Tai reiškia, kad 10 metų trukęs Audriaus Siaurusevičiaus vadovavimas netrukus baigsis.

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis informavo, kad antrajame rinkimų ture M. Garbačiauskaitė-Budrienė surinko 8 balsus, antroje ir trečioje vietoje likę kandidatai surinko po du balsus. Kadangi balsavimas slaptas, jų pavardžių Ž. Pečiulis neįvardijo.

Ž. Pečiulio teigimu, nuomonės buvo gana pasiskirsčiusios. Pirmojo etapo metu trys kandidatai surinko po tris balsus ir pateko į antrą etapą. Dar vienas žmogus surinko du balsus, dar vienas – vieną balsą. Pergalei reikėjo bent 7 balsų iš 12.

„Nors buvo daug išankstinių manymų, kad labai daug kandidatų, kad gali būti daug atsitiktinių žmonių, iš tikrųjų to nebuvo, visi kandidatai pateikė įdomias programas, tarybos nariai iš kiekvienos galėjo išgirsti kažką įdomaus, visi, galima sakyti, buvo užsidegę, aš manyčiau, kad konkursas iš tikrųjų buvo vykęs, nepaisant viso ažiotažo, kas vyksta dabar apie LRT. Matyti, kad daug rimtų žmonių, kurie norėtų dirbti ir vadovauti šitai rimtai įstaigai“, – kalbėjo Ž. Pečiulis.

Nuo pat ryto visi 12 kandidatų abėcėlės tvarka pristatė savo programas ir atsakė į LRT tarybos narių klausimus. Visiems jiems buvo skirta po pusvalandį. Tiesa, Arūnas Valinskas paskutinę minutę savo kandidatūrą atsiėmė.

Išklausiusi kandidatus, LRT taryba turėjo diskutuoti, o po diskusijos vyko slaptas balsavimas.

Po rinkimų M. Garbačiauskaitė-Budrienė pasidžiaugė savo pergale feisbuke:

Siaurusevičiui ir Paleckiui vietos greičiausiai neliks

Po rezultatų paskelbimo į LRT atvykusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė dėkojo už parodytą pasitikėjimą. „Man tai ir kaip pilietinė pareiga, ir kaip didelis profesinis iššūkis“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji teigė žinojusi, kad lengva nebus, tačiau sakė, kad jei eini į tokią kovą, visada reikia tikėti pergale, antraip nėra prasmės kovoti.

Naujoji LRT vadovė, kuri pareigas pradės eiti balandžio pradžioje, sakė, kad komandą pradės formuoti jau rytoj. „Aš dar apie tai negalvojau, apie tai su niekuo nešnekėjau, greičiausiai, kad ne“, – į klausimą, ar jos komandoje bus vietos A. Siaurusevičiui ar jo pavaduotojui Rimvydui Paleckiui, atsakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Tačiau ji sakė nematanti reikalo atsisakyti puikių specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų. Pirmiausia ji ketina peržiūrėti organizacijos veiklą ir peržiūrėti procesus, pažiūrėti, ar nesidubliuoja funkcijos, ar veikla efektyvi, ar racionaliai paskirstomi resursai. Taip pat ji akcentavo, kad reikia aiškintis, ar nepermokama įsigyjant laidas ar paslaugas. Be to, naujoji vadovė ketina sekti kasmet daryti nepriklausomą veiklos ir finansinį auditą.

Naujoji vadovė akcentavo, kad Lrt.lt portalas yra tik 12 vietoje, be to, nacionalinio transliuotojo produktų pozicijos socialiniuose tinkluose nėra stiprios, išskyrus youtube kanalą.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė pripažino, kad pastaruoju metu buvo daug įtampų tarp LRT ir valdančiųjų. „Tos įtampos, manyčiau, ne į sveikatą organizacijos veiklai ir darbui, nes komanda negali susitelkti ties kasdieniais einamaisiais uždaviniais, o sprendžia kažkokius kitokius klausimus ir jaučiasi tarytum apgulti. Manyčiau, reikia galvoti apie žymiai didesnį veiklos skaidrumo pristatymą visuomenei, įvairioms visuomenės grupėms, ir manau, kad galbūt iš dalies dėl to galėjo kilti problema su Seimu“, – sakė naujoji LRT vadovė.

Jos manymu, LRT veiklai tirti buvo galima rasti kitų būdų be Seimo komisijos, tačiau tai yra parlamento teisė. „Mano, kaip būsimos vadovės pareiga, būtų prižiūrėti, kad tai niekaip nepereitų į spaudimą turiniui“, – dėstė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Į LRT vadovus pretendavo:

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, politikos apžvalgininkė, ilgametė DELFI vyriausioji redaktorė
Audrius Siaurusevičius, dabartinis LRT vadovas
Artūras Račas, buvęs agentūros BNS vyriausiasis redaktorius
Aldaras Stonys, LRT darbuotojas
Bernardas Gailius, istorikas, konservatorių partijos narys
Arūnas Valinskas, TV laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas
Justas Senapėdis, LRT darbuotojas
Zigmas Vaišvila, signataras
Kristupas Krivickas, TV laidų prodiuseris, Lietuvos centro partijos narys.
Laimonas Ubavičius, Kultūros ministerijos kancleris
Liudvikas Ragauskis, teisininkas
Jūratė Černiauskienė, viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė

Be Ž. Pečiulio, LRT tarybai dar priklauso dailėtyrininkė Jolita Jablonskienė, poetas, eseistas, vertėjas Kornelijus Platelis, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, žurnalistas, rašytojas Liudvikas Gadeikis, signataras Vytautas Plečkaitis, dailininkas Raimondas Savickas, teisininkė Giedrė Lastauskienė, žurnalistė Dalia Kutraitė Giedraitienė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė, teisininkas Andrius Puksas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Darijus Beinoravičius.

Rinkimus lydėjo politikų dėmesys

DELFI primena, kad rinkimai į LRT vadovus vyko Seimui atliekant parlamentinį LRT ūkinės, finansinės ir vadybinės veiklos tyrimą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, kalbėdamas apie nacionalinio transliuotojo LRT konkursą, yra pareiškęs, kad dviejų kadencijų vadovams viešajame sektoriuje pakanka.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis buvo išreiškęs norą, kad konkursas LRT vadovo pareigas būtų atviresnis visuomenei. Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas tuomet aiškino, kad konkursuose į valstybės tarnybą visada gali dalyvauti stebėtojai, fiksuojami tokių konkursų įrašai. Jis akcentavo, kad visuomenė iš LRT „tikisi aukščiausių atvirumo ir skaidrumo standartų“.

Vis dėlto LRT vadovo rinkimuose stebėtojų nebuvo.

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė antradienio rytą pareiškė, kad atviras balsavimas leistų užkirsti kelią intrigoms ir manipuliacijoms. LRT tarybos pirmininkas P. Pečiulis DELFI aiškino, kad dabar keisti numatytos balsavimo tvarkos jau nebegalima, mat nelaimėję kandidatai paskui galėtų kreiptis į teismą, todėl balsavimas buvo slaptas.