„Koncentruotis reikėtų į tas sritis, kur yra didžiausia problema, o tai yra viešieji pirkimai. Aišku, kaip STT mes neturėtume koncentruotis į smulkiąją korupciją, to mes nedarome jau seniai, savo pajėgumus bandome nukreipti į ten, kur yra didžiausia žala valstybei. Didžiausia žala valstybei šiandien yra viešuosiuose pirkimuose įvairiose srityse“, – BNS sakė jis.
Trečiadienį Ž. Bartkaus kandidatūrai vadovauti STT pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Kitą savaitę dėl jo kandidatūros balsuos Seimas.
Šiuo metu STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareigas einantis Ž. Bartkus teigė, kad norint stiprinti tarnybą, pirmiausia reikia išlaikyti dabartinį jos lygį.
Anot kandidato, reikia ir labiau sisteminio požiūrio į neteisėtą praturtėjimą.
„Norėčiau, kad mes į neteisėtą praturtėjimą pažiūrėtume truputį sistematiškiau, naudodami ne konkretaus vieno atvejo tyrimą, o pamatymą visos srities“, – sakė Ž. Bartkus.
„Tarkime per analitinę korupcinę žvalgybą, kad paimtume ar kokią nors konkrečią sritį, ar konkrečią asmenų grupę, ar regioną, kad tai būtų platus pasižiūrėjimas – nuo didelės masės informacijos prieitume prie konkrečių atvejų, kas gali būti neteisėtai praturtėjęs“, – aiškino kandidatas.
NSKG pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti artėjančių rinkimų skaidrumą.
„Artėja rinkimai, mums svarbu užtikrinti rinkimų kampanijos skaidrumą. Dabar ir Vyriausioji rinkimų komisija pusiau krizėje, sutrikusi, (...) mums svarbu sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų eiti į politiką skaidriai, vienodomis sąlygomis“, – teigė parlamentaras.
Seimo nariai kandidato teiravosi, ar šis neturi giminių politikų, ar jį paskyrus negali paaiškėti neigiamos informacijos.
Ž. Bartkus teigė, kad STT dirba jau 19 metų, todėl bet kokia neigiama informacija jau būtų paskelbta.
„Esu iš paprastos šeimos, giminėje nėra jokių politikų“, – tvirtino jis.
Kadenciją baigiantis STT direktorius Saulius Urbanavičius dėkojo politikams už tai, kad nebuvo kišamasi į tarnybos darbą ir pagalbą taisant teisinę bazę.
„Tikrai jaučiame, kad situacija gerėja. Manau, kad tai ne tik mūsų nuopelnas, bet ir valstybės brandos“, – sakė jis.
S. Urbanavičius teigė, kad palikęs STT planų pasukti į politiką kol kas neturintis. Jis sakė ieškosiąs darbo ir norėtų dirbti valstybės tarnyboje.
Dabartinis vadovas gyrė Ž. Bartkų, teigdamas, kad geresnio kandidato į tarnybos vadovus tiesiog nepavyktų rasti.
„Mano vertinimu, geresnio kandidato nėra. Jo nereikia ieškoti, nes jo ir nerasite“, – tvirtino jis.
S. Urbanavičiaus penkerių metų kadencija STT vadovo pareigose baigiasi kovo gale. Jis atsisakė pasiūlymo likti antrai kadencijai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nauju direktoriumi skirti 42 metų teisės magistrą Ž. Bartkų.
Ž. Bartkus STT dirba nuo 1999 metų. Tuomet kaip specialistas jis pradėjo dirbti STT Šiaulių skyriuje, vėliau paskirtas šio skyriaus viršininko pavaduotoju, septynerius metus vadovavo Šiaulių valdybai ir Šiaulių valdybos Operatyvinės veiklos skyriui. 2011 metais Ž. Bartkus pradėjo vadovauti STT Vilniaus valdybai, 2013 metų balandį jis tapo STT direktoriaus pirmuoju pavaduotoju.
Ž. Bartkus STT kuravo baudžiamojo persekiojimo, kriminalinės žvalgybos ir analitinės antikorupcinės žvalgybos sritis.
Pagal įstatymą, STT direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimui pritarus. Šios tarnybos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jis gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Nuo 1997 metų veikiančios STT veikla apima korupcinių nusikaltimų tyrimą, korupcijos prevenciją ir visuomenės antikorupcinį švietimą.