Socialiniame tinkle „Facebook“ jis šeštadienio rytą transliavo Socialinių išmokų skyriaus darbuotojų Ivonos ir Inos darbą. Viena darbuotojų pripažino šią dieną nagrinėjanti tik sausio 15 d. prašymus.
„Nėra prasmės pirštu badyti į ministeriją, nes ir jie, ir mes žinom, kad programinė įranga, kuria turi naudotis savivaldybių socialinės paramos centrai, švelniai tariant, gali būti daug daug efektyvesnė. Posistemės neintegruotos, informacija iš registrų centrų užkraunama, bet automatiškai nesutikrinama. Sprendimą dėl išmokos skyrimo vis dar reikia priimti raštu! Popierinė byla vis dar turi būti sudaryta ir įrišta. Vargsta ir darbuotojai, ir žmonės mėnesiais laukiantys to, ką realiai galima būtų padaryti (90 proc. atvejų) automatiškai per 5 minutes. Elektroninės bylos funkcionalumą ministerija žada įdiegti 2020. Teks laukt“, – rašė G. Paluckas.
Transliaciją galima pamatyti čia:
Vadino „atgal į praeitį“ sistema
Šeštadienį Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų skyriuje lankėsi ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, iš esmės, tai yra sistema, kurią galima pavadinti „atgal į praeitį“.
„Šeštadienį 60 darbuotojų dirba vien tam, kad suadministruotų vaiko pinigų paraiškas. Natūralu, kad mieste, kuriame gyvena daugiausiai vaikų, gaunama dešimtys tūkstančių tokių paraiškų.
Kai Vyriausybė pasiūlė įvesti vaiko pinigų sistemą, buvo akivaizdu, kad tai ne tik netaikli socialinė parama, bet ir papildomos biurokratijos kūrimas. Valdantieji juokėsi iš kritikų ir norėjo būti visiems geri, tai yra, padalinti pinigus. O viskas baigėsi mokesčių dirbantiems tėvams padidinimu (panaikino PNPD) ir papildoma biurokratija“, – įžvelgė A. Armonaitė.
Nauda abejoja
Anot jos, net ir gavus elektroninę paraišką paramai gauti, darbuotojai turi rankiniu būdu sutikrinti duomenis. Pavyzdžiui, ar 19-metis asmuo dar mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, ar ne.
„Jeigu jau studijuoja, reikia rankiniu būdu taisyti paraišką. Dar daugiau – sistema negali perkelti nurodyto banko sąskaitos numerio, todėl kiekvieno pareiškėjo banko sąskaitos numeris yra įvedamas rankiniu būdu į sistemą, o po to kito darbuotojo dar patikrinimas. Visos paraiškos turi būti atspausdintos, prie jų pridėtas popierinis raštas skirti paramai, kuris yra pasirašomas ranka, visa tai sudedama į bylą ir saugoma. Kitaip tariant, yra žmonės, kurie ne tik priima paraiškas ir skiria paramą, bet ir įrišinėja blankus, juos archyvuoja. Ir tai vyksta ne 1918, o 2018-aisiais metais.
Šeštadienį vienas darbuotojas apdoroja mažiausiai 50 bylų tik vaiko pinigams. Darbuotojai apdorojo 31,5 tūkst. sausio mėnesio paraiškų, jiems dar liko 11 tūkst. Paraiškų. Ir tik sausio mėnesio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroninė sistema neturi elementarių IT sprendimų, kad darbuotojams nereikėtų rankiniu būdu tikrinti duomenų ir jų pildyti. Nėra elektroninių bylų sistemos, viskas rišama į blankus. Gerai, kad dar ne ranka surašinėjama pieštuku į sąsiuvinius“, – sakė A. Armonaitė, pridurdama, kad, iš esmės, tai nėra taikli socialinė parama.
S. Skvernelis kaltina Vilniaus savivaldybę
Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį aiškino, kad didžiausios problemos dėl „vaiko pinigų“ kyla Vilniuje, ir neatmetė, kad sistema gali būti sabotuojama ir piktybiškai.
„Šita funkcija yra numatyta savivaldybėms. Lėšos yra skiriamos, funkcija yra vykdoma, išskyrus, galbūt, vieną savivaldybę. Dėl nesuprantamų priežasčių Vilniaus savivaldybė, galbūt, ir piktybiškai, daro taip, kad šita idėja būtų diskredituota“, – sakė S. Skvernelis.
Jis patikino nematąs objektyvių priežasčių, kodėl sostinėje gali strigti „vaiko pinigų“ sistema. Pasak jo, nepaisant vaikų skaičiaus sostinėje, čia ir darbuotojų yra daugiau negu kitose savivaldybėse.
„Pavesta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir, manau, kad Seimas artimiausiu metu padarys parlamentinę kontrolę – išsiaiškins, kodėl būtent šitame mieste yra daugiausiai problemų“, – sakė S. Skvernelis.
Išmokas didins
Premjeras teigė, kad jo žmona taip pat yra parašiusi prašymą „vaiko pinigams“. S. Skvernelis juos gavo.
„Mes turime tokią išskirtinę privilegiją šiuo atveju, kad gyvename Vilniaus rajone“, – sakė S. Skvernelis.
Premjero įsitikinimu, sprendimas Papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (PNPD) lengvatą pakeisti „vaiko pinigų“ išmoka buvo teisingas.
„PNPD lengvata galėjo pasinaudoti tik dalis žmonių. Tie žmonės, kurie gauna mažas pajamas, yra už skurdo ribos arba arti jos, jie PNPD pasinaudoti negalėjo. Buvo priimtas sprendimas įvesti „vaiko pinigus“. Europos Komisija įvertino, kad tai yra geras sprendimas“, – sakė S. Skvernelis.
Jis pažadėjo, kad kitąmet „vaiko pinigų“ suma augs „ne mažiau 10 eurų“.
Priėmė 79 proc. sprendimų
SADM kovo 12 d. duomenimis, iš viso pateikta 259,6 tūkst. prašymų dėl 350,8 tūkst. vaikų (iš viso šiemet laukiama prašymų dėl apie 400 tūkst. vaikų), patenkinta 205,2 tūkst. prašymų dėl 269,7 tūkst. vaikų.
„Iš visų šiemet sausį–kovą pateiktų prašymų priimta 79 proc. sprendimų dėl išmokos vaikui skyrimo. 46 savivaldybėse iš 60-ies išnagrinėta 90–99 proc. ir daugiau prašymų. Primename, kad sprendimas dėl išmokos skyrimo turi būti priimtas per mėnesį nuo prašymo pateikimo, o išmoka išmokama kitą mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos. Dalis, ypač mažesnių savivaldybių, yra išnagrinėjusios ir patenkinusios beveik visus šiemet gautus prašymus, taigi išmoka vaikui gavėjus pasiekė laiku. Tenka apgailestauti, kad prašymų nagrinėjimas užtruko tik didžiuosiuose miestuose dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus, darbuotojų sergamumo dėl gripo epidemijos“, – rašoma atsakyme DELFI.
Ministerijos turimais duomenimis, Kauno mieste buvo priimta sprendimų dėl 83,6 proc. (22,7 tūkst. prašymų), Klaipėdoje – 57,9 proc. (7,8 tūkst. prašymų), Vilniuje – 45,3 proc. (23,6 tūkst. prašymų) gautų prašymų.
Kada ir kam išmokos priklauso
Išmokų vaikams įstatymu įteisinus „vaiko pinigų“ mokėjimą visiems vaikams, mokama universali išmoka: kiekvienam vaikui skiriant 0,79 BSI dydžio – 30 eurų – išmoką nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančiuosius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai. Šią išmoką vaikui (30 eurų) gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose, t. y. nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) formos.
Seneliai, paskirti vaiko globėjais Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, gali kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą atstovauti tėvams ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.
Kadangi 18 metų sulaukęs jaunuolis įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis ir pats. Dėl šios išmokos gali kreiptis ir vienas iš tėvų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas Išmokų vaikams įstatyme nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar užsienietis, kuris teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.
Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Tais atvejais, kai tik vienas iš tėvų dirba, išmoką turėtų mokėti ta Europos Sąjungos valstybė, kurioje vykdoma darbinė veikla. Kai vaikas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus. Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu, todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.