Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė teigė, kad S. Urbanavičiui buvo siūlyta kandidatuoti antrai kadencijai, bet pats direktorius apsisprendė netęsti šito darbo.
„Patirtis kurią turi S. Urbanavičius ir jos įgyvendinimas praktikoje, STT kaip tarnybos pakėlimas į šiandieninį lygį, yra sveikintinas dalykas, ir manau, kad darbas bus pratęstas naujo direktoriaus. Teikiamas žmogus yra dirbęs penkerius metus, kaip dešinioji S. Urbanavičiaus ranka“, – sakė R. Svetikaitė.
Pasak prezidentės patarėjos, toliau – tai jau bus jo paties apsisprendimas, ko jis toliau nori gyvenime siekti
Pats S. Urbanavičius paaiškino, kad savo apsisprendimu nori užduoti toną, kad pasibaigus kadencijai nereikėtų bijoti trauktis.
„Tą sprendimą padariau nieko neverčiamas, nebijodamas atsakomybių, nepavargęs. Tiesiog savo elgesiu ir pavyzdžiui noriu užduoti toną, kad pasibaigus kadencijai , darbams neturėtų nei institucija, nei sprendimų priėmėjai bijoti pokyčių, kurie yra pamatuoti, įvertinti“, – sakė kadenciją baigiantis STT vadovas.
Pasak jo, dalis rezonansinių bylų jau atiduotos į teismą, kitos jį pasieks artimiausiu metu.
„Tas veiksmas logiškas , tinkamas. Jei pasitikėjote manimi, tai pasitikėkite ir mano šiuo sprendimu“, – sakė S. Urbanavičius.
Prezidentės atstovė atkreipė dėmesį, kad Vasario 16-ąją S. Urbanavičius buvo apdovanotas valstybiniu apdovanojimu už jo penkerių metų darbą.
Seimas atleido S. Urbonavičių iš pareigų. Per priėmimą už sprendimą balsavo 91, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis padėkojo buvusiam STT vadovui už darbą.
Vietoj S. Urbonavičiaus vadovauti STT siūlomas Žydrūnas Bartkus. Jį prezidentei rekomendavo S. Urbonavičius.
STT dirba jau 19 metų
Ž. Bartkus informavo Seimo narius, kad STT dirba 19 metų, pradėjo nuo žemiausios operatyvinės veiklos pareigybės, vėliau vadovavo operatyvinės veiklos padaliniui, po to Šiaulių ir Vilniaus teritorinėms valdyboms, o nuo 2013 metų ėjo direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už baudžiamąjį persekiojimą, pareigas.
„Visa šita mano ilga karjera leidžia pasižiūrėti atgal ir pamatyti, kaip keitėsi tarnyba, ir kaip keitėsi apskritai kova su korupcija Lietuvoje. Prieš 21 metus įkurta STT su korupcija kovojo išskirtinai baudžiamojo persekiojimo priemonėmis, tai yra tirdama nusikaltimus.
Greitai buvo suprasti du dalykai, kad STT viena nėra pajėgi kovoti su korupcija sėkmingai, ir kad vien tik baudžiamojo persekiojimo priemonėmis, tai yra kovojant su korupcijos pasekmėmis – nusikaltimais, su korupcija sėkmingai tvarkytis nebus įmanoma“, – Seime kalbėjo Ž. Bartkus.
Pasak jo, 2000 m. priėmus tarnybos įstatymą, be to, kad tarnyba tapo nepriklausoma institucija, buvo įtvirtintos dvi naujos funkcijos – korupcijos prevencija ir antikorupcinis visuomenės švietimas.
Ž. Bartkus priminė, kad dar po dvejų metų priėmus Korupcijos prevencijos įstatymą nesitaikstyti su korupcija buvo įpareigotos visos valstybės institucijos. Tais pačiais metais buvo priimta Nacionalinė kovos su korupcija programa.
„Jau 2002 m. buvo sukurta kovos su korupcija sistema, kuri dar ir šiandien yra sektinas pavyzdys už Lietuvos ribų. Šiandien tarnyba išgyvena bene geriausius metus, jeigu prieš 21 metus STT tyrė kelių policininkų kyšininkavimo bylas, šiandien sugebame ištirti sudėtingiausius korupcinius mechanizmus, tarptautinio kyšininkavimo atvejus“, – sakė Ž. Bartkus.
Pasak jo, praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus naują tarnybos įstatymą be visiškai naujos analitinės antikorupcinės žvalgybos funkcijos, tarnyba dar ir tapo patraukliausiu darbo sąlygų prasme darbdaviu Lietuvoje.
„Žinau, kad tarnyba negali sustoti, kad turime eiti į priekį ir suprantu, kad tai nebus lengva. Tačiau pažinodamas tarnyboje dirbančius žmones esu visiškai ramus“, – sakė Ž. Bartkus.
Kalbėdamas apie prioritetus kandidatas į STT vadovus minėjo antikorupcinę analitinę žvalgybą, kurios rezultatas, pasak jo, būtų naudingas „Lietuvai bendrai paėmus – tiek Seimo nariams, tiek vykdomajai valdžiai priimant sprendimus“.
Ž. Bartkus norėtų, kad STT veikla būtų orientuota į neteisėto praturtėjimo atvejų pamatymą, išaiškinimą, ir korupcinių nusikaltimų tyrimą iš kitos pusės.
Kalbėdamas apie kriminalinę žvalgybą, jis išsakė norą, kad tarnyba technologiškai neatsiliktų nuo laikmečio.
Prisistatęs Seime kandidatas susitiks su parlamentinėmis frakcijomis, jo kandidatūra bus svarstoma komitetuose. Seimas ją svarstys kovo 27 dieną.