„Šita funkcija yra numatyta savivaldybėms. Lėšos yra skiriamos, funkcija yra vykdoma, išskyrus, galbūt, vieną savivaldybę. Dėl nesuprantamų priežasčių Vilniaus savivaldybė, galbūt, ir piktybiškai, daro taip, kad šita idėja būtų diskredituota“, – sakė S. Skvernelis.

Jis patikino nematąs objektyvių priežasčių, kodėl sostinėje gali strigti „vaiko pinigų“ sistema. Pasak jo, nepaisant vaikų skaičiaus sostinėje, čia ir darbuotojų yra daugiau negu kitose savivaldybėse.

„Pavesta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir, manau, kad Seimas artimiausiu metu padarys parlamentinę kontrolę – išsiaiškins, kodėl būtent šitame mieste yra daugiausiai problemų“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras teigė, kad jo žmona taip pat yra parašiusi prašymą „vaiko pinigams“. S. Skvernelio vaikas juos gavo.

„Mes turime tokią išskirtinę privilegiją šiuo atveju, kad gyvename Vilniaus rajone“, – sakė S. Skvernelis.

Premjero įsitikinimu, sprendimas Papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (PNPD) lengvatą pakeisti „vaiko pinigų“ išmoka buvo teisingas.

„PNPD lengvata galėjo pasinaudoti tik dalis žmonių. Tie žmonės, kurie gauna mažas pajamas, yra už skurdo ribos arba arti jos, jie PNPD pasinaudoti negalėjo. Buvo priimtas sprendimas įvesti „vaiko pinigus“. Europos Komisija įvertino, kad tai yra geras sprendimas“, – sakė S. Skvernelis.

Jis pažadėjo, kad kitąmet „vaiko pinigų“ suma augs „ne mažiau 10 eurų“.

G. Paluckas: „vaiko pinigų“ skyrimo tvarka – absurdas ir idiotizmas

Savo ruožtu Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas DELFI ketvirtadienį sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) buvo ne kartą perspėta, kad prognozuojamam paraiškų srautui ministerijos administruojama programinė įranga (jos funkcionalumas, SPIS'as) nėra pritaikyta.

„Negana to, pirmas dvi sausio savaites sistema apskritai funkcionavo epizodiškai, kartais leido pateikti paraiškas, be ne jas apdoroti. Per pastarąsias savaites apdorota daugiau paraiškų, nei tai padarė bet kuris kitas miestas.

Kai kitą kartą ministerija diegs reformas, labai tikimės, kad pirmiausia įvertins realias aplinkybes, susitvarkys programinę įrangą ir neįvergins socialinių darbuotojų rankiniu būdu apdoroti paraiškų, dirbti viršvalandžių ir savaitgaliais. Prašymus kasdien tvarko 100 darbuotojų, savaitgaliais dirba 70 darbuotojų“, – nurodė jis.

Gintautas Paluckas

Penktadienį naujienų agentūrai ELTA G. Paluckas teigė, kad pateikiama statistika, kaip su krūviu tvarkosi savivaldybės, sąmoningai iškraipoma priešinant Vilnių su Kaunu, neva, štai, kaip Kaunas gerai tvarkosi.

„Mes už Kauną esame apdoroję dviem tūkstančiais daugiau paraiškų. Ačiū Dievui, kad Vilniuje vaikų ir paraiškų yra daugiau. Šiandien prie šitų išmokų administravimo dirba 70 specialistų, kai prie ankstesnės tvarkos, tėvams „vaiko pinigus“ gaunant per mokestinę lengvatą, dirbdavo trys specialistai“, – interviu Eltai sakė G. Paluckas.

– Įdarbinote daugiau žmonių?

– Ne, mes perskirstėme išteklius, pasitelkėme žmonių, kurie dirbo prie kitų išmokų rūšių. Aš pasakysiu, kad nauja tvarka – absurdas ir idiotizmas. Nauja „vaiko pinigų“ tvarka turėjo eiti kartu su programinės įrangos pakeitimais.

Viskas yra paprasta. Jeigu tu turi vaiką, gauni „vaiko pinigus“ pagal faktą. Sistema turi automatiškai patikrinti jį su registru ir priimti sprendimą. Reikėtų tik elektroninio parašo.

Noriu pabrėžti, kad programinė įranga yra SADM, ji ją nupirko, tobulina, o savivaldybės tik naudojasi.

Mes, žinodami, kiek Vilniuje yra vaikų, ne kartą įspėjome SADM ir raštu apie tai, kad prognozuojamas paraiškų kiekis paralyžiuos normalų darbą.

Įsivaizduokite, kaip yra dabar. Nepaisant to, kad pateikėte prašymą dėl „vaiko pinigų“, jį reikia atsispausdinti, pagal paties SADM ministro patvirtintas tvarkas ir pagal socialinės paramos įstatymus, pasirašyti ir priimti sprendimą. Tai - absurdas, nes žmonės dirba vergišką darbą, dirba savaitgaliais, ir aš pats rytoj važiuosiu padirbėti.

– Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas akcentuoja, kad savivaldybėms buvo skirta papildomai lėšų šiam darbui atlikti. Tai yra ne kartą minėjusi ir SADM.

– Administravimui numatytu milijonu net nekvepia, pats ministras įsakymu yra patvirtinęs, kad „vaiko pinigų“ administravimui galima išleisti du procentus skirtos „vaiko pinigų“ sumos.

– Akcentuodamas savivaldybių atsakomybę už tai, kad prašymus pateikę tėvai negauna „vaiko pinigų“, T. Tomilinas mini sankcijas - kad vėluojantys turės mokėti tėvams delspinigius, o Vilnius - grąžinti milijoną, papildomai skirtą „vaiko pinigams“ administruoti.

– Tai absoliutus nesusigaudymas ir kompetencijos trūkumas. Žmogus nusikalba, nes nesupranta, apie ką kalba. Nėra jokio milijono skirto. Ir nėra jokių delspinigių.

Žmogus, esantis Seime, nusišneka, nes net nesupranta, kaip veikia įstatymai, kurios jie ten priiminėja. Čia ir yra esminis nesusipratimas, kad jie net nesupranta, kaip veikia tie dalykai praktikoje, gyvenime. Nepaiso nieko.

– Vicemere, žmonėms „vaiko pinigai“ – labai jautrus klausimas. Ką atsakytumėte nuo sausio dar negavusiems jų?

– Problemos šaknis – elementari. Tai, ką buvo galima išspręsti pakeičiant programinę įrangą ir neapkraunant žmonių nereikalingu rankiniu darbu, nepadaryta, pažiūrėta pro pirštus pertvarkant paramos žmonėms, auginantiems vaikus, sistemą.

Kai buvo sumanyta atsisakyti pajamų lengvatos, tėvams mokant „vaiko pinigus“ pagal jų prašymus, buvo aišku, kad tų prašymų bus labai daug. Statistikos departamentas turi duomenis, kiek yra vaikų ir tėvų, tad labai lengva apskaičiuoti.

Jeigu tai padarai, pamėgini sulyginti su naujomis tvarkomis ir programinės įrangos funkcionalumu. Tada labai lengva suskaičiuoti - jeigu žmonės kreipsis ir Vilniaus mieste per pirmus tris mėnesius pateiks apie 60 tūkst. paraiškų, kiek fiziškai reikės žmonių, kad tas paraiškas būtų galima apdoroti.

Kitas klausimas – ar tikrai reikia įverginti savivaldybių darbuotojus, kad jie tris mėnesius nepakeldami galvų apdorotų paraiškas? Juk pigiau, efektyviau ir greičiau būtų pakeisti programinę įrangą, kad pati fiksuotų tai, kas nereikalauja žmogaus įsikišimo. Juk „vaiko pinigai“ mokami nepriklausomai nuo aplinkybių, buities, o pagal faktą – turi vaiką, gauni „vaiko pinigus“.

Maža to, pirmas dvi savaites buvo užlūžusi SADM programinė įranga – kartoju, ji ne mūsų, savivaldybės tik ja naudojasi.

Savivaldybės, kur mažai vaikų, dėl to neturėjo didelių sunkumų – tas dvi savaites palaukė ir, kadangi jose mažai vaikų, susitelkę apdorojo palyginti nedidelį paraiškų kiekį.

Pas mus, ačiū Dievui, yra labai daug vaikų ir mes tuo džiaugiamės. Bet ir paraiškų labai daug. Todėl aiškinti ir lyginti, kaip kokia savivaldybė susitvarko ar nesusitvarko – absurdas.

– Pats esate tėvas. Kaip vertinate „vaiko pinigus“ vietoje mokestinės lengvatos auginantiems vaikus, kuri anksčiau galiojo?

– Pasakysiu labai atvirai. Anksčiau gaudavom pinigus per pajamų lengvatą ir nereikėjo papildomų administracinių kaštų, prašymų.

Buvo dalis socialiai remtinų žmonių, kurie, pateikę tam tikrus prašymus, gaudavo papildomas išmokas.

Norint paremti šeimas pagal anksčiau galiojusią sistemą, būtų pakakę padidinti neapmokestinamą pajamų dydį tiems, kas turi vaikus, ir padidinti išmokas – „vaiko pinigus“ socialiai remtiniems.

Tą buvo galima išspręsti be didelio sistemos iškraipymo. Bet pasirinkta eiti kitu keliu - nesutvarkius ministerijos programinės įrangos, nesutvarkius teisinio reguliavo - tvarkų, kaip priimami sprendimai ir kaip išmokami „vaiko pinigai“, buvo tiesiog mechaniškai, bukai pereita prie naujos sistemos, kuri pareikalavo milžiniškų administravimo pastangų, didžiulio susierzinimo ir susipriešinimo.

– Tėvai, nuo sausio negaunantys „vaiko pinigų“, irgi pasipiktinę.

– Be abejo. Anksčiau gaudavai atlyginimą iš karto su mokestine lengvata už vaikus. O dabar, sausį įsigaliojo nauja tvarka, o yra žmonių, kurie kovo viduryje dar negavę „vaiko pinigų“.

Suprantu tėvų nepasitenkinimą, esu su jais vienoje barikadų pusėje. Bet šita ciniška ministerijos ir kai kurių asmenų neatsakomybė, žinote, ne tai, kad nuvilia – neišpasakytai erzina.

Jie sugalvoja, nesusimąstydami, kaip tai veiks realybėje, ir numeta savivaldybėms. Ir neįdomu, kad paskui tėvai negaus pinigų, o darbuotojai nepakeldami galvų, savaitgaliais bus privesti tvarkyti galybę popierių. Atvažiuokite šeštadienį į savivaldybę - rytoj skyriuje dirbs 58 žmonės. Dirba viršvalandžius, išsekę. Kaip šitaip galima negerbti ir tėvų, ir žmonių, atliekančių šitą visą darbą?

– Kaip reagavote į kritiką Vilniaus savivaldybei dėl to, kad apdorojo mažiau nei pusę visų prašymų išmokėti „vaiko pinigus“?

– Aš įsižeidžiau dėl tokio ciniško atsakomybės nusimetimo. Pati ministerija atsiprašinėjo, aiškindama, kad truputį neapskaičiavo pajėgumų ir dėl to užlūžo jų informacinė sistema. O dabar, pasirodo, net ir tai ne argumentas.

Ministro įsakyme aiškiai apibrėžta, kiek lėšų savivaldybėms skirta „vaiko pinigams“ administruoti ir jokiais papildomais milijonais net nekvepia, jokių specialių dotacijų nebuvo. Man nuo to atviro melo jau bloga darosi. Atsakomybę nusimetinėja ir tiek.

Priėmė 79 proc. sprendimų

SADM kovo 12 d. duomenimis, iš viso pateikta 259,6 tūkst. prašymų dėl 350,8 tūkst. vaikų (iš viso šiemet laukiama prašymų dėl apie 400 tūkst. vaikų), patenkinta 205,2 tūkst. prašymų dėl 269,7 tūkst. vaikų.

„Iš visų šiemet sausį–kovą pateiktų prašymų priimta 79 proc. sprendimų dėl išmokos vaikui skyrimo. 46 savivaldybėse iš 60-ies išnagrinėta 90–99 proc. ir daugiau prašymų. Primename, kad sprendimas dėl išmokos skyrimo turi būti priimtas per mėnesį nuo prašymo pateikimo, o išmoka išmokama kitą mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Dalis, ypač mažesnių savivaldybių, yra išnagrinėjusios ir patenkinusios beveik visus šiemet gautus prašymus, taigi išmoka vaikui gavėjus pasiekė laiku. Tenka apgailestauti, kad prašymų nagrinėjimas užtruko tik didžiuosiuose miestuose dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus, darbuotojų sergamumo dėl gripo epidemijos“, – rašoma atsakyme DELFI.

Ministerijos turimais duomenimis, Kauno mieste buvo priimta sprendimų dėl 83,6 proc. (22,7 tūkst. prašymų), Klaipėdoje – 57,9 proc. (7,8 tūkst. prašymų), Vilniuje – 45,3 proc. (23,6 tūkst. prašymų) gautų prašymų.

Kada ir kam išmokos priklauso

Išmokų vaikams įstatymu įteisinus „vaiko pinigų“ mokėjimą visiems vaikams, mokama universali išmoka: kiekvienam vaikui skiriant 0,79 BSI dydžio – 30 eurų – išmoką nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančiuosius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.

Šią išmoką vaikui (30 eurų) gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose, t. y. nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) formos.

Seneliai, paskirti vaiko globėjais Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, gali kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą atstovauti tėvams ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.

Kadangi 18 metų sulaukęs jaunuolis įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis ir pats. Dėl šios išmokos gali kreiptis ir vienas iš tėvų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas Išmokų vaikams įstatyme nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar užsienietis, kuris teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.

Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Tais atvejais, kai tik vienas iš tėvų dirba, išmoką turėtų mokėti ta Europos Sąjungos valstybė, kurioje vykdoma darbinė veikla. Kai vaikas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus.

Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu, todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (371)