Šeštadienį V. Pranckietis pareiškė, kad Seimui pavasario sesijoje nebus teikiama ratifikuoti Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris. Oficiali to priežastis – dalis konvencijos nesuderinama su valstiečių žaliųjų programa.

Tai niekuo nestebintų, jei ne 2016 m. vasarą daryta nuotrauka – V. Pranckietis tuomet kartu su kandidatais į Seimą Dovile Šakaliene ir Sauliumi Skverneliu pozavo rankose laikydamas plakatą su žodžiais „Ratifikuokime ET Stambulo konvenciją“.
Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis, Dovilė Šakalienė

Labdaros ir paramos fondo „Frida” vadovė Daiva Baranauskė paaiškino nuotraukos atsiradimo aplinkybes. „Frida“ rengė susitikimus su įvairiais žinomais žmonėmis. 2016 m. rugpjūtį į renginį D. Baranauskė pasikvietė seną pažįstamą iš veiklos nevyriausybinėse organizacijose D. Šakalienę.

 Daiva Baranauskė

„Mes džiaugėmės, kad ji eina į Seimą, tik abejojome dėl partijos, su kuria eina. Mes žinojome jos poziciją šiuo klausimu, ji atsivežė S. Skvernelį. V. Pranckiečio mes tada nepažinojome, kad jis buvo susitikime, sužinojome tik po to, jis pats priėjo fotografuotis. Aš paprašiau fotografuotis Dovilės, S. Skvernelis irgi priėjo, aš dar paklausiau, ar jiems nebus problemos – mat įsivaizdavau, koks Ramūno Karbauskio požiūris į konvenciją. Dovilė ir S. Skvernelis atsakė, kad problemos nebus“, – pasakojo D. Baranauskė.

Jos teigimu, generaliniu komisaru buvęs S. Skvernelis dalyvaudavo konferencijose apie smurtą ir žinojo, apie ką kalba konvencija. Taigi D. Baranauskė sako tikrai buvusi rami dėl S. Skvernelio informuotumo.

„O kaip ten atsirado V. Pranckietis – kaip sakant, buvo proga prieš rinkimus. (…) Dar reikėtų pažiūrėti, ką per šį kadencijos laikotarpį veikė Vincentas Vobolevičius ir Laisvos visuomenės institutas, čia irgi jų partijos žmogus, stipriai dirbantis prieš konvenciją ir nuteikinėjantis. Labai stipriai prieš konvenciją kurstoma ir labai stipriai baubai auginami, politikai, kurie į šią sritį per daug nesigilina, o Seimo pirmininkas tikrai nesigilina, čia vis dėlto ne aktinidijų klausimas, jiems čia atrodo baisiausi dalykai. O kad mums smurto įveikimo įrankių vis dar trūksta, tai jiems neatrodo pagrindinė problema“, – tai, kodėl V. Pranckietis kardinaliai pakeitė poziciją, svarsto D. Baranauskė.

D. Šakalienė: jie patys norėjo fotografuotis

Nuotraukos atsiradimo istoriją prisimena ir su valstiečiais žaliaisiais į Seimą patekusi, tačiau juos palikusi ir pirmiausia pas liberalus, vėliau – pas socdemus perbėgusi D. Šakalienė.

„Tikrai nebuvo prievartos tiek Sauliaus, tiek Viktoro atžvilgiu – tiek S. Skvernelis, tiek V. Pranckietis patys norėjo nusifotografuoti su šiuo plakatu, abu jie sakė, kad moterų teisės jiems svarbios, kova prieš smurtą šeimoje, prieš moteris jiems svarbu, jie tikrai buvo už.

Dovilė Šakalienė
Paskui paaiškėjo, kad nė vienas jų nebuvo skaitęs šios konvencijos ar bent jau skaitęs iki galo. Pagrindinė problema buvo labai aktyvus pasipriešinimas iš vadinamųjų tradicinių vertybių sergėtojų prieš šią konvenciją ir joje esančią socialinės lyties sąvoką, kurie ją laiko didele grėsme apskritai mūsų visuomenės išlikimui, nors tereikėtų normalios sveikos diskusijos, paremtos mokslu, teise bei racionaliniais argumentais“, – aiškina D. Šakalienė.

Jos teigimu, paviešinus fotografiją, dar prieš rinkimus valstietė žalioji Rima Baškienė ir Povilas Urbšys išreiškė, „švelniai tariant, stiprų pasipiktinimą“. „Man buvo pasakyta, kad konvencijai nebus pritarta, dar prieš rinkimus supratau, kad, matyt, radikaliai konservatyvus blokas valstiečių partijoje pradeda imti viršų. Jau tada labai susirūpinau, bet dar dėjau viltis, kad turėsime daugiau racionalios diskusijos, kada svarbiau bus realūs faktai, moksliniai ir teisiniai argumentai, o ne viduramžiškas požiūris“, – kalbėjo Seimo narė.

V. Pranckietis bando teisintis

Pats V. Pranckietis šiandien nesugeba deramai paaiškinti, kodėl fotografavosi su konvenciją palaikančiu plakatu.

„Stambulo konvencija yra sudaryta iš dviejų labai ryškių dalių. Visada reiškiau ir reikšiu palaikymą moterų teisėms užtikrinti ir skiriu didelį dėmesį jų apsaugai nuo smurto. Manau, teisinis reguliavimas Lietuvoje yra daug pažengęs šioje srityje, tačiau visada turime būti užtikrinti, kad moteris turės visas teises ir galimybes į apsaugą. Kitoje konvencijos dalyje yra kalbama apie diskutuotiną formuluočių dviprasmybę – socialinę lytį. Nesame vienintelė šalis kelianti klausimus dėl šios dalies, todėl nemanau, kad turėtume skubėti ratifikuojant Stambulo konvenciją“, – teigiama raštu Seimo pirmininko atstovės spaudai perduotame komentare.

Viktoras Pranckietis

Premjeras S. Skvernelis per atstovą spaudai pateiktoje pozicijoje sako dėl Stambulo konvencijos nekeičiantis asmeninės nuomonės.

„Šiuo metu Stambulo konvencijos klausimas yra atviras. Premjeras laukia atsakingų ministerijų siūlymų. Jau žinoma, kad Užsienio reikalų ministerija pasisako už šios konvencijos ratifikavimą,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi kiek kitokios pozicijos.

Bet kokiu atveju bus priimtas bendras Vyriausybės sprendimas, tuomet turės apsispręsti Seimas. Premjero asmeninė nuomonė nesikeičia – turime užtikrinti moterų apsaugą nuo smurto, turime savo šalyje laikytis tai užtikrinančių tarptautinių standartų“, – sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

L. Linkevičius: metas tapti civilizuota valstybe

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dar prieš penkerius metus pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. Seimas jos iki šiol neratifikavo.

„Aš vakar kalbėjau su Seimo pirmininku, mano nuomone, tai, kas parašyta LVŽS programoje, iš tikrųjų ten minima Stambulo konvencija, bet jie prieštarauja todėl, kad nenori, kad kai kurios sąvokos, kalbu apie lyties sąvokos interpretaciją, būtų perkeltos į teisinę bazę. O mes esame daug kartų sakę, kad šiuo požiūriu teisinės bazės koreguoti neketiname“, – DELFI sakė L. Linkevičius.

Jo aiškinimu, į teisinę bazę nesiruošiama perkelti ne tik šios, bet ir kitų sąvokų. Taip pat nesiruošiama keisti nusistovėjusių mokymo programų.

Linas Linkevičius

L. Linkevičius teigia, kad, jei reikės, pasiruošęs eiti į valstiečių frakciją. Jis žada išlikti aktyvus ir toliau nuosekliai ginti šią poziciją. „Mano požiūriu, laiko limitas išsemtas, kam buvo neaišku, per penketą metų buvo galima išsiaiškinti, visi keliami nuogąstavimai, mano požiūriu, yra nepagrįsti. Mes kalbame apie smurtą aplinkoje artimoje ir būtent šiuo požiūriu mums reikia kai kurių patikslinimų, gal ir kai kurių teisės aktų, kurie padėtų su smurtu kovoti.

Valstybėje, kur beveik 50 proc. mano, kad smurto aukos, dažniausiai, moterys, pačios kaltos, reikia daryti kažkokias išvadas. Dangstytis kitokiais argumentais, ar tai lyties sąvokos interpretacijomis, ar kitais dalykais, tiesiog negarbinga“, – kalbėjo ministras.

L. Linkevičius akcentavo, kad konvenciją ratifikavo daugelis Europos Sąjungos šalių, tarp jų – katalikiškos Ispanija, Italija, Malta, Lenkija.

Dabartinė situacija L. Linkevičiui primena diskusiją dėl vaiko teisių apsaugos, kai ilgai ginčytasi, ar galima mušti vaiką. „Manau, metas tapti civilizuota valstybe ir užsiimti tuo, kuo turėtume“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Liūdina ministerijos elgesys

Tačiau V. Pranckiečio išvedžiojimai šios srities specialistams kelia juoką.

D. Baranauskės teigimu, socialinės lyties klausimas – paprastas terminų klusimas, nuogąstavimai seniai paneigti, į juos atsakyta. Pašnekovės aiškinimu, konferencijoje Seime šia tema diskutuota, pasisakė skirtingos pusės, tačiau Lietuvos vyskupų konferencija ir katalikiškos organizacijos vėl kelia bangas ir baimę.

„Fridos“ vadovei ypatingai liūdna dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri turi vykdyti lyčių lygybės ir lygių galimybių ministerijos funkcijas. Vietoje to, ministerija iniciatyvas stabdo. Neseniai ministerija pasiūlė atidėti konvencijos ratifikavimą.

„Konvencija nesiūlo naujų dalykų, to, ko mūsų visuomenėje nėra, vienintelis dalykas – ten kalbama apie stereotipų atsisakymą – pavyzdžiui, iš moters norima, kad būtų nuolanki, paklusni, sprendimus priimtų vyras, o ji turi, kaip sakė kai kurie Seimo nariai, žinoti savo vietą“, – teigia D. Šakalienė.