„Mes atskleisime tendencijas, stambiausius ir didžiausią grėsmę kėlusius ir tebekeliančius procesus. (…) Aš tai pavadinčiau interesų grupėmis. Mes domėjomės penkiomis – šešiomis (su įvairiais niuansais) pagrindinėmis grupėmis“, – sakė V. Bakas.
Pasak NSGK pirmininko, tie galios centrai buvo pastaruosius metus visada, tik keitėsi jų pavadinimai.
„Tai yra ne vien tik lietuviškos (interesų grupės – DELFI)“, – sakė V. Bakas.
NSGK pirmininko vertinimu, tai, kad niekieno nerinkta grupė sugeba priiminėti valstybėje sprendimus, tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Pagal Konstituciją, žmonių rinktas Parlamentas, valdžios institucijos, žiniasklaida gali daryti įtaką, atvirai gali turėti interesus visi, bet tie interesai yra realizuojami per asociacijas, skaidriai, derinant privačius interesus su viešaisiais. Kada viso to nematome, bet matome sprendimus, kurie naudingi tik vienai arba kelioms grupėms, tai yra grėsmė. To negali būti, valstybėje turi valdyti žmonių išrinkta valdžia“, – sakė V. Bakas.
Bus žiniasklaidos priemonių
NSGK pirmininkas užsiminė, kad tyrime bus minima kitų žiniasklaidos priemonių. Iki šiol VSD pažymoje NSGK, kurią matė DELFI, buvo minimas vienas žurnalistas – Tomas Dapkus.
Kokios tai žiniasklaidos priemonės V. Bakas nekomentavo.
„Bet tikrai kalbant apie daugumą žiniasklaidos priemonių, mes tikrai turime džiaugtis žiniasklaidos laisve lyginant netgi su Baltijos šalimis, regionu. Viskas tvarkoje“, – sakė jis.
Tačiau, pasak jo, „yra kur pagedę, ir stipriai pagedę“.
„Pati žiniasklaidos bendruomenė turi susitarti, kas yra žiniasklaidos priemonė. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės. Tai yra propagandos departamentai, kurie aptarnauja tik tam tikrus interesus ir dėl vaizdo įmeta kokią nors žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – sakė V. Bakas.
Sieks pateikti visuomenei kuo daugiau informacijos
NSGK, pasak pirmininko, planuoja dar kartą kreiptis į VSD, kad būtų atvertos užtušuotos vietos.
„Pateisinama gali būti iš esmės trim atvejais: tada, kai gali būti padaryta žala atliekamiems tyrimams; antra – kada tai gali atskleisti žvalgybos metodus ir šaltinius“, – sakė V. Bakas.
NSGK taip pat nutarė papildomai kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydami informuoti, ar to laikotarpio aukščiausi valstybės vadovai – ministrai pirmininkai, Seimo pirmininkai, NSGK vadovai buvo informuojami apie interesų grupių neskaidrią įtaką Lietuvos politinei sistemai.
Paklaustas nuo kada apie problemas žino jo vadovaujamas NSGK, V. Bakas užsiminė, kad tiriant „Rossatom“ įtaką Lietuvos politikai (populiariai vadinamą „Basčio istoriją“) komiteto nariai matė, kad yra šiek tiek daugiau medžiagos.
„Mes neturėjome mandato, tačiau apčiuopėme, kad buvo daugiau informacijos, kad yra vietų, kurias reikia pagilinti. Pati informacija apie tai, kas yra dabar, mums tapo prieinama maždaug nuo šių metų sausio, kada mes suformulavome klausimus, planą ir tiek specialiosios tarnybos, tiek liudytojai atsakinėjo į komiteto suformuluotas užduotis“, – sakė V. Bakas.
Bandys įtikinti parlamentarus pritarti tokioms išvadoms
Paklausus, ar po šito tyrimo neliks Seime vieninteliai „valstiečiai“ be dėmės, NSGK pirmininkas siūlė neskubėti su spėjimais.
„Nebūkite toks tikras. Neskubėkite. Mes norėtume, kad Seimu pasitikėjimas būtų atkuriamas, ir mes tikrai (kaip čia bandoma dabar sukurti naratyvus, jaučiu tą) neselekcionuojame ir neatrenkame“, – sakė V. Bakas.
NSGK pirmininkas teigė didžiausią problemą mato ne tame, kad ten būtų kiti „išskyrus „valstiečius“, o tame, kad Seimas pritartų išvadoms.
„Jeigu yra nuodėmių, yra proga paimti, apsivalyti, galbūt, išsiblaivyti, atsinaujinti partijoms, sustiprėti politinei sistemai. Slėpti nėra prasmės. Jeigu mes kažką nuslepiame, nepripažįstame, tokiu būdu žmonės, kurie dalyvauja neskaidriuose procesuose tampa pažeidžiami. Jais gali manipuliuoti, yra ne tik čia esantys interesai, bet ir esantys už sienų, todėl aš bandysiu įtikinti kolegas, netgi jeigu tai bus jautru, nepatogu, nemalonu“, – sakė V. Bakas.
Nesutinka, kad niekas nieko nedarė
NSGK pirmininkas nesutinka su teiginiais, kad su ta informacija, kuri buvo žinoma, niekas nieko nedarė.
„Patikėkite manimi tokie tyrimai, kuriuos padarė STT, visų pirma, tai yra iššūkis specialiosioms tarnyboms. Buvo padaryta aukščiausio lygio politinių procesų analizė ir tyrimas. Tikrai specialiosios tarnybos dirbo savo darbą, todėl pasakyti, kad niekas nieko nedarė, negalėčiau“, – sakė V. Bakas.
Jis tikisi, kad šiuo tyrimu jis parodys, kad aukščiausi valstybės vadovai (vykdomoji valdžia, parlamentas) buvo informuojami apie nepageidaujamus procesus, kurie kėlė grėsmę valstybės nacionaliniams interesams – ypač strateginiuose sektoriuose.
„Jie buvo informuojami dar 2006 metais, berods, 2004 metais. Jeigu prisimenate buvo 12 pažymų istorija. Jau tuo metu buvo užuomazgos kalbant apie vidinius procesus. Tikrai buvo informuojami. Tiesiog, nežinau, galbūt, norima matyti tai, kas norima matyti“, – sakė V. Bakas.
Atlieka plataus masto tyrimą
Šiuo metu NSGK atlieka plataus masto tyrimą dėl politikos ryšių su verslu.
Komiteto pirmininkas LRT laidai „Dėmesio centre“ sakė, kad „visuomenei bus atskleista visa informacija, kuri buvo kaupiama daugiau negu 10 metų, apie neteisėtą įtaką, nedeklaruotą įtaką“.
Kaip DELFI jau rašė iš VSD laiško NSGK aiškėja, kad šiuo metu teismo laukiantis politinės korupcijos byloje įklimpęs koncernas „MG Baltic“, siekdamas užsitikrinti finansinę naudą bei asmeninę įtaką, dar 2002 metais parengė ilgalaikę savo veiklos vystymo strategiją, kuriai įgyvendinti buvo pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai.
Jie buvo įtraukiami renkant apie juos konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, juos paperkant, šantažuojant, manipuliuojant. Daugeliu tokių atvejų buvo panaudojamos „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias esą darytas „spaudimas“ ar siūlytos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos.
„(...) Atsižvelgiant į MG atstovų veikimo mastą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama pažymoje.