Kaip jau skelbta, Vyriausybės pristatytoje pensijų reformos plane numatoma pakeisti kaupimo formulę ir automatiškai į kaupimą įtraukti visus asmenis iki 40 metų. Tiesa, jie galės šito atsisakyti, jeigu pateiks atitinkamą prašymą.

Numatomas tik vienas kaupimo būdas – tam skiriant 4 proc. savo atlyginimo ir gaunant 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) įmoką iš valstybės biudžeto. Iki 4 proc. asmens įmoka didės palaipsniui – per penkerius metus.

Žadama, kad didesniam už 4 proc. asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos. Be to, visiems dirbantiesiems „Sodros“ įmokų tarifas bus sumažintas 2 proc. punktais.

Jeigu nekaupiantys arba nusprendę sustabdyti kaupimą asmenys į rankas gaus daugiau atlyginimo, tai įtrauktiems į kaupimą jis sumažės.

Paaiškino, kaip įtraukinės į sistemą

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete paaiškino, kaip žmonės bus įtraukiami į sistemą.

„Automatinis įtraukimas, tai yra formulė, kuri naudojama Europoje, ne vienoje šalyje, ir vis daugiau šalių ją renkasi, kaip skatinti žmones, ypatingai jauno amžiaus dalyvauti sistemoje. Iki 40 metų mes žmones automatiškai tris kartus įtrauktume kas tris metus“, – sakė L. Kukuraitis.

Ministras paaiškino, kaip tai atrodytų (tai aktualu asmenims iki 40 metų): keletą mėnesių prieš numatytą terminą žmogus galėtų atsisakyti būti įtraukiamas į kaupimą. Jeigu jis to nepadaro, tada turėtų dar keletą mėnesių atsisakyti dalyvauti.
„Tokiu būdu, jeigu jis atsisako, jeigu jau yra kažkiek nuskaičiuotos lėšos, „Sodra„grąžintų atgal, ir jis trejiems metams nedalyvautų sistemoje. Po trejų metų, jeigu jis yra mažiau nei 40 metų jis vėl būtų įtraukiamas, labai aiškiai primenant, kad „tau apsimoka papildomai kaupti“. Trečią kartą atsisakius daugiau tavęs nebelies, nebent tu savanoriškai kažkada norėsi dalyvauti“, – sakė L. Kukuraitis.

Pasak ministro, asmenims, kurie yra vyresni nei 40 metų amžiaus, užtektų atsisakyti vieną kartą, ir daugiau jie įtraukinėjami nebūtų.

„Tam, kad dalyvavimas fonduose teiktų naudą, reikia padaryti mažiausiai tris dalykus: įvesti daug mažesnius fondo įkainius, įvesti gyvenimo ciklo investavimo strategiją ir sumažinti sumą anuitetui įsigyti“, – vardijo L. Kukuraitis.

Aišku net ne visiems Seimo nariams

Siūloma sistema yra paini, ir dar nevisiškai aiški net Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams.

60-metis Algimantas Dumbrava posėdyje klausė, kaip keisis jo „sodrinė“ pensija po reformos.

„Nuo tų metų Jūsų „sodrinė“ pensija nebemažės“, – paaiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Pasigedo partijų susitarimo

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė pasigedo partijų susitarimo dėl mokestinių pakeitimų.

„Aš manau, kad dėl daug ko mes būtume susitarę – dėl darbdavio darbuotojo įmokų sujungimo, dėl bazinės pensijos iškėlimo. Bet to susitarimo nebuvo ieškoma, ir pateiktas kažkoks variantas, kuris yra labai kvestionuojamas dėl atskirų aspektų“, – sakė G. Skaistė.

Parlamentarė priminė, kad konservatoriai siūlė bazinės pensijos neiškelti į valstybės biudžetą tam, kad būtų „sodrinė“ pensija būtų palaikoma tame pačiame lygmenyje kitų mokestinių įmokų sąskaita.

„Dabar mes matome, kad pakeičiame tais pačiais mokesčiais, pakeitimo norma mažėja, ir realiai nelabai kas nuo to keičiasi“, – sakė G. Skaistė.

Parlamentarė nesutinka su argumentais, kad reformos priemonėmis nepriešinamos kartos. Taip pat įžvelgia prieštaravimų argumentuose dėl saugumo ir laisvės rinktis.

„Teigiama, kad keitimo forma nemažės, jeigu dalyvaus žmogus ir „Sodros“, ir privačiame kaupime, kad pakeitimo norma išliks dabartiniame lygyje – 35 proc., bet kartu kitas punktas kalba apie laisvę rinktis.

Žinant žmonių sąmoningumą, kaip jie apsisprendžia dalį savo pinigų skirti perspektyvai po 30 m. gauti didesnę pensiją, tai aš labai matau perspektyvą, kad didelė dalis pasiliks prie 20 proc. pakeitimo normos ateityje, ir valstybė vis tiek turės ieškoti kitų galimybių jiems tą pensiją padidinti“, – sakė G. Skaistė.

Stengiasi užtikrinti teisėtus lūkesčius

Socialinės apsaugos viceministrė teigė, kad tai yra partijų lyderių reikalas pagalvoti apie papildomą susitarimą dėl pensijų.

„O dėl 2 proc. mažinimo – kodėl buvo tas padaryta? Nepamirškime to, kad kaupiantys žmonės jau buvo ne kartą kreipęsi į Konstitucinį Teismą (KT). Mes turime KT sprendimą dėl teisėtų lūkesčių. Jeigu jie kaupia tam tikras formules, tai jie įsivaizdavo, kad sukaups tam tikrą sumą.

Dėl to buvo priimtas sprendimas, kad sumažinus 2 proc. mes bent jau nepažeidžiame nei vienų žmonių teisėtų lūkesčių. Tuo labiau, kad mes kitus žmones paskatiname kaupti“, – sakė E. Radišauskienė.

Mažiausios pensijos augs labiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministras komitete informavo, kad jau pagal dabartinę indeksavimo formulę ir pagal pernai spalį pakeltą bazinę pensiją vidutiniškai pensininkams pensijos augs apie 23 eurus. Per šį kadencijos laikotarpį – nuo 2017 m. iki 2020 m., jos bus išaugę daugiau nei 100 eurų.

Ministras paaiškino, kad mažiausias pensijas gaunantiems asmenims planuojama pensijas didinti daugiau. Tiems asmenims, kurie turi mažiausią stažą (nuo 15 metų iki 30 metų) ir tiems, kurie neturi kitų pajamų, planuojama įvesti 20 eurų priemoką.

Skaičiuojama, kad yra apie 60 tūkst. žmonių, kurių pensijų vidurkis yra 160 eurų. Papildomos priemokos jiems kainuos biudžetui apie 15 mln. eurų.

Šalpos pensijos tiems, kurie neturi jokių kitų pajamų, būtų padidintos nuo 117 iki 130 eurų. Tokių asmenų yra keli tūkstančiai.