„Pasitarime bus nagrinėjamas visas pensijų reformos paketas, nes tikimasi, kad 23 dienos posėdyje jau bus svarstomas šis paketas. Todėl iki tol reikia suderinti visas detales“, - Eltai sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūloma struktūrinė pensijų reforma sulaukė kritikos iš privačių pensijų fondų valdytojų. Tai, kad ši reforma yra viena daugiausiai keliančių diskusijų ir gali apsunkinti reformų paketo priėmimą, yra pripažinęs ir Premjeras Saulius Skvernelis.
Ministerija siūlo, kad anuitetų mokėjimas būtų centralizuotas. Kitaip tariant, privačiai pensiją kaupę asmenys, sulaukę pensijinio amžiaus, išmokas privalomai gautų iš „Sodros“. Šį pasiūlymą kritikuoja privatūs fondai, teigiantys, kad tada nelieka prasmės kaupti pensijos privačiai, mat ją vis vien mokėtų valstybė
Tuo metu ministerija tikina, kad taip siekiama atpiginti anuitetų paslaugą kaupiantiesiems, nes Lietuvoje anuitetai santykinai brangūs dėl pernelyg mažos rinkos.
Pertvarkant II pakopos pensijų sistemą, siūloma pereiti prie aktyvesnio gyventojų kaupimo, kai kaupiantis asmuo į pensijų fondą mokėtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.). Taip pat svarstoma 2 proc. punktais mažinti įmokas „Sodrai“ (po mokesčių pertvarkos mažinimas - 1,55 proc.).
Gyvybės draudimo įmonių asociacija kritikavo pensijų reformą ir teigė, kad siūlomas valstybės indėlis į privatų kaupimą yra per mažas, o po dviejų dešimtmečių „Sodros“ pensija sieks vos 200 eurų. Tokius teiginius ministerija vadino nepagrįstais, mat šiuo metu vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą siekia 323 eurus.
Pensijų reforma įsigalios tik tuomet, jeigu jai pritars Seimas. Tikimasi to sulaukti iki liepos, nors neatmetama, kad reforma gali būti priimta kartu su kitų metų biudžetu.