Lietuvos medikų sąjūdžio duomenimis, kasmet netenkame maždaug 100 medicinos studijas baigusių jaunų žmonių, kurie galėtų dirbti Lietuvos gydymo įstaigose.
Lietuvą palieka ir slaugytojai, kurių gyvybiškai trūksta. Kasmet išvyksta apie 500 slaugytojų. Vien Didžiojoje Britanijoje šiuo metu dirba apie 2000 mūsų slaugytojų.
Lietuvos medikų sąjūdžio įsitikinimu, ES atlyginimų vidurkis - 2600 eurų iki mokesčių gydytojui, 1300 eurų - slaugytojams, 1600 eurų - gydytojams rezidentams - gali būti pasiektas iki 2020 metų, jei valdžia nuosekliai didins sveikatos apsaugos finansavimą ir ieškos efektyvių mokesčių surinkimo būdų.
Profesinės šventės - Lietuvos medicinos darbuotojų dienos - išvakarėse, balandžio 26 dieną, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo medikus, gydytojus, slaugytojus, kitus sveikatos sistemoje dirbančius specialistus bei rezidentus vienijantis Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) surengė mitingą, kuriame įvardijo sveikatos sistemos reformos spragas bei uždavinius, kuriuos būtina spręsti pirmiausiai.
Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkės Živilės Gudlevičienės, pagrindiniai uždaviniai, kuriuos kėlė LMS ir iš valdžios tikisi neatidėliotino jų sprendimo, - trys.
Tai prioritetinis sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir neatidėliotinas atlyginimų gydytojams, slaugytojams, kitiems specialistams ir rezidentams padidinimas; korupcijos galimybės, vykdant viešuosius pirkimus, pašalinimas; kokybiškam bendravimui su pacientu skirto laiko ilginimas.
LMS nurodo terminus, per kuriuos tikisi šių uždavinių įgyvendinimo bei teikia argumentus, kodėl minėtiems klausimams turi būti teikiamas pirmumas, bei siūlo sveikatos apsaugą įvardinti prioritetine sritimi valstybėje.
Pasak LMS, Lietuvos valstybė nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris 2017 metais augo ir sudarė 41,8 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai išleidžia vos 4,7 proc., tai yra perpus mažiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis.
Dar 2 proc. išleidžia patys gyventojai, už asmenines lėšas pirkdami vaistus ir medicinos paslaugas, o tai yra daugiau nei ES vidurkis.
Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai yra skriaudžiami ir už sveikatos apsaugą priversti mokėti brangiau, o pati valstybė išleidžia mažiau.
Kaip teigia mitingo organizatoriai, valdžia manipuliuoja skaičiais, sudėdama valstybės skiriamas ir gyventojų išleidžiamas lėšas. Bet ir sudėjus turime 6,7 proc. BVP rodiklį, kuris vis tiek vienas mažiausių, palyginti su kitomis ES šalimis.
„Pažymime, kad kitos ES valstybės prisiima daug daugiau įsipareigojimų ir pacientams užtikrina daug efektyvesnę tiek sveikatos draudimo sistemą, tiek sveikatos apsaugą. Daugiausiai valstybinių pinigų sveikatos apsaugai skiria Nyderlandai (11,8 proc.)“, - pateikia pavyzdį LMS.
Iki 2020 metų siūloma padidinti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą iki ES vidurkio ir pasiekti, kad skiriama suma sudarytų 10 proc. BVP, tai yra daugiau kaip 500 mln. eurų metams papildomai.
LMS atkreipia dėmesį, kad nepakankamas finansavimas menkina medikų motyvaciją, nes darbo krūvis yra didesnis nei ES šalyse, o atlyginimas - nepalyginamai mažesnis.
LMS narių nuomone, dabar valdžia, ieškodama trūkstamų lėšų, finansavimo šaltinius pasirenka neracionaliai, taip sukeldama dar daugiau žalingų padarinių. Šiandien kaip papildomo finansavimo šaltinį valdžia mato medikams taikomą bausmių sistemą.
Valstybinė ligonių kasa prie SAM ir „Sodra“, jei buvo padaryta klaida, žalą išskaičiuoja iš gydytojo. Per metus išieškoma beveik 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad 2018 m. išieškomos ar grąžinamos lėšos už PSDF biudžetui padarytą žalą sudarys 2 mln. 458 tūkst. eurų, t. y. 79 tūkst. eurų, arba 3,3 proc., daugiau, nei numatyta patvirtintame 2017 m. PSDF biudžete.
„Toks žiaurus baudų planas mūsų netenkina. Medikai jaučiasi nesaugūs ir neapginti, nes sveikatos įstaigos nuo neteisingų sprendimų ir žalos yra apsidraudusios, o pačių medikų nė viena bendrovė drausti nenori, nes tai būtų didelė rizika draudimo bendrovei. Taigi visa moralinė ir finansinė žala tenka pavieniam medikui, ne sistemai“, - pabrėžia Lietuvos medikų sąjūdis.
LMS siūlo, didinant mokesčių surinkimą, ieškoti efektyvesnių mokesčių surinkimo būdų.
Dabar dirbantieji į privalomojo sveikatos draudimo (PSD) biudžetą sumoka 1 milijardą 200 milijonų eurų per metus. Tuo tarpu valstybė už tokį patį gyventojų skaičių (valstybės draudžiamus asmenis: vaikus, studentus, pensininkus, neįgaliuosius) į PSD biudžetą sumoka tik 499 mln. eurų.
Siūloma laipsniškai iki 2020 metų didinti valstybės įmoką į PSD (kasmet po 50 proc.), kad 2020 metais valstybės įmoka susilygintų su dirbančių piliečių ir darbdavių įmoka. Ir tam reikia realios mokesčių reformos, kuri padidintų biudžeto pajamas ir išlygintų mokamus mokesčius. Tuo tarpu šiuo metu mokesčių našta tarp skirtingų visuomenės grupių skiriasi 2-3 kartus.
LMS vertinimu, dabartinės valdžios deklaracija, kad finansavimą galima užsitikrinti efektyvinant viešąjį sektorių, tai yra darant jį mažesnį, yra vienas iš ilgalaikio plano uždavinių. Tai nepasiekiama šiandien ir neduos rezultatų nei 2019, nei 2020 metais.
Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio, dabartinė tvarka leidžia pirkti neadekvačiai didelėmis kainomis. Dažnai tų pačių priemonių ar įrangos kainos skirtingose gydymo įstaigose skiriasi net kelis kartus.
Rajonų ligoninėse nenaudojami dulka magnetinio rezonanso aparatai, mamografai, kurie buvo supirkti neatsakingai, - negalvojant, kas dirbs su šia įranga. Taip pat neatsakingai suplanuotos ir ES lėšos, įkūrus naujus akušerijos-ginekologijos skyrius regionuose, kuriuose net nėra gimdyvių. Tokį neūkiškumą mitingo organizatoriai prilygina asfalto tiesimui vienkiemyje, kuriame niekas negyvena.
„Didžiulę korupcijos riziką matome ne tik vykdant viešuosius pirkimus, bet ir įvedus tiesioginį ministro valdymą. Manome, kad įvestas „reputacijos kriterijus“ pavaldžių vadovų skyrimo tvarką padarė dar labiau neskaidrią, nes ministrui suteikė teisę atsikratyti bet kuriuo, viešai nepateikiant argumentų. LMS nuomone, tai padidins bylų dėl neteisėto atleidimo skaičių, o dengti išlaidas turėsime mes - mokesčių mokėtojai“, - atkreipia dėmesį medikų atstovai.
LMS nuomone, „reputacijos kriterijus“ turi būti išskaidrintas, medikų bendruomenei ir visuomenei labai svarbu žinoti argumentus, kodėl vadovas buvo atleistas arba nebuvo paskirtas.
LMS taip pat siūlo apskaičiuoti ir medicinos normose bei kituose SAM teisės aktuose įtvirtinti kiekvienam specialistui per dieną ar už etatinį darbo krūvį priimamų pacientų skaičių, bendravimui su pacientu skiriamo laiko trukmę, atliekamų procedūrų ar tyrimų vienam tyrėjui skaičių bei kitas su darbo krūviais susijusias normas.
Pacientų priėmimo trukmę siūloma ilginti iki 30 minučių ir kad medikas daugiausia dėmesio skirtų paciento problemoms, apžiūrai ir ištyrimui, o ne dokumentams pildyti.
Vienas sprendimo būdų - pagaliau išreikalauti, kad e. sveikatos sistema, nupirkta už 40 mln. eurų, vykdytų tas funkcijas, kurioms ir buvo kuriama. Tai yra - būtų įrankis valdyti pacientų srautus, atsisakant ranka pildomų dokumentų, būtų susieta su visomis gydymo įstaigomis ir registrais ir įgalintų akimirksniu keistis paciento duomenimis tarp įstaigų. Šiandien tai neįmanoma. E. sveikata tarnauja tik kaip E. receptas.