„Ir tas 11 procentinių punktų padidėjimas - man pačiam buvo nuostaba, kad aš net nedrįsau iki šiol to skaičiaus komentuoti, nes, sakau, ar tai tikrai tiesa, kad taip įvyko“, - atviravo V. Pranckietis.

Tačiau, pabrėžė Seimo vadovas nujaučiantis, kad po paskutinių krizių pasitikėjimas vėl sumažės.

„Aišku, po šito mitingo jis gali būti vėl kitoks. Bet galbūt žmonės vertindami išgirs ir tai, kad mes vis dėlto liekame prie konstruktyvaus darbo ir norime priimti sprendimus tokius, kokių dabar reikia, kad įgyvendintume programą“, - kalbėjo Seimo Pirmininkas, dėkodamas visiems, kurie mato ne tik blogus, bet ir gerus parlamento darbus.

V. Pranckietis, trečiadienį kalbėdamas „Žinių radijui“ apie tai, ką žada daryti, kad pasitikėjimas Seimu augtų, teigė, kad Seimo nariai turi darbais parodyti, kaip Seimas veikia, ir tokiu būdu grąžinti pasitikėjimą šiai, Lietuvoje prasčiausiai vertinamai institucijai.

Taip pat Seimo vadovas užsiminė, kad galbūt reikėtų pagalvoti apie frakcijų vadovų rotaciją, šiems atsidūrus kritikos sūkuryje.

„Galbūt Gabrieliui Landsbergiui reikėtų pagalvoti, kad tuo metu, kai jie yra kritikos pike, tai gal tikrai reikėtų kokiam laikui pasitraukti, nurimstant palaukti, kad nekeltų ažiotažo“, - samprotavo V. Pranckietis.

Naujienų agentūra ELTA praėjusią savaitę skelbė „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys, kurie parodė, kad vasario mėnesį pasitikėjimas Seimu padidėjo net 11 proc. Tačiau, nepaisant to, Seimas lieka institucija, kuria Lietuvos piliečiai vertina prasčiausiai - Seimu nepasitiki 64 proc. šalies gyventojų. Antra pagal nepatiklumą visuomenės akyse rikiuojasi Vyriausybė - šia institucija nepatiki 50 proc. gyventojų.

Šiuos duomenis komentavęs „Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas svarstė, kad tokie Seimo vertinimo pokyčiai greičiausiai susiję su tuo, kad apklausos metu Seimas ir politikai nebuvo labai aktyvūs ir neįsiveldavo į didelius politinius ginčus. Anot sociologo, ne pirmą kartą pastebima tai, kad Seimas vertinamas geriausiai tada, kai jis aktyviai nedirba.

„Ne pirmą kartą mes pastebime tokią tendenciją. Pavyzdžiui, vasarą, kai nevyksta Seimo posėdžiai ir politikai mažiau būna pastebimi viešojoje erdvėje, pagerėja tiek paties Seimo, tiek ir parlamentarų vertinimo reitingai. Nors dažnai pagerėjimas būna nežymus, šiuo momentu vertinimas pagerėjo netgi 11 procentinių punktų“, - kalbėjo „Baltijos tyrimų“ sociologas, pabrėždamas, kad šis pagerėjimas visiškai sutapo su tarpu tarp dviejų Seimo sesijų, kai parlamente nevyko aktyvus darbas.

Taip pat sociologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokį žymų Seimo vertinimo pagerėjimą galėjo lemti ir valstybės minimas šimtmetis. Jo metu, akcentavo R. Mačiūnas, politikai turėjo puikią progą sakyti sveikinimus ir gražias kalbas.