Po to sekę įvykiai primena meksikietiškas muilo operas su laiminga pabaiga: ji pradėjo vesti LRT televizijos laidą „Svarbios detalės“, sutiko vyrą, su kuriuo šių metų vasario 16 sumainė žiedus, už mažiau nei dviejų mėnesių pasaulį išvys pirmagimis.
Ši savaitė buvo pirmoji, kada Ž. Kropaitė mėgaujasi motinystės atostogomis. Žurnalistė juokavo, kad nėštumas suteikia privilegijų – padeda išvengti eilių tiek Mokesčių inspekcijoje, tiek prekybos centruose.
„Aš visą laiką sau bandau priminti, kad vieną dieną gali būti taip, o kitą dieną viskas gali dar visai kitom spalvom nusidažyt. Niekada nereikia įsigyventi į tokį įsivaizdavimą, kad štai kokia aš dabar sėkminga ir laiminga, man viskas gerai – niekada nežinai, kaip bus. Aš labai dažnai tą sau sakau ir manau, kad dėl to man paprasta“, – apie tai, kad pastarieji metai buvo ypatingi, DELFI TV laidai „Atėjo Mindaugas“ kalbėjo Ž. Kropaitė.
Pajuokavus, gal sėkmę jai nulėmė būrėjos, Ž. Kropaitė juokėsi, kad iš tiesų teko naudotis būrėjų paslaugomis. Tiesa, daugiau žurnalistinio eksperimento tikslais.
Kai jai buvo 16, vizitą pas būrėją kaip pokštą padovanojo klasiokai – net neprašyta, būrėja visą laiką kalbėjo apie kavalierius. Praėjus maždaug dešimtmečiui, Ž. Kropaitė po skyrybų su vaikinu atliko žurnalistinį eksperimentą ir aplankė dvi būrėjas. Pirmoji sakė, kad vaikinas tikrai sugrįš. Antroji pateikė kardinaliai priešingą įžvalgą. Teko eiti pas trečią.
„Šioji pareiškė, kad „Viskas priklauso nuo jūsų – galbūt grįš, o galbūt – negrįš“, – juokiasi žurnalistė, patarianti būrėjų paslaugomis nesinaudoti.
Juoką nuolat primena komentatoriai
Ž. Kropaitė pelniusi įvairių apdovanojimų žurnalistų konkursuose, yra rašiusi tekstų „The Economist“ ir BBC, tačiau žinoma ir žurnalistų graibstoma pašnekove tapo po juoko priepuolio. Netgi paieškos sistema google, įvedus Ž. Kropaitės pavardę, pirmiausia meta straipsnį „Užkrečiamu juoku išgarsėjusi LRT žurnalistė laukiasi“.
Ž. Kropaitė sako, kad juoko įrašas paprasčiausiai sparčiai išplito feisbuke. Tačiau ji teigia visai neturėjusi tikslo atkreipti į save dėmesį.
„Juokas man atnešė daug gyvenimo peripetijų, bet bijau, kad tai nebūtų pagrindinis mano gyvenimo pasiekimas televizijoje. Nes ir dabar nutinka, kad jei padarai ką nors prastesnio, kokią kontraversiškesnę laidą, portalo DELFI komentatoriai būtinai pasakys – „Nu va, kartą nusijuokė, daugiau nieko gero ir nesugeba padaryti“, – kalbėjo Ž. Kropaitė.
Pašnekovė sako „nenorinti būti ta višta, kuri nusijuokė visą kartą ir dabar visą laiką juokiasi“.
Vieno interviu nepamišta iki šiol
Ž. Kropaitės teigimu, žurnalistais turi būti tie žmonės, kuriems kiti įdomesni už juos pačius. LRT radijo laidų „Kita tema“ ir „Lietuvos diena“ vedėja prisiminė įsimintiniausią interviu. Ji rengė radijo pasakojimą apie senatvę ir darbą, kuriam kalbino kaime apsigyvenusią porą – buvusį mokyklos direktorių ir jo žmoną, buvusią biologijos mokytoją.
Abu jie gražiai kalbėjo apie senatvę ir kartu bėgančias dienas. Moteris pasakojo žiūrinti į keliu bėgančius jaunus žmones ir savęs klausianti – negi ir ji kada nors taip greitai ėjusi. Buvusiai mokytojai vienas didžiausių džiaugsmų buvo rūpinimasis augalais. Jos tikslas buvo mirti iš karto – kad nereikėtų kitiems rūpintis.
Maždaug po savaitės senolė, kaip svajojo, mirė lysvėje.
Tai sužinojusi, Ž. Kropaitė svarstė, ar etiška reportažą transliuoti. Tačiau tarptautinėje radijo konferencijoje sutikti ekspertai net nedvejodami liepė reportažą leisti į eterį. Jo pabaigoje žurnalistė pranešė, kad pašnekovė jau mirusi.
„Tie jos žodžiai, kaip greitai visi eina ir negi aš taip greitai kada nors ėjau, skambėjo dar kitaip. Ir tada aš labai susimąsčiau apie tokius dalykus kaip būties trapumas, tada labai pradėjau galvoti, kad viskas bet kada gali pasibaigti, absoliučiai viskas, ir mes visą laiką turime mėgautis viskuo, kas vyksta aplink“, – kokias išvadas padarė iš šio interviu, dėstė geriausia LRT radijo laidų vedėja 2011 m. išrinkta Ž. Kropaitė.
Plačiau - DELFI TV reportaže: