Atranka buvo išties griežta: iš daugiau nei tūkstančio Rytų ir Vidurio Europos mokslininkų pateiktų pasiūlymų maždaug 1 milijono litų dydžio paramą galėjo tikėtis gauti vos apie trisdešimt.

Puslaidininkių instituto profesoriaus Arūno Krotkaus vadovaujamai fizikų grupei po kelerius metus trukusių tyrimų pavyko sukurti naują puslaidininkinių sluoksnių gamybos technologiją. Elektronai, kuriuos tokiame puslaidininkyje sukuria lazerio šviesa, gyvuoja ir perneša elektros srovę rekordiškai trumpai, mažiau nei per vieną pikosekundę (trilijoninę sekundės dalį, 10-12 s).

Todėl iš šios medžiagos galima pagaminti prietaisus, generuojančius itin aukšto dažnio elektromagnetines bangas. Šios lietuvių atrastos galimybės sudomino NATO ekspertus.

Šias terahercinėmis, arba T-spinduliais, vadinamas bangas jau bandoma naudoti medicinoje, saugos ir ryšių sistemose. Iki šiol plačiau T-spindulius panaudoti ypač kliudė tai, jog nebuvo žinomi pigūs ir kompaktiški puslaidininkinių šaltiniai. Todėl tikimasi, jog Vilniaus mokslininkų sukurtus prietaisus pradės gaminti UAB "Vilniaus Ventos puslaidininkiai".

Rinkos analizė jau dabar rodo, jog gamintojai užsakymų nestokos. Pačius mokslininkus labiausiai žavi galimybė atnaujinti per dešimtmetį gerokai pasenusią laboratorijų įrangą.

"Pastaruoju metu tirti savo užaugintų sluoksnių važiuodavome į Švediją ar Prancūziją, be kolegų iš užsienio pagalbos negalėdavome pasigaminti net paprasčiausių bandinių eksperimentams. Kai visa tai galėsime padaryti vietoje, gerokai išaugs mūsų tyrimų efektyvumas, galėsime patikrinti daug kitų idėjų", - neslepia optimizmo profesorius A.Krotkus.

Pagal ankstesnę NATO mokslinę programą yra finansuojami dar trys Vilniaus universiteto mokslininkų (du fizikų, vienas biochemikų) projektai. Nei latviai, nei estai tokių projektų iki šiol neturi.