Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų vasario–kovo mėnesiais. Politinės partijos jau dėlioja rinkimų strategijas ir sprendžia dėl galimų kandidatų tiesioginiuose Vilniaus mero rinkimuose.
Socialiniuose tinkluose vis dažniau galvą kelia buvęs Vilniaus meras, Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas A. Zuokas, per praėjusius rinkimus antrajame ture nusileidęs R. Šimašiui.
„Labai daug rinkimų, dar nepasirinkau, kuriuose dalyvauti. Jei prieš gerą pusmetį ar metus dar nesvarsčiau, šiandien ir iš visuomenės jaučiu tam tikrą spaudimą, ir žmonių pasidomėjimus, klausimus, raginimus. Matydamas esamą miesto situaciją, kaip miesto patriotas ir turintis žinių, apie galimybę dalyvauti svarstau, tačiau sprendimo dar nesu priėmęs“, – DELFI sakė A. Zuokas.
Tai, kad sieks antros kadencijos, jau anksčiau patvirtino dabartinis sostinės meras liberalas R. Šimašius.
„Formalaus sprendimo dėl kandidatų į merus nesame priėmę, tačiau kadangi dabar turime savo merą R. Šimašių, šis yra pareiškęs, kad sieks antrą kartą dalyvauti mero rinkimuose. Manau, čia didelės intrigos ir konkurencijos nebus, manau, Vilnius skyrius nuspręs kandidatu į merus nominuoti R. Šimašių“, – teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Kas, liberalų akimis, gali būti pagrindiniai R. Šimašiaus konkurentai?
„Žinau, kad konservatoriai neįkalbina Ingridos Šimonytės, jei įkalbintų, manyčiau, tai būtų rimta konkurencija, kita vertus, visada visi galvoja apie A. Zuoką, tačiau dabar matau visišką A. Zuoko išnykimą iš viešosios erdvės, net ir savivaldos klausimais metus laiko faktiškai visiškai nesireiškė“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Rinktis bus iš ko
Vilniaus vicemeras, socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas kol kas nekalbus.
„Kandidatus kelia arba jie keliasi. Aš ne iš tų, kurie keliasi. Šiandien koncentruojuosi į tuos darbus, kuriems esu įsipareigojęs. Jei skyrius siūlys mane kandidatu, tuomet spręsiu“, – teigė G. Paluckas.
Socialdemokratų partijos Vilniaus skyrius dėl kandidato į merus apsispręs per vasarą.
Tuo metu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad kandidatai į trijų didžiųjų miestų merus bus renkami analogiškai kaip pretendentas į prezidentus – atvirų rinkimų būdu rudenį.
Jau dabar į merus iškelta per 10 kandidatų – pavyzdžiui, I. Šimonytė, Valdas Benkunskas, Mykolas Majauskas, Mantas Adomėnas, Dainius Kreivys, Andrius Kubilius – ir šis sąrašas nėra baigtinis. Tačiau tai nereiškia, kad šie asmenys iš tikro žada kandidatuoti – į merus siūlyti galima bet kurį partietį. Atviruose rinkimuose išrinktas kandidatas gaus TS-LKD paramą savivaldos rinkimuose.
Svarstantis kandidatuoti į vieną svarbiausių pozicijų – Vilniaus mero postą – prieš kurį laiką DELFI prisipažino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas.
Geros žinios A. Zuokui?
Politinės partijos jau atlieka sociologinius tyrimus, kuris jų kandidatas būtų tinkamiausias Vilniaus mero rinkimams. Pagal DELFI gautą praėjusių metų pabaigoje bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktą apklausą, daugiausia simpatijų – 19,1 proc. – sulaukė A. Zuokas. 15,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad Vilniaus mero rinkimuose palaikytų R. Šimašių, 6,3 proc. – M. Majauską.
Reprezentatyvios lapkričio 23-gruodžio 6 d. atliktos Vilniaus gyventojų apklausos metu apklausti 507 vilniečiai nuo 17 metų, atrinkti taip, kad jų sudėtis pagal amžių ir lytį atitiktų Vilniaus gyventojų nuo 18 m. sudėtį.
DELFI žiniomis, prieš keletą mėnesių atskirų konservatorių politikų užsakymu atliktose apklausose šios partijos gretose pirmavo M. Majauskas. Tačiau, kaip žinoma, M. Majauskui stipriai pakenkė seksualinio priekabiavimo skandalas #MeToo.
Politologė: skylių kamšymas I. Šimonyte rodo konservatorių neįgalumą
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė pastebi, kad A. Zuokas jau pradėjo rinkimų kampaniją „Aš tikrai negaliu pasakyti, kad tai jau mušta korta ir nieko nesurinktų, manau, kaip nesmagiai ir paradoksaliai mums skambėtų, kartais likusi opinija, kad šitas pavagia, bet bent jau kažką ir miestui duoda. Manau, brandžioje pilietinėje visuomenėje jis iš viso neturėtų egzistuoti ir taip negalėtų būti, bet taip yra ir A. Zuokas, būdamas geras viešųjų ryšių specialistas, sugebėjo konstruoti įvaizdį, ko, beje, nesugeba daryti R. Šimašius“, – sako R. Urbonaitė.
Politologė pastebi, kad R Šimašius tapo kiekvienos suskilusios plytelės Vilniuje kaltininku ir visiškai nebematomi jo atlikti darbai. Nors, sako ji, jau prieš pusmetį R. Šimašius savo ataskaitoje įrodė įvykdęs daugelį rinkiminių pažadų. „Aš R. Šimašiaus galimybėmis truputį abejoju, tikrai nebus taip gerai, kaip dabar, tačiau jo galimybės labai priklauso nuo kitų kandidatų, – teigė pašnekovė.
Vis dėlto Vilnių ji apibūdina kaip pakankamai liberalių rinkėjų miestą, taigi čia liberalams daug lengviau nei kitur.
MRU politologė abejoja, kad į merus gali kandidatuoti G. Paluckas – jis jau nesėkmingai bandė tapti sostinės meru, Seimo rinkimuose nesugebėjo laimėti vienmandatėje, dabar turi problemų partijoje, galų gale, yra teistas dėl veiklos savivaldoje.
„Tačiau man viena didžiausių intrigų – ką kels konservatoriai. I. Šimonytė – žmogus, galintis labai solidžiai pasirodyti prezidento rinkimuose. Ar jai reikia eiti į merus? Didelis klaustukas. Aš manau, kad I. Šimonytė vargu bau ar net ir norėtų dėl to posto pasirungti. Aš suprantu, kad I. Šimonytė šiandien yra visų konservatorių skylių užkaišiojimas. Kai konservatoriams reikia turinio kritikos prasme – yra I. Šimonytė, kai reikia konservatoriams kandidatų, yra I. Šimonytė – ar į Seimą, ar į prezidento rinkimus, ar į savivaldą“, – aiškino R. Urbonaitė.
Tai, sako ji, tam tikra prasme rodo konservatorių neįgalumą. „Kur kiti kandidatai? Ambicijų gali turėti koks nors V. Benkunskas, bet labai tuo abejoju dėl to, kad jis net ir vilniečiams nėra taip gerai pažįstamas, nors, beje, buvęs vicemeru. Natūralu, kad čia konservatoriai, nepaisant visko, turi labai rimtų problemų“, – teigė politologė.
Nors, sutinka ji, M. Majauskas turi ambicijų, dabar šios ambicijos gerokai prikirptos keblios – nepanašu, kad jas pavyks greitai atsiauginti.
R. Urbonaitės teigimu, dar galimas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas, bet dėl mero posto grumsis didieji politikos veikėjai.
„Panašu, kad čia turėtų kovoti pagrindinės partijos, bet neatmeskime, kad vis dar gali atsirasti ir susiformuoti tam tikras visuomeninis rinkimų komitetas, nes jie praėjusiuose rinkimuose gerai pasirodė dideliuose miestuose. Aš dar nelaidoju vilčių, kad tai, su nepolitiniu, nepartiniu atributu, vėl gali susiformuoti, nes pastaruoju metu visiems labai nepatinka partiškumas. Laiko dar yra“, – sakė politologė.
Jos nuomone, viskas priklausytų nuo to, kas būtų nepartinio visuomeninio darinio vėliavnešys.