Tuo metu „The Times“ rašo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir dar 20 ES valstybių ruošiasi išsiųsti Rusijos žvalgybos pareigūnus, veikiančius po diplomatine priedanga.

Britų leidinys ES koordinuotus veiksmus vadina beprecedenčiais ir rašo, kad jie prasidės jau pirmadienį.

Iš Didžiosios Britanijos jau buvo išsiųsti 23 Rusijos diplomatai.

„Financial Times“ rašo, kad daugiau nei 10 Europos valstybių, tarp kurių Prancūzija, Lenkija ir trys Baltijos valstybės, svarstė diplomatų išsiuntimo galimybę.

Per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą priimtas ir dar vienas svarbus sprendimas: laikinai iš Maskvos atšaukti Europos Sąjungos ambasadorių, tvirtina diplomatai.

Prancūzijos prezidentas Emmanelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel atliko esminį vaidmenį rengdami komunikatą, dėl kurio turinio šią savaitę jau sutarė Sąjungos užsienio reikalų ministrai, taip pademonstruodami solidarumą su Didžiąja Britanija, kur cheminiu ginklu „Novičiok“ apnuodytas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.

Nauja pozicija, dėl kurios per viršūnių susitikimą Briuselyje sutarė Europos Sąjungos lyderiai, tiesogiai beda pirštu į Rusiją – prieš tai Europos Sąjunga tiesiog pritarė Didžiosios Britanijos kaltinimams.

Kremlius bet kokią atsakomybę dėl šio incidento neigia.

Pareiškimas parengtas ir paviešintas nesutarimų ir dvejonių, kaip derėtų elgtis su Rusija, fone. Tašką jiems padėjo ryžtingas Didžiosios Britanijos premjerės Th. May raginimas į išpuolį šalies teritorijoje reaguoti tvariu kolektyviniu atsaku.

Akimirkai Th. May diplomatiniam sumanymui buvo iškilęs ir pavojus, kai Graikija – viena iš artimiausių Rusijos sąjungininkių Europos Sąjungos viduje – akivaizdžiai nepritarė griežtesniam atsakui, o Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeras kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu šiltai pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su pergale prezidento rinkimuose.

Penktadienį per antrąją Europos Sąjungos viršūnių susitikimo dieną penktadienio ryte T. May pasveikino komunikato tekstą ir naują jo kalbą, pabrėždama, kad labai svarbu, jog „visi sutinka su Didžiosios Britanijos vertinimu, kad greičiausiai už viso to stovi Rusija“.

Galimas diplomatų išsiuntimas greičiausiai būtų nacionalinių valdžių iniciatyva, tačiau diplomatiniai šaltiniai ES viršūnių susitikime sako, kad bendram susitarimui šiuo klausimu reikėtų tvirtos logikos, padėsiančios suformuoti vieningą frontą.

„Niekas nenori tapti pirmuoju“, – sako vienas diplomatas ir pridūrė, kad „kolektyvinis atsakas visiems būtų lengvesnis ir paprasčiau įgyvendinamas nei pavienė iniciatyva“.

Viena iš griežtos Europos Sąjungos pozicijos iniciatorių Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako besitikinti, kad „daug“ Europos Sąjungos valstybių narių imsis priemonių prieš Rusiją.

„Manau, kad priemonių valstybiniu mastu bus imtasi jau nuo kitos savaitės“, – penktadienį sakė prezidentė.

Pagrasino Latvijai

Iš Maskvos jau pasigirdo grasinimų Latvijai, rašo novayagazeta.ee.

Jei Latvijos valdžia nuspręs iš šalies išsiųsti aukšto rango Rusijos diplomatų, Maskva imsis dar griežtesnių priemonių, skelbia Mk.ru.

Tokią nuomonę išsakė pirmasis Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių santykių komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas.

„Kaip atsakas iš šalies bus išsiųsti Latvijos ambasados darbuotojai, neatmetama galimybė, kad netgi daugiau, nei jie išsiųs mūsiškių“, – pareiškė V. Džabarovas.

Anot Rusijos politiko, atsako simetrijos nebuvimą pagrįs faktas, jog „Rygos sprendimas bus absoliučiai neteisingas“, nes „Rusija su S. Skripalio atveju neturi nieko bendro“, o Latvija čia iš viso nesusijusi.