Šaltakraujis, žiaurus, ciniškas – tik keli epitetai, kuriais galima apibūdinti Kazį Jonaitį, kuris prieš 18 metų pasėjo siaubą Lietuvoje. Net patyrę psichoterapeutai, pamatę šio žmogaus žvilgsnį, sustingdavo.

„Jau pirmas žvilgsnių susidūrimas susitikus su K. Jonaičiu, parodo, kad prieš jus iš tikrųjų ne žmogus. O kažkas baisesnis. Žymiai baisesnis...“, – būtent taip šalį sukrėtusio pakelių maniako žvilgsnį apibūdino gydytojas Eugenijus Laurinaitis.

Mįslingas dingimas

Istorija prasidėjo 2000-aisiais. Tais laikais daug jaunuolių rinkosi keliones po Lietuvą autostopu, o pagrindinis pakeleivingų mašinų stabdymo taškas sostinėje buvo Savanorių prospektas.

Ten vieną vasaros pavakarę stovėjo ir Vievyje gyvenanti Eglė. Po darbo Vilniuje ji turėjo grįžti į gimtuosius namus, pas mamą. Tačiau negrįžo.

„Ji turėjo grįžti iš darbo apie pusę šešių, bet negrįžo. Nežinau, kaip tai paaiškinti... Pajutau tokį labai didelį nerimą. Širdis tada tiesiog jautė, kad atsitiko kažkas nepataisoma“, – Egidijaus Knispelio knygoje „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ cituojama Eglės mama.

Įtarimus, kad nutiko kažkas negero, tikriausiai sustiprino ir jaunos merginos pasirinktas keliavimo būdas – autostopas. Eglės namiškiai puikiai suprato, kad tai – ne pats saugiausias būdas nusigauti namo, esą apie tai buvo ne kartą kalbėję ir su pačia mergina.

Jau tą patį vakarą jie sėdo į automobilį ir pradėjo patys ieškoti dingusios merginos. Pravažinėjo iki vėlumos, tačiau Eglutės nerado. Kitą dieną šeima jau stovėjo policijos nuovadoje, o rankose laikė kelias dukros nuotraukas.

Po laukimo mėnesių – paukščių išlestos merginos akys

Policija dėjo visas pastangas, kad mergina būtų surasta, tačiau tai nepadėjo. Eglės mama kelis mėnesius buvo visiškoje nežinioje. Tai privertė griebtis net šiaudo – šeima kreipėsi į ekstrasensus.

Tačiau vieną dieną, atrodė, dangus nušvito. Daugiau nei po pusmečio, Velykų išvakarėse, į šeimos duris pasibeldė taip lauktas policijos pareigūnas.

„Nieko neaiškino. Pasakė, važiuojam. Reikia atpažinti“, – juodus debesis virš Eglutės tėvų galvų vėl atginė policijos pareigūnas, kurį cituoja E. Knispelis.

Tėvas nualpo, todėl į policijos automobilį sėdo viena mama.

„Važiuodama mintyse kalbėjau: Dieve, kad tiktai ne ji... Nesvarbu, visų vaikų gaila, bet kad tik netiesa tai būtų. Nuvažiavome. Tardytojas manęs neišleido iš mašinos kurį laiką. Sakė, ją reikia sutvarkyti. Ji atrodė baisiai. Uždengė jai kažkuo akis, nes jų nebuvo likę... Paukščiai jas išlesė“, – knygoje cituojama dingusios merginos mama Aldona.

Mergina buvo rasta beržynėlyje. Motina dukrą, visą žiemą gulėjusią miške, atpažino iš drabužių, batų ir plaukų. Eglės kūnas buvo pririštas prie medžio mėlyna virve, apdėtas šakomis. Mergina buvo nužudyta itin žiauriu būdu, jos galva buvo suknežinta.

Buvo matyti seksualinės prievartos požymių.

Šeima dukrą apverkė, palaidojo. Širdį vėrusį durklą dar giliau sustūmė prokuroro mestas kaltinimas patiems tėvams.

„Aš jau neprisimenu to prokuroro pavardės. Jis buvo iš Trakų. Toks jaunas vyras. Jis taip ir pasakė tėvui: „Čia gal tu kaltas? Gal tu čia taip padarei? Gal trukdė tau kuo nors ji?“ O ji buvo jo mylimiausias vaikas“, – E. Knispeliui sakė mama Aldona.

Po mėnesio šeima sužinojo, kad netoli Vievio rastas dar vienos jaunos merginos kūnas, kuris prie medžio buvo pririštas tokia pat mėlyna virve. Abi bylos buvo sujungtos į vieną, pareigūnai rado bent kokį kabliuką.

Lietuva sukrėsta, pareigūnai vaikščiojo pas psichoterapeutus

Jau po pirmųjų publikacijų apie dingusias su nepažįstamaisiais keliavusias merginas Lietuvoje smarkiai sumažėjo pakeleivingas mašinas stabdančiųjų. Savanorių prospekte, populiarioje stabdymo vietoje, neliko nė vieno žmogaus.

Tyrėjai bandė užsikabinti už bet ko. Jie peržiūrėjo asmenų, teistų už lytinius nusikaltimus, duomenų bazę, perskaitė visų Vilniaus tvirkintojų bylas. Žiniasklaida taip pat nesnaudė – laikraščiuose mirgėjo istorijos vertinimai, psichologų ir kitų specialistų komentarai, kaip atpažinti maniaką.

Pagalbos prireikė ne tik sukrėstai visuomenei, bet ir patiems pareigūnams. E. Knispelio knygoje tikinama, kad šiems taip pat teko lankytis pas specialistus.

„Atpažinti tokį žmogų yra labai sunku. Galima tik atpažinti tokio žmogaus susijaudinimą. Tarkim, kai jis pradeda dažniau kvėpuoti, parausta veidas, išsiplečia vyzdžiai, pradeda prakaituoti, drebėti“, – E. Knispeliui sakė Konstantinas Daškevičius, medicinos mokslų daktaras.

Akcentuota, kad merginos, patekusios į maniako rankas, neturėtų tylėti, o kaip tik – reikia kelti balsą. Reikia su jais kalbėti įsakmiai, mat ramybė tik žadina tokių padugnių aistrą.

Ne itin sumanus nusikaltėlis

2001-ųjų pavasarį įtariamųjų sąrašas nuolat trumpėjo. Išsiaiškinta, kad prieš metus be žinios dingo dar viena mergina, paskutiniosios rastos jaunuolės draugė. Tuomet vieną bylą sudarė jau trys nužudymai.

Vilties spindulys pareigūnams nušvito 2001-ųjų vasarą. Iš vienos dingusių merginų maniakas buvo paėmęs mobilųjį telefoną, todėl pareigūnai operatoriaus paprašė pranešti, kada jis bus prijungtas prie tinklo.

Maniakas, matyt, galvodamas, kad teužtenka išimti mobiliojo ryšio kortelę ir telefonas bus neatsekamas, pasielgė neatsargiai. Operatorius nustatė, kad kelyje tarp Vilniaus ir Grigiškių kriminalistus dominančiu mobiliuoju telefonu buvo prisijungta prie tinklo.

Tai buvo K. Jonaičio posūnis. Jo tėvas paprašė patikrinti, ar veikia neva nusipirktas telefonas. Netrukus jis tapo pagrindiniu įtariamuoju, tačiau kriminalistų neramino tai, kad vaikinas neatitiko jų sukurto žudiko portreto.

Kazys Jonaitis

Dėl šios priežasties teisėsaugos žvilgsnis krypo į K. Jonaitį, mat jis jau buvo, švelniai tariant, pasižymėjęs. Dar praeitame tūkstantmetyje sudegino automobilio bagažinėje paslėptą kūną. Už tai buvo pasodintas į kalėjimą, tačiau 1997-aisiais išleistas.

Sudėtingas sulaikymas

K. Jonaičio sulaikymui pareigūnai ruošėsi ištisas savaites, mat neužteko tiesiog nuvažiuoti į Jonaičių šeimos namus – reikėjo sulaikyti su įkalčiu, aukos mobiliuoju telefonu. Dėl šios priežasties pareigūnams teko laukti, kol telefonas vėl bus prijungtas prie tinklo.

Dvi savaites, netoli daugiabučio, kuriame gyveno K. Jonaitis, budėjo būrys pareigūnų. Galų gale operatorius patvirtino, kad pareigūnus dominantis telefonas vėl prijungtas prie tinklo. Policija operatyviai sulaikė ir K. Jonaitį, ir jo žmoną.

Pastarosios gyvenimas taip pat buvo vingiuotas. Žmona Galina kilusi iš Ukrainos, studijavo universitete, tačiau baigė tik du kursus. Buvo ištekėjus keliskart. Pirmasis vyras pasikorė, o su K. Jonaičiu susituokė šiam dar sėdint Alytaus kalėjime.

Tačiau vien rasto aukos telefono policijai neužteko. Maža kas, galbūt tikrai vyras jį nusipirko ir nežudė merginų. Tačiau pareigūnai juto einą teisingu keliu.

Buvo atliktos kratos Jonaičių bute ir jiems priklausančiuose garažuose. Ten rasta daugiau įkalčių. Pavyzdžiui, mėlyna virvė – tokia pat, kuria prie medžių buvo pririštos nukankintos merginos.

„Kiekvienos kratos metu mes rasdavome ypač daug moteriškų daiktų. Batų, rūbų, rankinukų, kosmetikos, kurią paprastai naudoja jaunos moterys. Tai yra ne penkiasdešimties, ne šešiasdešimties metų, kokia tuo metu buvo Galina Jonaitienė“, – E. Knispeliui pasakojo šią bylą tyręs prokuroras Justas Laucius.

Prisipažino

K. Jonaitis atsidūrė aklavietėje – teko prisipažinti nužudžius dvi merginas. Tačiau pareigūnai rado daug daugiau daiktų, todėl buvo priversti manyti, kad aukų būta kur kas daugiau. Pareigūnai surinko visus rastus daiktus ir pradėjo kviesti kelyje nužudytų merginų artimuosius.

„Visi kratų metu surasti daiktai buvo sudėti mano kabinete, kuris netrukus virto tikru sendaikčių sandėliu, – E. Knispeliui yra pasakojęs J. Laucius. – Pamenu, vietos nebuvo. Batai net ant mano stalo buvo sukrauti. Atėjo vienos dingusios merginos mama. Ji nustebusi pažvelgė į ant mano stalo esančius daiktus ir paklausė, iš kur pas mus Jurgitos batai.“

Taip buvo sužinota apie trečią K. Jonaičio nužudytą merginą, vardu Gerda. Jis prisipažino jas vežęs ir lytiškai santykiavęs. Tačiau maniakas tvirtino, kad jų neprievartavo – neva pačios norėjo mylėtis.

Nepaisant to, kad žudikas neigė lytiškai santykiavęs, K. Jonaitis prie Gerdos kūno pareigūnus nuvedė pats. Kruopščiai slepiamas nuo žurnalistų, užsigobęs striukę ant galvos ir apsimaukšlinęs kepurę, buvo įsodintas į policijos automobilį ir nuvežtas į netoli Vilniaus esantį miškelį duoti parodymų.

Prokuroras Justas Laucius

Atrodo, kad jis per daug nesistengė užmaskuoti merginos kūno. Anot laikraščio „Lietuvos žinios“, jis buvo rastas netoli judraus greitkelio.

„Nuo greitkelio iki merginos kapavietės – tik 200 metrų. Už pasėlių, prie krūmų,– ūkininkų išvažinėtas keliukas. Už kelių metrų nuo šio keliuko tankmėje, po putino krūmais, K. Jonaitis buvo paslėpęs, kaip spėjama, Gerdos lavoną“, – 2001-aisiais rašė „Lietuvos žinios“.

Skelbta, kad rastas merginos kūnas buvo labai suiręs, įkištas į polietileno maišą, uždengtas kažkokiu audeklu. Pareigūnams buvo sunku pasakyti, ar mergina buvo išžaginta.

Davė paskaityti gašlų laišką, paskui vožė į galvą

Vėliau išaiškėjo ir tikslesnės aplinkybės, kaip maniakas žudė merginas. Šie pasakojimai visuomenėje pasėjo dar didesnę baimę ir sukėlė siaubą visiems, stebėjusiems šią istoriją. O stebėjo ją visi.

Pirmoji žinoma K. Jonaičio auka tapo Gerda. Ji Vilnuje įlipo į sustojusią K. Jonaičio mašiną. Mergina tenorėjo nukakti namo, į Jonavą, kur po kelių dienų turėjo perlaikyti vokiečių kalbos egzaminą.

Pakeliui K. Jonaitis merginai esą davė paskaityti laišką, kuriame atviru tekstu siūlė merginai pasimylėti, 2003-aisiais skelbė dienraštis „Kauno diena“. Kol ši skaitė gašlų laišką, maniakas vožė jai per galvą ir pasuko miško link.

Ten ją be gailesčio sumušė – spardė kojomis, trankė kumščiais. Kai sunkiai sužalota mergina nebegalėjo pajudėti, žudikas ją išžagino, o paskui pasmaugė. „Beje, šį kartą, kaip ir visų kitų nusikaltimų metu, K. Jonaitis preciziškai nepamiršdavo naudotis prezervatyvu“, – rašė „Kauno diena“.

Antroji K. Jonaičio auka buvo Eglė. Ji į maniako automobilį įsėdo toje pačioje vietoje, kaip ir Gerda, Savanorių prospekte. Tokį kelionės būdą ji pasirinko, nes pavėlavo į autobusą.

K. Jonaitis išsuko iš greitkelio į miško keliuką, kur apsimetė, kad užklimpo jo automobilis. Tačiau netrukus jis pradėjo Eglę smaugti ir mušti, išžagino. Vėliau jis keliskart kietu daiktu sudavė merginai per galvą. Taip stipriai, kad net lūžo jos kaukolė. Sunkiai sužalotą merginą jis darkart išprievartavo, o tada paslėpė jos kūną.

Trečiosios merginos, Jurgitos, išniekinimo scenarijus buvo panašus, kaip ir pirmosios. Jis davė jai paskaityti gašlų laišką, sudavė, nuvežė į mišką ir mušdamas išžagino. Tuomet ją pakabino žemyn galva ir vėl bjauriai išniekino.

Vėliau nustatyta, kad mergina mirė K. Jonaičiui dar tenkinant žvėrišką aistrą.

Greitkelis Vilnius - Kaunas (A1)

Rado merginą, kuri išsigelbėjo

Pats K. Jonaitis iš pradžių teigė patikęs jaunoms merginoms, esą jos jo geidė. K. Jonaitis pasakojo žudęs jas, nes buvo išvestas iš pusiausvyros, mat merginos esą pradėdavo jį šantažuoti. Tačiau tyrėjams ši versija pasirodė keista – manė, kad šis dar ir prievartavo jaunas merginas.

Dėl šios priežasties reikėjo dar daugiau įrodymų, pavyzdžiui, merginos, kuri būtų išsigelbėjusi nuo maniako.

„Ir tokią merginą mes suradome. Tai mergina, kuriai vis dėlto pavyko pabėgti“, – knygoje „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ pasakojo prokuroras J. Laucius.

Pareigūnai, tikrindami dingusių jaunuolių bylas, pastebėjo, kad keli rasti daiktai buvo itin panašūs į vienos dingusios, bet iki tol nerastos merginos. Prieš pusę metų ji buvo išvažiavusi ir dingusi be žinios.

Jos nuotraukos buvo paskelbtos laikraščiuose, rodomos per žinių laidas. Tačiau pareigūnams nereikėjo ieškoti dingusios merginos – ji pati atėjo į policijos nuovadą ir prisipažino esanti ta mergina, kurios ieško teisėsauga. Su K. Jonaičiu važiavusi, tačiau nuo maniako išsigelbėjusi jaunuolė. Tačiau ji vis tiek buvo išžaginta.

Pasiūlė išgerti alaus, vėliau triskart išžagino

Vėliau buvo skelbiama, kaip jai pavyko ištrūkti iš maniako gniaužtų.

Pasirodo, šią merginą vyras, priešingai nei visas kitas, vežė iš Kauno į Vilnių. Pakeliui nepilnametei K. Jonaitis esą pasiūlė išgerti alaus, ši neatsisakė. Beje, prie šio pasiūlymo jis pridėjo dar vieną – pasiūlė pasimylėti, tačiau mergina nesutiko.

Tačiau alus atliko savo darbą – netrukus mergina užsimanė nusilengvinti, todėl paprašė K. Jonaičio sustoti miškelyje. Šiai išlipus iš sunkvežimio maniakas puolė ją mušti, esą sudavė apie pusšimtį smūgių į skirtingas kūno vietas.

Tada nuplėšė jos drabužius ir sužeistą merginą mažiausiai tris kartus išžagino įvairiausiais būdais. Patenkinęs šlykščius, gyvuliškus instinktus, K. Jonaitis nuėjo į transporto priemonę.

Mergina, išgirdusi, kad nusikaltėlis nuo jos pasitraukė, puolė bėgti. Ji sakė maniusi, kad maniakas ją paliko vieną tik dėl to, kad manė, jog ji yra be sąmonės ir niekur nepabėgs.

Neigė

Tada K. Jonaitis buvo kaltinamas jau trijų merginų nužudymu ir išžaginimu, po paskutiniosios – išsigelbėjusios – liudijimo prisidėjo dar vienas lytinis nusikaltimas. Tačiau maniakas visąlaik neigė, esą paskutiniosios merginos nėra matęs gyvenime.

Kazys Jonaitis

Byla persikėlė į teismą. Su pertraukomis, procesas vyko daugiau nei metus. Prieš pirmąjį posėdį K. Jonaitis bandė žudytis. Po bandymo jo gyvybei buvo kilęs didžiulis pavojus, todėl žudikas ilgai buvo gydytas.

Kalėjime buvo nemėgstamas

Galop K. Jonaitis atsisėdo į kalėjimą iki gyvos galvos. Maniako už padarytus nusikaltimus kaliniai nemėgdavo, mušdavo, išmesdavo iš kameros. Tačiau vienas kalinys nusprendė su juo pasikalbėti. Vėliau pasigailėjo.

Tai – Antanas Jackus, teismo pripažintas pavojingu recidyvistu.

„Sakiau, Kazimierai, pasikalbam žmoniškai, – pasakojimą E. Knispeliui pradeda A. Jackus. – Aš tavęs neišmesiu iš tos kameros. Čiort s nim (rus. velniop), sakiau, gal ir aš gausiu į kaktą už tai, kad tave laikiau, bet man gaila tavęs. Sakiau jam, gal iš tiesų ir ne tu padarei tuos nusikaltimus. Mes prisėdome vakare ant lovos. Ten buvo dar kiti trys žmonės. Na, ir jis pradėjo pasakoti.

Ir žinote, aš jums pasakysiu, man piktumas tada pakilo, kad jis pasakojo su tokia šypsena, su tokiu dideliu pasitenkinimu... Kaip jis, užmetęs virvės kilpą ant merginos kaklo, ją užtraukdavo... Jis tuo pasitenkindavo. Kai smaugiama mergaitė sugargaliuodavo, suprantate? Jis mums pasakojo, kad visos merginos jo maldavo prašydamos: palik, tėveli, palik mus gyvas, mes turime motinas, namo grįžti norime“, – žurnalistui E. Knispeliui pasakojo kalinys A. Jackus.

Kad net kaliniai netoleravo K. Jonaičio nusikaltimų, patvirtina ir faktas, kad prieš jį, be A. Jackaus, teisme vėliau liudijo dar du nuteistieji.

„Jis turi mirti kalėjime. Kaip žvakė turi degti ir užgesti. Būdamas kameroje jis turi pajusti tą kančią, vargus, ašaras tų merginų, kurias jos išliejo prašydamos... Ir kurių jis nepasigailėjo. (...)

Pradėjau teisme dėstyti, ką jis pasakojo man kameroje. Jis [K. Jonaitis] man sako: „Aš tave rankom suplėšysiu...“ Tada atsikosėjau. Taip atsikrenkščiau riebiai... Ir bimbt jam į snukį. Spjoviau. Teisėjas pakėlė nykštį... Tipo, maladiec, kad spjovei“, – po pažinties su maniaku E. Knispeliui kalbėjo A. Jackus.

Uždarų teismo posėdžių metu buvo rodomos nužudytų merginų nuotraukos, vaizdo įrašai, pasakojamos baisiausios istorijos apie nužudymus ir išžaginimus.

Dėl šios priežasties, kaip E. Knispeliui liudijo teismo procese dalyvavę asmenys, psichologų pagalbos prireikė ne tik tyrėjams ar aukų artimiesiems, bet ir teisėjams ir kitiems procese dalyvavusiems pareigūnams.

Griebėsi skundų

Nors istorija vyko prieš bene 20-metį, K. Jonaičio pavardė iki šiol pasirodo žiniasklaidoje. Tai, E. Knispeliui pripažino Lukiškių kalėjimo atstovai, – vienas neramiausių, daugiausia skundų rašančių kalinių.

Pakelių maniakas apskundė kalėjimą“, „Pakelių maniakas K. Jonaitis per teismą reikalauja uogienės ir taukų“, „Pakelių maniakas K. Jonaitis tęsia kovą: visos bėdos dėl akinių“, „Pakelių maniako K. Jonaičio kasdienybę praskaidrina naujos bylos“, – tai tik kelios naujienų portalų straipsnių antraštės, pasirodžiusios pastaraisiais metais.

Lukiškių kalėjimas

Skundžiasi jis dėl visko: blogų sąlygų įkalinimo įstaigose, jį mušančių kalinių, draudimo matytis su žmona.

Nusisuko net žmona

Paskutinysis plačiai nuskambėjęs maniako akibrokštas – noras skirtis su žmona Galina.

„Šiandien noriu tik vieno – nebebūti Jonaitiene, nebenoriu, kad prie mano kapo atėję žmonės sakytų, jog štai, čia guli žudiko žmona“, – 2014-aisiais DELFI sakė Kazio žmona Galina.

Sprendimą skirtis Galina motyvavo tuo, kad žmonės ją vis dar sieja su garsiausiu šalies maniaku. 2014-aisiais ji taip pat teigė K. Jonaičio seniai nebemylinti ir su juo nebesimatanti.