tikslumui skrydžio metu.
Rusijos parlamentaras V.Opekunovas pakartojo jau anksčiau šią savaitę išsakytą nuomonę, jog Kaliningrado sritis - sudėtinė Rusijos dalis, todėl Lietuvos Seimo keliamas Kaliningrado srities demilitarizavimo klausimas, anot jo, visiškai nepagrįstas.
"Tai būtų tas pats, jei mes šiandieną pasakytume Lietuvai, kad kažkoks karinis laivas jūsų susidūrė su mūsų laivu ir reikia demilitarizuoti Klaipėdos uostą, visą Klaipdėdą. Mes matėme vakar Klaipėdoje ir karinius laivus. Tai neteisinga, mes negalime su tuo sutikti, nes tokie pareiškimai neturi jokių teisinių pasekmių", - sakė V.Opekunovas.
Prieš kelias savaites Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje įvertino Rusijos naikintuvo "Su-27" avarijos Lietuvoje pamokas. Rezoliucijoje konstatuojama, kad "Rusijos vykdomi Lietuvos oro erdvės pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio", pažymima, jog Rusija neužtikrina savo karinių ginkluotų orlaivių skrydžių saugumo, o tokie skrydžiai arti Lietuvos ir kitų ES ir NATO sąjungininkių oro erdvės kelia grėsmę.
Rezoliucijoje pasisakoma už Kaliningrado srities, į kurią skrisdamas Lietuvoje sudužo Rusijos naikintuvas "Su-27", demilitarizavimą.
Seimo Tarpparlamentinės ryšių su Rusija grupės pirmininkas, Darbo partijos atstovas Bronius Pauža Rusijos Valstybės Dūmos delegacijos narių akivaizdoje apie Kaliningrado srities demilitarizavimą kalbėjo atsargiai, pažymėdamas, jog ir Seimo priimtoji rezoliucija "nėra tokia svarbi, kaip dokumentas".
"Mūsų frakcija balsavo už rezoliuciją, nes iš vienos pusės norėtųsi, kad ginklų arsenalas (Kaliningrado srityje - BNS) būtų bent mažesnis. Bet, aišku, suprantame, kad tai yra ne tik Lietuvos ir Rusijos, bet ir NATO bei Rusijos reikalas. Todėl, kad jei iš ten išimtume kažkiek ginkluotės, tai atitinkamai reikia kažką kažkur padaryti. Niekas neišspręs šio klausimo be Rusijos. Čia ne toks jau griežtas nusistatymas ar norėjimas blogo, bet mūsų pozicijos išsakymas", - teigė B.Pauža.
V.Opekunovas savo ruožtu pridūrė, jog Rusija kreipia dėmesį į Lietuvos Seimo poziciją, tačiau kartu pažymėjo, jog ginkluotės klausimai reguliuojami NATO ir Rusijos sutartimis dėl įprastinės ginkluotės.
Rusijos Valstybės Dūma praėjusių metų birželį ratifikavo adaptuotą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį.
1990 metais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (dabar ESBO) iniciatyva pasirašyta ir 1999 metais atnaujinta sutartis apriboja penkių rūšių įprastinės ginkluotės - tankų, šarvuotųjų transporterių, artilerijos, kovos lėktuvų ir sraigtasparnių, dislokuotų Europos regionuose, skaičių.
Iš adaptuotą susitarimą pasirašiusių 30 šalių, jį taip pat ratifikavo Baltarusija ir Ukraina. Siekiant, kad sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos pasirašiusios šalys.
Daugelis Vakarų šalių delsė ratifikuoti sutartį, siedamos ją su Stambule Rusijos paskelbtais įsipareigojimais iškeldinti karines bazes iš Gruzijos bei Padnestrės, tuo tarpu Rusija iki šiol atkakliai reikalavo, kad būtų išspręstas į NATO neseniai priimtų Baltijos šalių narystės šioje sutartyje klausimas. Tačiau kol adaptuota sutartis neįsigaliojo, Baltijos šalys, kurios nedalyvavo ankstesnėje sutartyje, negali prie jos prisijungti.