Gegužės 15 dieną Bronių Markauską ministerijoje pakeisiantis G. Surplys pripažįsta, kad yra „valstiečių“ ministras, todėl su jais tarsis dėl sprendimų. Tačiau G. Surplys tikina, kad anksčiau jo pasakyti žodžiai, jog bus nepriklausomas nuo frakcijos, reiškia, kad jis nepritars neteisingiems sprendimams.
„Mintis buvo tokia, kad aš tikrai būsiu nepriklausomas nuo bet kokių, ir čia kalbu ne tik apie frakciją, mano galva, neteisingų pasiūlymų. Tikrai neneigsiu, kad mane deleguoja partija, kuriai aš priklausau, ir natūralu, kad ministras, kuris yra partijos narys, pirmiausiai konsultuojasi ir tariasi su savo partijos nariais“, - interviu Eltai sakė G. Surplys.
Anot jo, nors jis yra nepatyręs žemės ūkyje, ministerijoje turės patikimų žmonių, tad nesibaimina, kad bus vedžiojamas už nosies. Jis pripažįsta, kad artėjantis susitikimas su Kinijos ir dar 15 Europos valstybių ministrais Vilniuje kelia jaudulį, tačiau mano, kad sugebės užmegzti kontaktus su kitas politikais.
- Pats pripažįstate, kad žemės ūkis nėra jums pažįstama sritis. Ilgai sprendėte, ar priimti pasiūlymą tapti ministru?
- Žinote, aš esu ilgų distancijų bėgikas ir visą laiką sakau, kad kas rytą atsikėlęs tu gali nuspręsti - bėgti ar nebėgti. Visų kitų argumentų nėra, nes sprendimas yra vienas. Ir šitą sprendimą aš priėmiau greitai, nes tiesiog viskuo jaučiau, kad aš galiu susitvarkyti su tais iššūkiais.
- Po susitikimo su Prezidente sakėte, kad šiuo metu skaitote apie žemės ūkį. Nesibaiminate, kad atėjęs į ministeriją būsite vedžiojamas už nosies, kol įsigilinsite į situaciją?
- Na, man yra tekę dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, dabar dirbu Vidaus reikalų ministerijoje, ir tikrai yra tų sistemų susidūrimo, kai ateina politikas ir patenka į biurokratinę sistemą. Tai turbūt yra natūralu, kiekvienoje bendruomenėje naujas narys yra sutinkamas atsargiai, bandoma jam primesti savo taisykles. Tam ruošiuosi, esu pasiryžęs iš pat karto įeiti į draugišką santykį su darbuotojais, tikiuosi, kad tą man padės ir tam tikri mano pažįstami, žinomi žmonės padaryti. Tikiuosi su nuomonės lyderiais rengti susitikimus su žmonėmis, kur mes kartu kalbėtume su darbuotojais apie lyderystę, skaidrumą valstybės tarnyboje. Tikiuosi, kad nebandysime vieni kitiems kaišioti pagalių į ratus.
Galų gale, susipažindamas su ministerijos struktūra ir darbuotojais, matau, kad turiu labai daug senų ir tikrai patikimų pažįstamų iš ankstesnių darboviečių, iš mano krikščioniškos veiklos, tai tikrai manau, kad rasime bendrą kalbą ir galėsime dirbti viena kryptimi.
- Kalbant apie komandą, ar jau pradėjote rinktis viceministrus ir patarėjus?
- Aš jau pradėjau tą daryti, kol kas negaliu atskleisti, su kuo konkrečiai kalbuosi ir apie kurias pozicijas, tačiau noriu pasakyti, kad siekiu suformuoti labai gerai subalansuotą komandą. Tai reiškia labai gerai subalansuota tiek kompetencijų, tiek lyčių lygybės, net ir gal atstovavimo skirtingiems keturiems Lietuvos regionams prasme.
Tikrai galiu išduoti, kad komandoje bus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių, nes esu deleguotas partijos ir manau, kad partijos žmonių turėjimas komandoje labai palengvins bendravimą su Seimu, su daugumos frakcija, ir tikrai to reikia.
- Tačiau esate sakęs, kad būsite nepriklausomas nuo „valstiečių“ frakcijos ir jos lyderio Ramūno Karbauskio. Ar „valstiečiai“ komandoje to neapsunkins, gi spaudimas gali atsirasti per juos?
- Aš norėčiau patikslinti tą savo pasakymą. Mintis buvo tokia, kad aš tikrai būsiu nepriklausomas nuo bet kokių, ir čia ne tik kalbu apie frakciją, mano galva, neteisingų pasiūlymų. Tikrai neneigsiu, kad mane deleguoja partija, kuriai aš priklausau ir natūralu, kad ministras, kuris yra partijos narys, pirmiausiai konsultuojasi ir tariasi su savo partijos nariais. Tai šito aš tikrai neišvengsiu, tiesiog, kaip jau sakiau, norėčiau, kad mano vizitinė kortelė būtų teisėti, skaidrūs ir politiniai sprendimai.
- Tai konsultacijos, o ne nurodinėjimai?
- Taip.
- Kalbant apie jūsų laukiančius darbus vienas artimiausių yra „AgroBalt“ parodoje vyksiantis susitikimas su Europos ir Kinijos politikais 16+1 formatu. Viešai skelbta, kad ir Bronius Markauskas traukiasi anksčiau, kad galėtumėte dalyvauti šiame susitikime. Ko tikitės iš jo?
- Žinote, iš tiesų dėkoju ponui Markauskui, kad jis man sudaro galimybę įeiti į tarptautinius koridorius, kai turime šį 16+1 susitikimą. Manau, vien tai, kad buvęs ministras, pramynęs kelius, įveda naują ministrą, kuris yra tos pačios partijos narys, bus man labai didelė pagalba ir paspirtis toliau derantis su tais žmonėmis dėl naujų rinkų ir bendradarbiavimo žemės ūkio srityje. Kol kas turbūt galėčiau pasakyti tik tiek, bet tikiuosi, kad turėsiu galimybę užmegzti artimus kontaktus.
- Tačiau susidaro tokia situacija, kad vyksiant susitikimui jūs ministro patirties turėsite tik savaitę. Ar užteks laiko pasiruošti, kad būtumėte ne tik pasyvus stebėtojas?
- Žinote, galbūt yra skirtis tarp politiko ir specialisto - aš tikrai nebūsiu pasikaustęs visais klausimais. Žinoma, aš ruošiuosi, man paruoš medžiagą, aš ją skaitysiu, pasiruošiu. Tačiau, ką esu patyręs, kiek man yra tekę bendrauti su kitų valstybių aukšto rango politikais, tikrai į detales niekas neina. Svarbūs kertiniai principai, dėl kurių turi sutarti, ir tuos principus aš tikrai per savaitę galiu įsisavinti.
Kitas dalykas, galioja tokios nerašytos džentelmenų klubo taisyklės, kad visi supranta: ministras naujas, ką tik atėjęs ir niekas neužpuls manęs su labai detaliais pasiūlymais ar klausimais. Galų gale, tikrai pasitikiu ministerijos darbuotojais, kurie bus šalia ir jeigu reikės, spirs man į koją arba pataisys, jeigu pasakysiu tai, ko neturėčiau sakyti. Tikrai situacija suvaldoma ir yra įprasta, nes ministrai keičiasi ne tik Lietuvoje, jie keičiasi visur. Nemanau, kad visiškai nesijaudinu, bet manau, kad situacija suvaldoma.
- Kita tema, į kurią ne taip staigiai būsite įmestas, tačiau procesas jau prasidėjęs, tai Europos Sąjungos parama. Kaip jūs pats vertinate tai, kad Europos Komisijos siūlymas yra mažinti finansavimą žemės ūkiui apskritai?
- Na, Bendroji žemės ūkio politika nuo pat jos įkūrimo visą laiką kėlė daug klausimų, ji susijusi su žemės ūkio specifika, su tuo, kad auginti produkciją, ją pardavinėti be specialių valstybės subsidijų yra labai brangu ir pas mus Lietuvoje kainos labai didelės, bet būtų dar brangesnės, jei nebūtų taikomos Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės. (...) Tačiau aš optimistiškai žiūriu į būsimas derybas ir tas pirminis pasiūlymas yra tik pirminis pasiūlymas. Mes dabar pradedame derybas ir tikiuosi ir Užsienio reikalų ministerijos, ir Prezidentūros pagalbos.
Pasiūlymas nėra toks ir blogas, jeigu lygintume su apskritai būsima Europos Sąjungos perspektyva, turint omenyje, kad britai greičiausiai išeina iš Bendrijos. Tai mūsų žemdirbiams, nors parama mažėja, išmokos turėtų palaipsniui ir toliau didėti. Mes derėsimės, susitikinėju, turiu idėjų. Turėjau daug susitikimų ir paaiškėjo, kad daug idėjų, kurias sugalvojau, jau buvo išbandytos, tačiau dar yra idėjų, kurias kolegos ketina išbandyti. (...)
Vis labiau Europos Komisija nori pamatyti, kad tie pinigai neša naudą, kad jie nėra tiesiog sučiulpiami ir vienas euras virsta vienu euru, kad jie duotų kuo didesnę pridėtinę vertę. Ir štai čia Briuselyje ir Europos Komisijos koridoriuose vyksta konkurencija. Šalis turi įrodyti, kad jeigu jai bus skirtas didesnis finansavimas, ji pasieks daugiau, ir čia atsiveria labai didelės galimybės Lietuvai įrodyti, kad mes tas lėšas panaudosime kūrybiškai ir naujoviškai, sukursime pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkis sukurs naujus startuoliškus projektus, labai pasistūmės su aplinkosauga.
- Tačiau ką ir patys žemdirbiai pripažįsta, kad viena pagrindinių problemų yra tai, kad šalyje mažai kuriama pridėtinės vertės. Užauginame grūdus ir juos eksportuojame, užauginame kiaules ir parduodame jų skerdenas, tačiau produkcija neperdirbama ir taip neauginamas BVP.
- Tai būtent. Mes turime kalbėti ne tik apie tai, kaip išsiderėti kuo daugiau Europos Sąjungos pinigų, bet ir kaip mes tuos pinigus panaudosime. Ir štai čia esu įsivardinęs tą žemės ūkio modernizavimą, naujų rinkų paiešką ir imsiu susitikinėti su universitetais. Ir kalbu ne tik apie Aleksandro Stulginskio , bet ir Kauno technologijos, ar Vilniaus Gedimino technikos universitetus. Ir su verslu, su startuoliais, kas tikrai populiaru visame pasaulyje, ieškoti tų naujų spalvų.
Dar vienas svarbus dalykas -paskatinti mūsų prekių vartojimą Lietuvoje ir labai tikiuosi, kad ir su priemonėmis, ir su viešaisiais ryšiais padarysime, kad lietuviška prekė būtų madinga ir paklausi.