„Teismui pradėjus nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis ir koncernas „MG Baltic“ yra kaltinami sunkiais korupciniais nusikaltimais, metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti jos eigą bei baigtį, todėl nuo bet kokių su byla susijusių komentarų susilaikome, kad jie nebūtų panaudoti kaltinamųjų gynybai“, – sakė prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.
Beje, prezidentės patarėjas atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, jog 2015 m. prezidentė derino generalinio prokuroro kandidatūrą su verslo koncernu „MG Baltic“, neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę.
Prezidentūra paaiškino, kad 2015 m. generalinio prokuroro skyrimas buvo įstrigęs visą pusmetį, nes „prezidentės teikiamiems stipriems kandidatams Seime buvo daromos dirbtinės kliūtys“.
„Seimas slaptu balsavimu be jokių argumentų atmetė dvi profesionalių teisininkų kandidatūras į generalinio prokuroro postą. Tuomet prezidentė paragino Seimą dėl generalinio prokuroro balsuoti atviru balsavimu, tačiau Seime buvo pasiūlyta pakeisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką“, – priminė M. Lingė.
Pasak jo, tokį pasiūlymą teisininkai įvertino kaip antikonstitucinį ir darantį tiesioginį spaudimą prezidentei.
„Sprendimui užstrigus prokuratūros vadovybės klausimas buvo aptariamas su Seimo valdyba ir parlamentinėmis frakcijomis, žymiais šalies teisininkais, prokurorų profesine sąjunga. Su jokiomis kitomis interesų grupėmis nė viena kandidatūra derinta nebuvo“, – paaiškino M. Lingė.
Pasak jo, po intensyvių konsultacijų gruodžio pabaigoje generaliniu prokuroru 106 Seimo narių balsais buvo patvirtintas Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas Evaldas Pašilis.
„Jam vadovaujant prokuratūroje buvo baigtos ir perduotos teismui kelios rezonancinės politinės korupcijos bylos. Tarp jų – ir byla, kurioje koncernas „MG Baltic“ kaltinamas politinių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu“, – sakė M. Lingė.
Pasak jo, principingas generalinis prokuroras ir bylą tiriantys prokurorai vėl tapo taikiniu.
Prezidentūros atstovas nepaneigė, kad prezidentė susirašinėjo su politikais darbiniais klausimais.
„Susirašinėjimas darbiniais klausimais vyksta, vyks, na, o turinio komentuoti negalime, kad tai nebūtų pakenkta bylai ir nebūtų panaudota kaltinamųjų gynybai“, – sakė M. Lingė.
Paviešino laiškus
„Lietuvos rytas“ paviešino ištraukas iš susirašinėjimo elektroniu paštu tulpes@lrpk.lt, laikraštyje ir interneto portale skelbiama ekrano kopijos nuotrauka. Teigiama, kad laiškai rašyti 2014–2016 metais. Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, apibendrino BNS.
Laiškų iš šio elektroninio pašto vėliau patvirtino sulaukęs ir buvęs premjeras, tuomet socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Buvęs premjeras Andrius Kubilius teigė nematąs nieko blogo, kad prezidentė bendrauja su politikais ir ragina priimti svarbius sprendimus, o bandymą iš susirašinėjimų daryti skandalą vadino „sliekų ieškojimu ant asfalto“.
Reaguodama į paviešintą informaciją Prezidentūra atkreipė dėmesį, kad teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu.
„Metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti jos eigą bei baigtį. Todėl nuo bet kokių komentarų susilaikome, kad jie nebūtų panaudoti kaltinamųjų gynybai“, – teigiama prezidentės spaudos tarnybos DELFI atsiųstame atsakyme.
Generalinė prokuratūra taip pat susilaikė nuo platesnių komentarų apie kaltinamojo poziciją. Tačiau jos atstovai pažymėjo, kad „aiškiai neturintis nusikalstamų veikų požymių Lietuvos politikų elgesys nebuvo šio ikiteisminio tyrimo dalyku. Todėl duomenys apie neturinčius nusikalstamų veikų požymių Lietuvos politikų tarpusavio kontaktus šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo renkami.“
Prokuratūra taip pat atkreipia dėmesį, kad visos reikšmingos aplinkybės E. Masiuliui inkriminuotiems nusikaltimams įrodyti ikiteisminio tyrimo metu yra nustatytos, o visi be išimties duomenys, reikalingi šiai bylai išspręsti teisingai, yra teisminiam nagrinėjimui perduotoje baudžiamojoje byloje.
„Nurodytina ir tai, kad įstatymas numato kaltinamųjų ir jų gynėjų teisę teisminio nagrinėjimo metu teikti bet kokius prašymus ir gynybai reikšmingus duomenis tiesiogiai baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui“, – teigiama atsakyme.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad tokiu elgesiu E. Masiulis griebiasi šiaudo.
Politologui atrodo, kad tai yra E. Masiulio gynybinė taktika „parodyti, kad visi yra kažkuo įtartini, susitepę, vyksta kažkokie labai nešvarūs žaidimai, ir jis yra ne vienintelė tų visų žaidimų auka.“