„Nerimą kelia partinės sistemos trapumas ir it kokias marionetes partijas susikuriantys koncernai. Įkurta viena užtušuota partija, suskaldyta kita užtušuota partija, ir greit nesibaigsiantis teismo procesas, kuris žemyn jau dabar tempia visą politinę sistemą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Tiesiogiai neįvardindamas opozicinės TS-LKD lyderis kalbėjo ir apie nerimą dėl „Agrokoncerno“, kuris, pasak jo, finansuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
„Ši koncernui priklausanti partija nenori, kad Seimas užduotų klausimus apie žemės ūkį, todėl jų kontroliuojama Seimo dauguma ir balsuoja prieš tokį tyrimą. Šiam partiniam koncernui nereikia, kad būtų pakeistos didelių žemės sklypų apmokestinimo taisyklės, todėl frakcija balsuoja prieš.
Jeigu tai nėra interesų atstovavimas už pinigus, tai tik laiko klausimas, kada kiti didieji koncernai, pasimokę iš tokio sėkmingo projekto, susikurs savo partijas. Yra padorių žmonių didžiausioje frakcijoje. Tikiuosi, kad jie išdrįs atsistoti Lietuvos pusėje“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD lyderiui nerimą kelia klausimas, ar valstybė po šių įvykių išmoko koncernų pamokas.
„Po tiek nudegtų pirštų, ar jau suprantame, kad koncernas, kuris susikuria partiją, ir koncernas, kuris yra partija, yra vienas ir tas pats? O ar matote kitus koncernus, kurie stojasi prie politinių lenktynių starto linijos? Ar žinome, kaip nuo jų apsisaugoti? Kaip apsaugoti mūsų valstybę?“, – klausė G. Landsbergis.
Jam nerimą kelia demokratijos padėtis Lietuvoje. „Nebe pirmą kartą Seimo salėje išgirstant, kad opozicijai yra leidžiama pasisakyti, vis dar gūžtelime pečiais. Dabar registruotas pasiūlymas Seime, kuriuo siekiama atimti Antikorupcijos komisijos pirmininko poziciją iš opozicijos ir ją perduoti valdantiesiems. Etikos ir procedūrų komisija jau atimta ir atiduota neformaliems valdantiesiems – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai“, – kalbėjo G. Landsbergis, kuris tokią situaciją vadino nedemokratija.
G. Landsbergiui nerimą kelia diskusija dėl partijų finansavimo pakeitimo.
“ Koncernai pirko partijas iki valstybės finansavimo įvedimo, darė tai po jo, daro tai ir iki šiol. Matau, kad kilstelėjot antakius. Naisių drabužėliai lyg sriubos pakeliai politiškai dalinami vaikų darželiuose, Naisių vasaros serialai „ne apie politiką“, Naisių laikraščiai ir tinklalapiai – kas visa tai?“, – klausė G. Landsbergis.
Jis prašo institucijų atsakyti, kas yra legalu, o kas yra valstybės užvaldymą.
Skandaluose laimi Rusija
G. Landsbergiui nerimą kelia mėginimas keisti Lietuvos geopolitinę kryptį.
„Rusija buvo, yra ir kol kas liks strategine grėsme Lietuvos saugumui. Bet kokį atsitraukimą nuo šitos pozicijos galima traktuoti kaip Lietuvos saugumo interesų išdavimą“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, neturi būti nė menkiausios prielaidos dvejonei, kad tai yra principinė mūsų pozicija, raudona linija, kurios peržengti – nevalia.
„Lietuvos tikslas – vakarietiška ir demokratinė Rusija. Ir užsienio politikos priemonės turi būti orientuotos būtent į tai, o ne į neva pragmatišką bendradarbiavimą su korupcijos ir agresijos caro Putino valdoma Rusija. Jeanas Claudas Junkeris yra pavyzdys, kokie santykiai su Rusija neturi būti, ir kaip elgtis nedera. Gerai, kad Jeanas Claudas nėra visa Europa, be to, jo karjera jau baigiasi“, – sakė G. Landsbergis.
Jam nerimą kelia, kad Lietuvai skęstant vidaus skandaluose laimi būtent Rusija.
„VSD ataskaitoje minėta, kad Rusija kitais metais mūsų Prezidento rinkimuose turės savo kandidatą. Per politinę suirutę galime nepastebėti, kad kandidatas gal jau apsišvietęs. Gal pakabintas, dėl kokių nors savo veiksmų? Gal tai suvaržytas, nelaisvas žmogus? Verčiamas išduoti Lietuvą“, – svarstė G. Landsbergis.
Kalbėjo apie medikus, mokslininkus, mokytojus
TS-LKD lyderiui nerimą kelia trypčiojanti valstybė, kuri, pasak jo, yra išblyškusi ir palaikoma tik augančios ekonomikos – be lašelio pasirengimo ateities krizėms, kurios ateis.
„Šiandien valdžia neturi drąsos imtis tikrų ir reikalingų, kartais gal nepopuliarių reformų. Šios baimės kaina gali būti ne kurios nors partijos pralaimėti rinkimai, o darganota mūsų šalies, mūsų ir ateisiančių po mūsų ateitis“, – sakė G. Landsbergis
Jam nerimą kelia piketuojantys medikai, mokslininkai ir mokytojai, kurie dar keletui mėnesių nurimsta padiskutavę su Seimo pirmininku ant scenos.
„Bus geriau“, – mano jie. „Nebus“,– galima pasakyti jau dabar. Nebus, nes būti geriau nėra prielaidų. Neįmanoma iš tuščios kišenės sudėti į kiaurą ir tikėtis, kad kas nors pasikeis“, – sakė G. Landsbergis.
Jis kalbėjo apie nerimą dėl vaikų, kurio regiono mokykloje, atvykusiam mokytojui sako: „Nevark dėl mūsų“.
„Ir kai kurie vietos mokytojai, pritariantys šitiems vaikams, nes patys nejučia ir prisidėjo formuojant tokią atmosferą. Ir tuoj tuoj, šie tokios saviniekos vaikai, prisijungs prie nusivylusių rinkėjų, darbo ieškančių, o gal Lietuvą paliekančių rato“, – sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat kalbėjo apie nerimą dėl to, kad „Lietuva stumiama į Vakarų kultūros pakraštį“.
„Populistinė revoliucija, suvedžiojusi dalį visuomenės vakaruose, persikelia ir į Lietuvą. Eidami gilyn ir ieškodami neva tikresnių savųjų šaknų, atrandame netikėtus radinius“, – konstatavo G. Landsbergis.
Su viltimi žiūri į ateitį
Tačiau jis teigia tikįs, kad Lietuvos demokratija atlaikys išmėginimus – išsivalys ir sustiprės.
„Tikiu, kad išmoksime jaunai demokratijai skirtas pamokas ir mūsų partinė sistema po išbandymų bus brandesnė. O visuomenė, po klounų ir oligarchų partijų saulėlydžio išmoks atsirinkti pelus nuo grūdų ir kitame Seime bus mažiau basčių ir skardžių“, – sakė G. Landsbergis.
Jis teigė pasitikįs, kad mūsų saugumą užtikrinančios tarnybos gali veikti aktyviau ir įspėti visuomenę apie grėsmes, kurios kerojasi mūsų valstybėje.
„Kai ką jau pastebėjome“, – konstatavo G. Landsbergis.
Jis teigia tikįs, kad Lietuva renkasi laisvę, Europą, įstatymo viršenybę ir žodžio laisvę, ir nusprendžia būti kartu su tomis valstybėmis, kurios renkasi tą patį.
„2001-aisiais Jungtinės Valstijos pakvietė pasaulio valstybes jungtis prie norinčiųjų koalicijos. Tų, kurie yra už bendras vertybes. Šiandien reikia tokios pačios norinčiųjų Koalicijos Europos ateičiai. Lietuva 2001-aisiais prisijungė prie JAV. Šiandien siūlau patiems pasiūlyti Europai tokią koaliciją ir pakviesti prisijungti tuos, kurie trokšta to paties kaip ir mes“, – sakė G. Landsbergis.
Jis teigė tikįs, kad mūsų pasirinkimą būti drauge su partneriais Vakaruose liudija ir tokie veiksmai, kaip Magnitskio įstatymo priėmimas. „Tikiu, kad Lietuva gali burti Europoje Magnickio valstybių koaliciją“, – sakė G. Landsbergis.
Jis teigė tikįs, kad Lietuvai nereiks rinktis tarp blogo ir blogesnio kandidato į Prezidentus, o visi ramia širdimi balsuosime už tą kandidatą, kuriuo pasitikime.
„Tikiu Lietuvos mokytojais, idealistais, kurie neskaičiuodami jiems tenkančio BVP dalies, kasdien pasilenkia prie sunkaus vaiko. Prie to, kurį visi kiti pavadino hiperaktyviu, kurio seneliai nėra atėję į tėvų susirinkimą, o tėvai paskutinius metus gyvena Airijoje. Tikiu, kad mokytojai idealistai kuria Lietuvos ateitį“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis ragino tikėti grįžtančia Lietuva. „Teko susipažinti su šeima iš užsienio grįžusia į Panevėžį, sukūrusia verslą ir liksiančia Lietuvoje. Jie yra įkvėpimas daugeliui kitų nenusivilti Lietuva ir grįžti. Mes jūsų laukiame“, – sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat ragino tikėti Europą, „į kurią su krikštu buvome priimti ir nuosekliai šį paveldą saugojome“, ir ateities Lietuva.
„Gražiausi Lietuvos metai dar ateityje. Nenuleiskim rankų, dirbkime ir juos pamatysime“, – sakė G. Landsbergis.