Žemės grąžinimas ypač stringa miestuose

Nors Vyriausybės programoje yra numatyta iki 2007 metų pabaigos užbaigti piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis šimtu procentų nesiima tvirtinti, kad visose apskrityse ir rajonuose bus baigti šitie darbai. Labai atsiliekama Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos apskrityse.

"Nepaisant to, turime pasiekti tikslą ir mobilizuoti visas priemones, kad 2008 metų sausio 1 d. darbai būtų užbaigti", - sakė K. Sivickis trečiadienį spaudos konferencijoje Seime, kurioje buvo nagrinėjamos žemės grąžinimo problemos.

Susirūpinęs dėl žemės grąžinimo tempų kai kuriuose rajonuose ir miestuose Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas pabrėžė, kad nebaigta žemės reforma stabdo kaimo plėtrą, ūkių stambinimą, apsunkina galimybes ūkininkams pasinaudoti ES teikiama parama, varžo verslą bei investicijų pritraukimą į Lietuvą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko duomenimis, iki šių metų spalio 1 d. kaimo vietovėse iš viso atkurta nuosavybė 92,5 proc. nuo piliečių prašymuose nurodyto ploto, Klaipėdos apskrityje - į 90,42 proc., Utenos- į 86,93 proc., o Vilniaus - tik 79,61 proc. (Vilniaus rajone- 63,53 proc.)

J. Jagminas pastebėjo, kad žemės grąžinimas ypač stringa miestuose. Anot jo, iki šių metų spalio 1 d. į miestų žemę nuosavybė atkurta 38,7 procento nuo ploto, nurodyto piliečių prašymuose, Vilniaus mieste - tik 7,2 proc., Kaune - 21,5 proc., Palangoje - 18 proc., Panevėžyje - 32,4 proc.

Pasak J. Jagmino, iš viso kaime dar liko atkurti nuosavybę į daugiau kaip 300 tūkst. ha žemės ar miško ploto, o asmeninio ūkio žemės dar liko taip pat beveik 281 tūkst. ha, laisvos valstybinės žemės fondo žemė sudaro apie pusę milijono hektarų. "Taigi norint iš esmės užbaigti žemės reformą, per metus sutvarkant po 200 tūkst. ha, prireiktų dar 5-6 metų", - sakė J. Jagminas.

Anot jo, labai lėtai juda ir valstybinės žemės pardavimas pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. Pasak jo, iki šių metų spalio 1 d. sudarytos tik 637 sutartys dėl 7,2 tūkst. ha žemės, kiek geriau šis procesas vyksta Telšių apskrityje, kur jau sudaryta 230 sutarčių.

J. Jagmino nuomone, žemės grąžinimas stringa ir dėl to, kad kai kuriose apskrityse yra rėžiniai kaimai, trūksta projekto autorių ir žemėtvarkos darbuotojų. Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko, iki šiol neišspręstas žemėtvarkininkų ir matininkų civilinės atsakomybės klausimas, o šiuo metu vykdoma geodezinių (kadastrinių) darbų kontrolė ir licencijavimo tvarka neefektyvi ir turi būti skubiai peržiūrima. J. Jagmino nuomone, reikėtų pamąstyti, ar verta priiminėti naują šiuo metu Seime įregistruotą Matininkų įstatymo projektą, ar geriau tobulinti jau esamus įstatymus.

Anot parlamentaro, nuo 2000 metų net 530 etatų buvo sumažintas žemėtvarkos darbuotojų skaičius teritoriniuose skyriuose ir skyrių padaliniuose seniūnijose. Jis paminėjo nepakankamą apskričių viršininkų administracijų finansavimą, t.y. mažus darbo užmokesčius vietos specialistams, lėšų trūkumą ūkinėms išlaidoms ir techninei bazei.