Tai būtų valstybės valdoma viešoji įstaiga. Jos Tarybą sudarytų vienuolika narių. Dešimt narių būtų renkami rinkimų būdu. Siūlytis galėtų bet kas turintis penkerių metų darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Rinkikus sudarytų žiniasklaidos asociacijos atstovai. Tarybos narius tvirtintų Vyriausybė.

Tarybos pirmininkas būtų ir administracijos vadovas. Balsuojant jis turėtų vieną balsą. Ekspertai būtų renkami viešo konkurso būdu. Modelį Seimo Kultūros komitete pristatė kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Parama, kaip rašo BNS, būtų skirstoma šešiose srityse: vietinės ir regioninės periodinės spaudos, nacionalinio radijo ir televizijos, vietinio ir regioninio radijo ir televizijos, internetinės žiniasklaidos, multimedijų projektams.

Be kita ko, projektai turėtų atitikti šešias programas: kultūrinės refleksijos, medijų raštingumo, visuomenės sveikatinimo, Lietuvos tautinių bendrijų, lietuvių išeivijos, taip pat kitas tarybos inicijuotas programas, atsižvelgiant į konkrečios srities plėtros poreikį.

Kuriuos projektus remti, siūlytų tarybos atrinkti ekspertai, galutinį žodį tartų taryba. Ir tarybos nariai, ir ekspertai turėtų pateikti nešališkumo deklaracijas, jiems būtų taikomi viešųjų ir privačių interesų deklaravimo reikalavimai.

Ministrės atstovas patikino, kad pasiūlymas derintas su žiniasklaidos atstovais. Šiuos patarėjo žodžius salėje esantis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pasitiko emocingai purtydamas galvą.

SRTF Tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė patikino, kad suinteresuotiems asmenims šis siūlymas nebuvo pristatytas.

„Niekas su niekuo nediskutavo, ir Medijų taryboje šitas modelis nebuvo pristatytas“, – sakė V. Žukienė.

Kaip sakė Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šį trečiadienį tik prasidėjo diskusijos dėl naujo modelio, jos tęsis toliau.

Tikina, kad finansavimą turėtų skirstyti profesionalai

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Seimo Kultūros komitetui teigė, kad SRTRF sukūrimo tikslas buvo palengvinti gyvenimą kultūrinei žiniasklaidai, tai esą buvo pamiršta ir nueita kitu keliu.

„Galiausiai, kaip matome, pati žiniasklaida nebevaldo situacijos savivaldos prasme“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson.

Pasak ministrės finansavimas turi būti skirstomas profesionalų, kaip kultūros sektoriuje tai vyksta per Kultūros tarybą.

Ministrė teigė, kad siekiama sukurti modelį, kuris būtų patikimas ir užtikrintų skaidrumą, atskaitomybę ir atsakomybę.

„Tai yra žiniasklaidos savivalda. Dabartiniame Fonde iš septynių Tarybos narių, tik keturi atstovauja žiniasklaidą. Mes kalbame apie tokią sąrangą, kur atstovautų visas žiniasklaidos dalis, taip pat ir kultūrinę žiniasklaidą“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson.

Klausymo pristatyme dalyvavo daug spaudos atstovų, studentų.

Buvo ir palaikančių idėją

Prieš sumažintą finansavimą protestavusio „Literatūros ir meno“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas palaikė naujos institucijos steigimo idėją.

„Gal iš mano lūpų nuskambės drastiškai, bet aš tuo fondu (SRTF – DELFI) netikiu, (…) fonde aš nematau valios prisiimti atsakomybę, net kalbant ne apie kultūrinę spaudą, bet apskritai apie žiniasklaidą. Čia yra esminė problema“, – sakė G. Norvilas.

Naujos institucijos steigimui pritarė ir Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovas.

Modelio keitimas svarstomas nuo vasario

DELFI primena, kad vasario viduryje Kultūros komitete jau buvo svarstytas klausimas dėl žiniasklaidos finansavimo modelio keitimo.

Nuskambėjo svarstymai perkelti žiniasklaidos projektų finansavimą iš valstybės biudžeto iš SRTRF į naują instituciją arba pertvarkyti patį fondą.

Esą pagrindinė problema yra ta, kad šiuo metu SRTRF yra sukurtas kultūrinei spaudai remti ir jį sudaro 19 dalininkų. Naujos institucijos dalininkė būtų vienintelė – valstybė – per kokią nors instituciją.

Kaip rašė BNS, SRTRF biudžetas sudaro 2,75 mln. eurų ir pastaraisiais metais nekinta. Kam skirti paramą pagal pateiktas paraiškas šešiose skirtingose programose, įskaitant kultūrinę spaudą, siūlo anoniminės ekspertų komisijos.

Fondas pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl netolygaus kultūrinių leidinių finansavimo, dalis jų, pastaraisiais metais gavę mažiau lėšų, priversti retinti tiražus.