„Tai yra unikali situacija, man atrodo, Parlamentas dar niekada nėra patekęs į tokią“, – sakė konservatorius Stasys Šedbaras.
Jis įvardijo dvi problemas, kurias reikėtų aiškintis. Viena jų – ar fotografuoti biuleteniai turėjo poveikį balsuotojams. Kita – didelis kiekis negaliojančių biuletenių.
„Šitas aplinkybes reikia išanalizuoti. Nėra taip buvę, vienas kitas gali suklysti, o čia rodo jau ne klaidą, o gal kažkokį kitą procesą“, – sakė S. Šedbaras.
Jis siūlė kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad išanalizuotų tuos dalykus.
„Nes daugiau nėra kitos institucijos, pats Seimas negali anuliuoti, nes balsavimas įvyko. Jeigu tas balsavimas neišreiškė tikrosios valios, buvo pažeistos procedūros, tą gali pasakyti tik Etikos ir procedūrų komisija. O toliau jau bus matyti, kokios iš to pasekmės“, – sakė S. Šedbaras.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija šį klausimą svarstys šiandien 14 val.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad jei bus nustatyta, kad pažeistas „slaptumo principas“, Seimas spręs, ar perbalsuoti dėl M. Basčio apkaltos.
Paklaustas, kada galėtų įvykti balsavimas, jis atsakė, kad nors ir „rytoj“.
Seimo pirmininkas kritikavo praktiką, kai dėl apkaltos balsuojama slaptai.
„Būtų atviras, tada būtų galima kiekvieno paklausti, ką tu manai šiuo klausimu. (…) Dabar tai neįmanoma, bet ateityje galėtų Seimo nutartu būdu vykti balsavimas – atviras ar slaptas“, – sakė V. Pranckietis.
„Valstiečių-žaliųjų“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio iniciatyvą dėl apkaltos konservatoriams Seimo pirmininkas pavadino „niekiniu dalyku“.
„Aš manau, kad apkalta frakcijai tai yra niekinis dalykas. Apkalta gali būti asmeniui“, – sakė V. Pranckietis.
Opozicija mano, kad perbalsuoti nepakanka
Opozicinės frakcijos mano, kad net jei būtų ir nuspręsta perbalsuoti dėl M. Basčio, to neužtektų, kad situacija išsispręstų.
„Vienas dalykas yra aišku moralinis situacijos vertinimas, kad šis Seimas vakar apsisprendė nepaisyti Konstitucinio Teismo nutarties dėl to, kad vienas Seimo narys bendradarbiavo su KGB darbuotoju.
Kitas dalykas – organizuotas balsavimo pažeidimas. Tai yra ne tik slaptumo pažeidimas, aš manau, kad svarbesnė nuostata, kuri buvo pažeista, tai yra Seimo nario laisvės balsuoti pagal sąžinę. Jeigu Seimo narys turi fotografuoti, kaip jis balsavo, parodyti savo frakcijos vadovui arba ministrui pirmininkui, kad būtų patikima, akivaizdu, kad tai yra organizuotas veiksmas, kuris pažeidžia Seimo nario laisvės balsuoti principą“, – sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Jo vertinimu, iš tokios aklavietės, kurioje atsidūrė Seimas, yra vienintelis kelias – pirmalaikiai Seimo rinkimai.
„Seimas iš tos aklavietės gali išeiti paprasčiausiu būdu, pasakydamas, kad, deja, mūsų laikas čia baigėsi, mes daugiau čia padaryti nebegalime, dėl to, kad esame tokioje aklavietėje“, – sakė G. Landsbergis.
Nemato pagrindo pirmalaikiams rinkimams
Socdarbiečių frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis teigė, kad visi kaltinimai remiasi tik prielaidomis, nes nėra jokių įrodymų.
„Aš irgi turiu daug prielaidų, nuo šios kadencijos pradžios viena frakcija buvo nepatenkinta rinkimų rezultatais, matau antrą bandymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Galiu garantuoti už save, kad nesu tarp 11 parlamentarų, sugadinusių biuletenius, o už kitus ir savo frakcijos narius tikrai negaliu atsakyti“, – sakė A. Palionis.
Pasak jo, dėl pirmalaikių rinkimų tėra suinteresuota viena frakcija.
„Manau, kad tai tikrai ne tas pagrindas – dėl pirmalaikių Seimo rinkimų“, – sakė A. Palionis.
Reikia 85 balsų
DELFI primena, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos prezidentas:
- jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
- Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
LR Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena.
Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.