DELFI gavo keturmečio mamos Ugnės laišką. Moteris pasakojo, kad jos vaikas nuo trejų metų lanko vieną iš sostinės valstybinių darželių. Nuo dvejų metų jis jau buvo įpratęs nemiegoti dienos metu.

„Darželio darbuotojai guldo prievarta dienos miegui, nes tokia tvarka. Aišku, kad jis nemiega. Lovoje reikalaujama išgulėti nuo 12.30 val. iki 15 val., nors oficialiai pietų miegas prasideda tik nuo 13 val.“, – rašo Ugnė.

Moteris tikina, kad dėl to, kad yra verčiamas miegoti pietų, vaikui prasidėjo psichologinės problemos.

„Šaukia pro miegus naktį, kad nenori miegoti darželyje. Rytais ilgai verkia ir sako, kad nori sirgti ir likti namuose, nes namuose nereikia ilgai ilgai tyliai gulėti lovoje. Sako, kad paprašyčiau auklėtojos, kad leistų tyliai kamputyje pažaisti“, – rašo sunerimusi mama.

Iš darželių tikisi lankstumo

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytoja vaikų neurologė Rūta Praninskienė aiškino, kad svarbiausia vaikui yra tai, kiek iš viso valandų per parą jis išmiega. Priešmokyklinukas – šešerių metų vaikas turėtų miegoti ne mažiau aštuonių valandų, mažesnis vaikas – ne mažiau aštuonių-devynių valandų.

Pasak gydytojos, anksčiau buvo manoma, kad jei dienos ritmas yra tvarkingas, tai fiziologiškai miegoti pietų nėra poreikio jau nuo ketverių metų. Tačiau skirtingos šalys šiuo klausimu turi savą nuomonę.

Pavyzdžiui, švedai galvoja, kad jau ir nuo trejų metų vaikas gali nebemiegoti pietų. Tos šalies darželiuose net nėra lovų su pagalvėmis ir antklodėmis – tik gultai skirti 20-30 min. nusnūsti.

Gydytojai neatrodo stebėtina, kad mūsų darželiuose dieną iki 15-16 val. pamiegoję mažyliai sunkiau užmiega naktį.

„Tada vėl – užburtas ratas, vaikai vėliau nueina miegoti, savaitgalį – vėl kitoks režimas. Tėvai nori pamiegoti, o tas pripratęs anksti keltis. Su miegu gaunasi žaidimas, ir visos šeimos ieško savo geriausio sprendimo“, – sakė R. Praninskienė.

Gydytoja iš darželių tikėtųsi lankstumo. „Visais gyvenimo atvejais ypač auklėjant vaikus reikia lankstumo. Į kiekvieną reikia žiūrėti, kaip į asmenybę, nėra vienodų vaikų. Požiūris į vaiką turi būti, kaip į labai didelį turtą Lietuvoje“, – sakė R. Praninskienė.

Trys sveiko gyvenimo šaltiniai

Gydytoja siūlo įsidėmėti: sveiko gyvenimo šaltiniai yra trys. Pirmasis – sveikas subalansuotas maistas. Šioje srityje, medikės teigimu, svarbiausia, kad nebūtų kraštutinumų.

„Turėjau tokį atvejį: vaikui atsilieka protinė raida, kai pradėjome aiškintis, ką jis valgo, mama atsakė: „dilgynių duodu“, padariau kraujo tyrimą – baisiausia anemija. Pamačius iškart pagalvojau, ko jis toks išblyškęs“, – pasakojo R. Praninskienė.

Antrasis sveiko gyvenimo šaltinis, pasak gydytojos, yra sportas, o trečiasis – režimas, o miego režimas yra kertinis akmuo.

Medikė paaiškino, kad mūsų miegą reguliuoja keletas fiziologinių ritmų. Visas miego stadijas – giliojo, paviršinio miego, sapnų stadiją apima ultradianinis ritmas.

Antrasis ritmas – homeostazė, tai yra bendras miego kiekis. Gydytoja neurologė tai paprastai paaiškino pavyzdžiu, kad jei savaitgalį kažkaip įdomiai leidome laiką ir neišsimiegojome, tai gal sekmadienį labiau išsimiegame.

„Tai čia – homeostazė. Įdomu tai, kad vaikai iš pradžių tos homeostazės neturi. Jeigu kūdikis iki metų blogai miegojo, nereiškia, kad kitą naktį jis miegos ilgiau ir geriau“, – sakė R. Praninskienė.

Medikė paaiškino, kad miego kokybei įtakos turi ir laikas praleistas prie IT technologijų. Tai yra susiję su homonu melatoninu. Jei ilgai sėdime IT technologijų ir dar kambario šviesos apšviestoje aplinkoje, „prislopiname melatoniną ir negauname impulso užmigti“.

„Mūsų smegenyse yra poriniai virškryžminiai branduoliai, kuriuose mes jau genetiškai turime filtrą, kiek jis praleidžia pakliuvusios šviesos per mūsų akis nukeliauti toliau į kankorėžinę liauką, ir kiek duoti impulso pagaminti melatoninui. Ta reguliacija, kurią atlieka virškryžminiai poriniai branduoliai, yra tas mūsų vadinamasis vidinis laikrodis“, – pasakojo R. Praninskienė.

Pasak medikės, 2017 m. net Nobelio premija buvo įteikta už vidinio laikrodžio geno tyrimus, kurie rodo, kad jau vyksta mutacijos – „mutuojame nebeturėdami gero cirkadinio ritmo“.

Miego kokybę lemia vaikų laikas praleistas prie ekranų, taip pat žiūrėti filmai. Neurologė atkreipė dėmesį, kad vaikai dažniau prabunda naktį, jeigu prieš tai žiūrėjo filmus su scenomis suaugusiems, nes jų smegenys nepriima tų dalykų.

Viena svarbiausių užduočių tėvams, pasak gydytojos, yra išmokyti vaiką užmigti patį, o prabudus vėl nusiraminti ir užmigti. To siekti reikia jau nuo kūdikystės.

„Mūsų kultūroje labai priimta bėgti, žiūrėti, krutinti, kilnoti, o reikia tiesiog stebėti, kad būtų patogu“, – sakė R. Praninskienė.