Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia, kad vis dar diskutuojama, nuo kada 5 metų vaikams būtų privaloma lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, o nuo 6 metų ateiti į pirmą klasę. Tačiau norintys savo penkiamečius į mokymo įstaigas gali pradėti vesti jau nuo šių metų rudens.

Vilniečių tai nedžiugina – jie įžvelgia galimą žalą vaikui ir net valdžios bandymą tokiu būdu spręsti kitas problemas.

Klausimų jiems kelia ir dar vienas valdininkų sprendimas – iki šiol penkiamečiai turėdavo atlikti specialų brandumo testą. Tik specialistams patvirtinus, kad vaikai jau pasirengę lankyti priešmokyklinį ugdymą, jiems buvo leidžiama tai daryti.

Nuo šių metų brandumo testas panaikintas ir paskelbta apie ankstinamą vaikų ugdymą.

Įžvelgia norą užglaistyti kitas problemas

Šešiametę auginanti Milda DELFI pasakojo, kad jau pernai svarstė apie galimybę dukrą vesti į parengiamąją klasę. Rudenį mergaitei būtų buvę penkeri su puse.

Mama su dukra kreipėsi į Vilniaus miesto psichologinę pedagoginę tarnybą ir atliko reikiamą testą, po kurio buvo nustatyta, kad mergaitė dar nepasirengusi peržengti mokyklos slenkstį. „Visi jos darželio grupės vaikai taip pat negavo“, – įvardijo pašnekovė pridurdama, kad leidimas būtų buvęs gautas tik tuomet, jei penkiametės gebėjimai būtų atitikę vidutinės šešiametės.

Jau šių metų rudenį Mildos dukra pradės eiti į parengiamąją klasę, tačiau žvelgdama į naujas pertvarkas ji įžvelgia valdininkų norą taip išspręsti vietų darželiuose trūkumo problemą.

„Jaunesni vaikai iš darželių būtų paleidžiami į mokyklas, – įvardijo Milda. – Sunku paaiškinti motyvą, kodėl dar pernai specialistai pasakė, jog mano penkiametė dukra yra nepasirengusi eiti į parengiamąją klasę o šiemet jau kalbama apie privalomą penkiamečių ugdymą.“

Ankstyvas mokymas gali atbaidyti nuo noro mokytis

Dvejų metų dukrą auginanti Aleksandra DELFI pasakojo, kad nors dar anksti planuoti dukros ugdymą mokykloje, tačiau toks valdininkų planas jos nedžiugina.

„Kai pagalvoju, jau labai greitai, vos už 3 metų, reiktų ją leisti mokytis, – kalbėjo mama. – Manau, kad penkerių metų vaikai nėra tam pasiruošę. Bet ne todėl, kad kažko nemokėtų, o dėl to, kad man svarbu emocinė vaiko savijauta. Mano rūpestis – sudominti vaiką mokytis, kad būtų smalsu, įdomu ir teiktų malonumą. Mano nuomone, penkiamečiai dar nėra tam pasiruošę.“

Aleksandra svarstė, kad jei penkiamečiai būtų ugdomi žaidimo forma, tai procesas būtų kur kas naudingesnis nei iš karto verčiant mokytis: „Man svarbu, kad vaikas turėtų vaikystę. Manau, kad spės ir pasimokyti.“

Kalbėdama apie nevaržomą vaikystės džiaugsmą mama pabrėžė, kad tai nereiškia, kad pati dukros neugdo. Dvimetė mergaitė jau gali suskaičiuoti iki dešimties ne tik lietuviškai, bet ir lenkiškai bei angliškai, tačiau mama to nesureikšmina: „Ji moka, bet juk tik atkartoja, dar nesupranta.“

„Bet viską reikia daryti saikingai. Esu girdėjusi, kad vaikas viską išmoksta namuose, o vėliau ateina į mokyklą ir netenka motyvacijos, jam nuobodu. Mano nuomone, jei per anksti vaikas bus verčiamas intensyviai mokytis, jam pasidarys nebeįdomu, jis nenorės to ir tai jį atbaidys nuo tolimesnių mokslų, – kalbėjo mama ir pridūrė. – Pirmiausia, apie šį žingsnį turi būti diskutuojama ir tam turi būti labai gerai pasiruošta, kad mokytojai būtų pasirengę dirbti su emociškai dar tam nepasiruošusiais vaikais.“

Vilniaus miesto savivaldybė vardija pasirengimą

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja DELFI įvardijo, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. vaiko brandumo vertinimas jau neprivalomas, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Jos teigimu, nuo šių metų rudens net 152 ugdymo įstaigos bus pasiruošusios pagal galimybes priimti penkerių metų vaikus.

„Priešmokyklinio ugdymo grupės steigiamos lopšeliuose-darželiuose, mokyklose-darželiuose, bendrojo ugdymo mokyklose: pagrindinėse, vidurinėse, progimnazijose, gimnazijose, mokyklose-daugiafunkciniuose centruose, universaliuose daugiafunkciniuose centruose, kitose įstaigose, jeigu jos atitinka higienos normų reikalavimus“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.

Alina Kovalevskaja
Nuo šių metų rudens net 152 ugdymo įstaigos bus pasiruošusios pagal galimybes priimti penkerių metų vaikus.

A. Kovalevskaja skaičiuoja, kad per trejus metus švietimo srities finansavimas Vilniuje padidintas nuo 200 iki 300 mln. eurų. Anot jos, šios lėšos leis „sparčiu tempu gerinti švietimo infrastruktūrą, didinti atlyginimus, plėsti auklėtojų skaičių, skirti papildomus finansus darželių bei mokyklų ūkinėms reikmėms“.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė įvardija, kad švietimo įstaigų statybai ir atnaujinimui šįmet numatyti skirti net 16 mln. Eur.

Darželių trūkumą mieste ji įvardija kaip sparčiai sprendžiamą problemą. A. Kovalevskajos teigimu, šiuo metu mieste projektuojami du nauji darželiai, dar prie šešių statomi moduliniai priestatai.

Nemano, kad penkiamečiai pasirengę eiti į mokyklas

VšĮ „Vaiko psichologijos centro“ atstovė Monika Skerytė-Kazlauskienė DELFI teigė, kad penkiamečiai nėra pasirengę keliauti į mokyklas. „Bet jiems puikiai sekasi dabartiniuose darželiuose. Jie ten tikrai daug išmoksta per patirtis, per žaidimus kartu su bendraamžiais ar didesniais bei mažesniais vaikais“, – teigė M. Skerytė-Kazlauskienė.

Jos tikinimu, vaikų ugdymą galima gerinti ir dabartinėmis sąlygomis. „Įtraukime daugiau asmeninio suaugusiųjų dėmesio, pokalbių, spontaniško vaikų žaidimo, vaidmeninio vaizduotės žaidimo, tyrinėjimų gamtoje ir viso to aptarimų – tai puikiausias penkerių metų vaikų ugdymas. Tai laikas, kai vaikai atranda pasaulį, jį tyrinėja, atranda būdus, kaip tyrinėti, ima suprasti, ką žino ir ko nežino, ką dar norėtų sužinoti. Jie ugdosi savo elgesio reguliaciją, mokosi ir susikaupti, ir pastebėti, kas vyksta aplinkui, sutarti su kitais vaikais, perprasti taisykles ir jas kurti, priimti sprendimus ir pan. Jie tokie užsiėmę, tie penkerių metų vaikai, kad kuo daugiau jiems duosim laisvės, tuo daugiau jie žinos. Kuo daugiau kišimės – tuo daugiau išmoks klausytis nurodymų, tas tiesa. Bet ne savęs. O po to galėsim kurti programas jų kūrybiškumui didinti“, – teigė M. Skerytė-Kazlauskienė.

Monika Skerytė-Kazlauskienė
Jiems puikiai sekasi dabartiniuose darželiuose. Jie ten tikrai daug išmoksta per patirtis, per žaidimus kartu su bendraamžiais ar didesniais bei mažesniais vaikais.

Pašnekovė įvardijo patirtis, kurios, jos nuomone, tinkamiausios ugdant penkiamečius: Valdorfo darželiai, Lauko darželiai, Miško mokyklos. „Pasidomėkite, kaip jiems sekasi ir kokie brandūs išeina jų vaikai į mokyklas. Nors jų nemoko skaityti ar rašyti, bet didelė dalis jau moka, o jei ir nemoka, jie būna labai tam pasiruošę ir lengvai išmoksta, – kalbėjo pašnekovė ir patvirtino anksčiau vienos mamos išsakytą nuogąstavimą, kad ankstyvas ugdymas gali atbaidyti nuo noro mokytis. – Ankstyvu ugdymu ne pagal vaiko prigimtį labai lengvai galime tik sumažinti norą siekti, pažinti, norėti sužinoti ir išmokti. Kai padarė privalomas priešmokyklines klases, jau girdėjau atsiliepimų, kad vaikai nebenori į pirmą klasę. Ketvirtokų dauguma nebenori lankyti mokyklos, nesupranta, kam tai. Pradinė mokykla turėtų visų pirma išlavinti vaikų motyvaciją žinoti, mokėti, suprasti.“

Pašnekovės teigimu, ne pasiekimai yra svarbiausia, o noro mokytis ir siekti išlaikymas.

„Iš neišmanymo atrodo, kad kuo anksčiau mokysi matematikos, tuo geriau vaikas ją mokės. O realybėje kitaip – vaikai dažnai įgyja matematikos baimę ir nenori jos žinoti. O tas, kuris jos nematė iki penktos klasės – su smalsumu mokosi, kitaip ją supranta ir puikiai naudojasi“, – teigia M. Skerytė-Kazlauskienė ir sprendimą ankstinti vaikų ugdymą vadina "pasityčiojimu iš visuomenės".

VšĮ „Vaiko psichologijos centro“ atstovės teigimu, ne visi sprendimai būna teisingi. „Pavyzdžiui, tie žaislai, kurie vadinti lavinamaisiais, pasirodo, netgi stabdo vaikų ugdymąsi. Labiausiai lavinantis žaislas yra pagalys, kaladėlė. O tas, kuris šneka, pypsi, mirksi ir groja – neskatina paties vaiko mąstyti, kurti. O apsimeta, kad lavina, – vardija M. Skerytė-Kazlauskienė. – Patikime ir nemąstome, kad galbūt yra kitaip.“

VšĮ „Vaiko psichologijos centras“, išreikšdamas nepritarimą tokiam sprendimui, sukūrė peticiją, kurią jau pasirašė daugiau kaip 2,6 tūkst. tėvų.