Kaip pabrėžė Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai, tėvus skaudina valdančiųjų nuostata „mes pasirūpinsime jūsų vaikais“.
„Valdžia sako - mes duosim vaikams, tarsi ne tėvų pareiga juos išlaikyti, ir tai padaro paimdama iš tėvų kišenės. Tai tėvų orumo pamynimas visus iki vieno padarant pašalpų gavėjais, be to,- priešinant tėvus ir vaikus, nes mokesčių lengvata taikyta tėvams, o „vaiko pinigai“ skiriami vaikams“, - sakė D. Chmieliauskas.
- Vaikai - ne tik džiaugsmas, bet ir išlaidos. Kaip jūs, penkių vaikų tėvas, su tuo tvarkotės?
- Jeigu mes apsisprendžiam dar vienam vaikui, tai darome labai sąmoningai, o ne netyčia, taigi galvojame ir apie jo išlaikymą.
Man asmeniškai su kiekvienu vaiku tekdavo galvoti apie papildomų pajamų šaltinius, tačiau ir pati apvaizda siųsdavo galimybių.
Gimus trečiam, ketvirtam, netgi penktam vaikui iš kažkur nukrisdavo papildomų darbų - kursas universitete ar darbas toje pačioje LRT taryboje, kur mokama labai nedaug, bet vis viena papildo šeimos biudžetą.
Tačiau tuo pat metu mums per kojas kirto vadinamoji „Kubiliaus reforma“, galima sakyti, įvedė progresinius mokesčius.
Iš principo negali būti prieš progresinius mokesčius - jie turi savo socialinio teisingumo. Bet kai buvo taikyti visiems be išimties, skaudžiausiai atsiliepė tėvams, kurie nori daugiau uždirbti dėl savo vaikų.
Labai konkretus pavyzdys - Vytauto Didžiojo universitete man pasiūlius pusmetį skaityti paskaitų kursą, už semestrą tuomet gavau apie 1200 litų ir staiga kitų metų pradžioje ruošdamas ataskaitas Mokesčių inspekcijai žiūriu, kad esu skolingas baisinę sumą - vos ne pusantro tūkstančio litų.
Kaip vėliau paaiškėjo, man buvo pradėti skaičiuoti mokesčiai nuo visų pajamų. Kadangi daugiau uždirbau papildomai dėstytojaudamas, patekau į kategoriją asmenų, kuriems nebetaikė neapmokestinamo pajamų dydžio. Nuo tam tikro uždarbio mažėjo mokesčių lengvata.
Kitaip tariant, tėvai buvo pradėti bausti už tai, kad stengiasi daugiau uždirbti šeimai, vaikams.
Teko valstybei grąžinti tiek, kiek papildomai uždirbau ėmęs dėstyti. Būčiau nedėstęs, būčiau sutaupęs.
Nepaisant to, man, kaip ir kitiems tėvams, tuomet dar buvo taikomas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis už vaikus. Mokestinė lengvata mums, dirbantiems tėvams, paliko kažkiek erdvės dirbant daugiau sumokėti mažiau mokesčių. Tačiau dabar valdantieji ir šitą lengvatą atėmė.
- Sako, labai gerai vietoj mokestinės lengvatos įvedus „vaiko pinigus“, parama pasiekė daug daugiau vaikų.
- Negerai, nes tėvų konstitucinė pareiga yra auginti vaikus ir patys tėvai už juos atsako.
Yra vaikų, kuriais tėvai nesirūpina ir tada jau valstybės pareiga jais rūpintis. Tačiau valdantieji neturi sumesti visų į vieną katilą. Nes kai jie dabar skelbia, kad visi vaikučiai gaus po 30 eurų, turi omenyje ir tuos, kuriems tikrai reikia pagalbos, ir tuos, kuriems 30 eurų - ne pinigai. Tai nėra socialiai teisinga.
Jei valdantieji nori pademonstruoti pagalbą vaikučiams, neturėtų to daryti atimdami mokestinę lengvatą iš vaikus auginančių tėvų.
Vaiko pinigų reformos nesąžiningumas - kad ji pateikiama kaip labai sėkminga, o iš tiesų paminanti elementarią pagarbą tėvams.
- Kaip?
- Vaiko pinigai nėra valdančiųjų, kuriuos jie duoda kiekvienam vaikui. Tai - mokesčių mokėtojų pinigai. Kyla klausimas, ar mokesčių mokėtojai sutinka, kad vaikus auginantys tėvai turėtų mokestinę lengvatą, taip pripažįstant, kad jie visuomenei kuria papildomą gėrį ir už tai ne pašalpos prašo, o sutaria su kitais mokesčių mokėtojais tarpusavyje - mes auginame vaikus, tai gal galime turėti papildomą mokesčių lengvatą. Tai atrodytų teisingiau, logiškiau ir oriau negu dabar.
Kaip tėvai, mes stengiamės daugiau dirbti ir uždirbti, kad išlaikytume šeimas. Tačiau už tai esame baudžiami, atskaičiuojant daugiau mokesčių dėl to, kad daugiau dirbame ir uždirbame dėl savo vaikų.
Apsisukus yra sakoma - mes jums duodame „vaiko pinigų“, turėtumėt mums ranką bučiuoti ir dėkoti.
- Kaip pasikeitė Jūsų pajamos panaikinus papildomą neapmokestinamą pajamų dydį vaikus auginantiems tėvams ir įvedus „vaiko pinigus“?
- Už penkis vaikus gauti 150 eurų „vaiko pinigų“ šeimai yra beveik tas pats, ko netekau panaikinus mokestines lengvatas. Nors šalyje, kur demografinė situacija tokia bloga, būtų logiška galvoti, kaip skatinti gimstamumą protingomis mokestinėmis lengvatomis, nuo trijų, keturių vaikų galbūt artėjant prie nulinio mokesčių tarifo, suvokiant, kad vaikų auginimas kainuoja.
- Vyriausybės šeimos stiprinimo priemonių plane numatyti siūlymai padėti šeimoms įvedant visų mokinių nemokamą maitinimą ir pan.
- Tai visiškai sovietinė paternalistinė paradigma - partija ir tėvynė viską duos, pasirūpins tavo vaikais - prieštaraujanti laisvos, demokratinės visuomenės principams.
Galbūt dalis vaikų net nevalgys mokykloje, o švaistys maistą. Kaip ir su „vaiko pinigais“ - ne visiems jų reikia, tai kodėl akcentuojamas tas „visiems po lygiai“?
Parama turi būti labai jautriai ir atsakingai organizuojama, nes paliečia žmonių orumą.
Pats oriausias pagalbos būdas - pozityvi diskriminacija - neapmokestinamų pajamų dydžio nustatymas priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Jeigu į valdžią ateina labai gera partija motinėlė, gali ieškoti būdų duoti šeimoms pinigų, bet ne visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Kaip kad padarė lenkai - papildomai apmokestino bankus ir iš tų pinigų po 500 zlotų kas mėnesį mokėjo už vaiką.
O mūsų valdantieji, paėmę iš tų pačių tėvų kišenės, deda į kitą labai garsiai šaukdami, kaip padėjo šeimoms. Tai - įžūlu.