Kandidatuoti į vieną svarbiausių pozicijų – Vilniaus mero postą – svarstantis DELFI pripažino LVŽS pirmininko pavaduotojas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas. Į Seimą jis buvo išrinktas daugiamandatėje apygardoje.
„Kalbų yra, žinoma, mes diskutuojame. Tikrai partija dar nepriėmė sprendimo, bet aš – taip, esu pristatęs savo matymą LVŽS Vilniaus skyriui. Esu pristatęs viduje, to neneigsiu, savo matymą, viziją, bet tai tik preliminarūs vidaus pokalbiai. Niekas jums nepatvirtins, kad tai yra partijos sprendimas. Tai yra mano pamąstymai“, – DELFI aiškino parlamentaras.
Politikas taip pat tikino raginantis ir kitus LVŽS narius, kad, renkant partijos pretendentą į Vilniaus merus, „atsirastų konkurencija tarp mūsų kandidatų jaunesnės kartos, arba vyresnės“.
Paklaustas, kaip vertintų savo galimybes varžytis sostinėje, dėl kurios mero kėdės vyksta įnirtingos grumtynės, T. Tomilinas sakė nežinantis kitų galimų pretendentų pavardžių, išskyrus dabartinio Vilniaus mero liberalsąjūdiečio Remigijaus Šimašiaus.
„Manau, konkurencija dėl Vilniaus visada sunki, bet labai svarbu, kad konkuruotų idėjos ir vizijos, o ne vien asmenybės spalvingumas ir panašiai. Svarbu, ar turi ką kandidatai pasakyti vilniečiams, o tai, kad kažkas kažkada buvo „žvaigždė“, nežinau, ar tai labai svarbu“, – sakė jis.
R. Karbauskis: spręs skyriai
Kaip DELFI sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šiuo metu jokio Vilniaus skyriaus sprendimo dėl galimų kandidatų į sostinės merus nėra.
„Negaliu komentuoti, ar buvo kažkoks noras pateiktas, ar nebuvo – Vilniaus skyrius nemažas. Bet neatmesčiau, kad galėtų būti. Vilniaus mero pozicija yra didelis iššūkis bet kuriam politikui. Jeigu Seimo nariai vienas ar kitas pareikš norą, skyrius tai svarstys, po to svarstys partijos valdyba. Jeigu bus toks partijos skyriaus sprendimas, kad Seimo narys turi kandidatuoti, tokiu atveju beliks tik pasveikinti tokį sprendimą ir palinkėti tam kandidatui – ar jis būtų Seimo narys, ar ne – didelės sėkmės“, – sakė jis.
R. Karbauskis sakė „turintis jausmą“, kad dabartinio sostinės vadovo R. Šimašiaus galimybės mero rinkimuose abejotinos.
„Atitinkamai, mūsų partijos iškeltas kandidatas bus vienas iš tų, kuriuos vertins labai rimtai miesto gyventojai, nes mes tikrai niekada nesame turėję savo žmogaus net Vilniaus taryboje, bet tie sprendimai, kurie yra svarbūs, tikrai neišvengiami“, – tikino LVŽS pirmininkas.
Jo teigimu, „valstiečiai“ šiuo metu dar nėra patvirtinę savo kandidatų nei į merų, nei į savivaldybių tarybų narius pozicijų. Tačiau R. Karbauskis sakė negalintis atmesti, kad siekti merų postų galėtų ir daugiau Seime dirbančių LVŽS atstovų.
„Negaliu teigti, kiek pas mus gali būti Seimo narių kandidatais į vieno ar kito miesto ar kaimiškųjų savivaldybių merus. Manau, kad visose Seimo frakcijose bus žmonių, kurie dalyvaus merų rinkimuose, ir mūsų frakcija nebus išimtis. Mūsų skyriai svarsto, koks sprendimas būtų naudingiausias tos savivaldybės žmonėms, ir mes skyrių pasirinkimą gerbsime, bet tie pasirinkimai dar nėra niekaip patvirtinti“, – aiškino R. Karbauskis.
Ketina varžytis dėl Marijampolės valdymo
Apie tai, kad ketina kandidatuoti į Marijampolės mero postą, viešai jau yra pareiškęs LVŽS vicepirmininkas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika. Į Seimą jis pateko laimėjęs rinkimus Sūduvos vienmandatėje apygardoje. Kandidatu į merus kitąmet vyksiančiuose rinkimuose jį kelia LVŽS Marijampolės skyrius.
„Aš asmeniškai nei „už“, nei „prieš“ daug neturiu, tiesiog manau, kad jeigu žmonės pasitiki, jeigu miestiečiai ir rajono žmonės lyg prašo dalyvauti, kodėl neverta pabandyti? Be to, rinkimai dar po metų – per tą laiką daug ką dar galima padaryti ir Seime“, – aiškino K. Mažeika.
Jis sakė prieš savivaldybių tarybų rinkimus Seimo nario mandato atsisakyti neketinantis.
„Aš kandidatuoju tik į merus, neinu su sąrašu. Jeigu nelaimėsiu, tai tiesiog būsiu dalyvavęs, atidavęs jėgas, atstovavęs žmonių lūkesčius, todėl tikimės, kad bent į Marijampolės tarybą pateks nemaža LVŽS frakcija“, – viltis dėstė politikas.
Iki šiol Marijampolėje LVŽS nelydėjo didelė sėkmė. Praėjusių metų rugsėjį vykusiuose tiesioginiuose Marijampolės mero rinkimuose buvo išrinkta socialdemokratų kandidatė Irena Lunskienė. LVŽS kandidatas Karolis Dvylys, nesurinkęs nė 4 proc. balsų, nepateko net į antrąjį turą.
K. Mažeika pripažino galimybę kandidatuoti jau aptaręs su partijos pirmininku R. Karbauskiu, nes tuo atveju, jeigu rinkimuose lydėtų sėkmė, „valstiečiai“ Seime prarastų vieną mandatą – dėl jo tektų kovoti su kitų partijų kandidatais naujuose Seimo nario rinkimuose.
„Pirmininkas iš pradžių lyg nuogąstavo, kad prarasime Seimo narį, jeigu pavyks laimėti. Bet tie argumentai, kuriuos išsakome, ir situacija savivaldoje yra pakankamai stiprūs motyvai. Matyt, bus įvertinta, kiek aš reikalingas Seime, kiek reikalingas savivaldoje“, – kalbėjo K. Mažeika.
Merų postų gali siekti daugiau parlamentarų
Neoficialiai teigiama, kad siekti merų postų gali bandyti ir daugiau LVŽS atstovų Seime.
„Daugiamandatininkai tikrai apie tai kalba, tik dar nėra oficialiai skyriai jų iškėlę. Matyt, ir pozicija partijos dėl daugiamandatininkų tokia bus – jeigu tam tikrame regione kažkuris Seimo narys galėtų užtikrinti tam tikrą vietų skaičių ir patempti sąrašą – kodėl gi ne. Jeigu jį išrinks, tai pagal daugiamandatės sąrašą į Seimą ateis kitas LVŽS atstovas. Niekas nenukenčia nuo to, kartais gal net geriau būtų“, – DELFI aiškino vienas iš LVŽS vadovybės narių.
Kaip vienas iš galimų šios partijos kandidatų į Švenčionių rajono mero postą įvardijamas daugiamandatėje apygardoje išrinktas LVŽS frakcijos seime narys Vytautas Rastenis. Jis DELFI sakė šio klausimo dar nesvarstęs, bet jei gautų partijos ar skyriaus pasiūlymą – galvotų.
„Šiuo momentu tikrai dar nesu apsisprendęs ir dar negaliu pasakyti nei ne, nei taip“, – kalbėjo politikas.
Panašiai aiškino ir Ukmergės rinkimų apygardoje Seimo nario mandatą laimėjęs LVŽS atstovas Juozas Varžgalys.
„Dar per anksti apie tai kalbėti. Kokį birželio mėnesį galėsiu pasakyti, dabar dar to nesvarstėme. Aš – nei taip, nei taip, bet tikrai nepasiryžęs. Yra ir be manęs kitų kandidatų“, – apie galimybę siekti Ukmergės rajono mero posto aiškino jis.
DELFI primena, kad diskusijos dėl LVŽS kandidatų į merus būsimuose savivaldos rinkimuose šios partijos vadovybėje prasidėjo sausio viduryje. Tuo metu Kaune vykusiame LVŽS tarybos posėdyje buvo kalbama, kad galimų kandidatų turėtų būti ieškoma ir tarp nepartinių žinomų vietos gyventojų.
Tame posėdyje dalyvavęs R. Karbauskis, kaip skelbė agentūra BNS, kalbėjo, jog mero kandidatūra ypač svarbi savivaldos rinkimuose, nes rinkėjai balsuoja už konkretų merą ir jo sąrašą. Jis pabrėžė, kad nors Seimo rinkimuose tokią strategiją pasitelkusiai partijai buvo prognozuojama nestabili frakcija Seime, į parlamentą patekę „valstiečiai“ dirba vieningai.
Po 2015 metų kovą vykusių savivaldos rinkimų, kai merai pirmą kartą buvo renkami tiesiogiai, LVŽS atstovai mero postus iškovojo 4-iose savivaldybėse – Ignalinos, Panevėžio, Šakių iš Šiaulių rajonuose.
Nauji tiesioginiai merų rinkimai vyks 2019 metų vasario – kovo mėnesiais.