Lietuvos vieta tarp kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių nesikeičia - ji yra ketvirta po Estijos (indeksas 6,4), Slovėnijos (6,1) ir Vengrijos (5,0), kaip ir pernai.
Lietuva tarp ES naujokių Rytų ir Vidurio Europos šalių lenkia Čekiją, Slovakiją (indeksas 4,3), Latviją (indeksas 4,2), Bulgariją (4,0), Lenkiją (3,4).
Didžiausias KSI indeksas yra Islandijoje - 9,7 balo. Paskutiniai yra Čadas ir Bangladešas su indeksu 1,7. Rusijos indeksas yra 2,4, Ukrainos, Baltarusijos - 2,6.
Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas tyrimas, "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Rytis Juozapavičius sakė, kad šis indeksas labiausiai svarbus investuotojams.
"Jeigu, pavyzdžiui, investuotojas Niujorke, kuris galvoja, kur nukreipti pinigus, mato, kad Estijos KSI šiais metais yra 6,4, o Lietuvos - 4,8, jam Estija yra daug patrauklesnė investicijoms nukreipti", - sakė R.Juozapavičius.
"Galima sakyti, kad padėtis (Lietuvoje - BNS) iš esmės nesikeičia, tuo tarpu estai daro spartų progresą, "Transparency International" ekspertų Estija yra giriama kaip valstybė, neturinti daug resursų, bet padariusi ženklų progresą korupcijos suvokime ", - sakė TILS vadovas.
Korupcijos suvokimo indeksas yra taikomas tik viešajame sektoriuje, jis neatspindi bendro korupcijos lygio šalyje, kurį, pasak R.Juozapavičiaus, būtų galima nustatyti tik pasiėmus teismo bylas.
KSI parodo, kaip tiriamoje šalyje suvokiama egzistuojanti valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. KSI yra kompleksinis indikatorius, nustatomas remiantis gyventojų, verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais.
Tuo tarpu konferencijoje dalyvavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas teigė negalįs džiaugtis "Transparency International" paskelbtu tyrimu.
"Europos Sąjungos KSI vidurkis, įskaitant naująsias valstybes, yra 7", - sakė P.Malakauskas.
STT vadovas teigė, kad Lietuva pagal KSI gali pasidžiaugti nebent tuo, kad yra mažiausiai korumpuota tarp savo kaimynių - Lenkijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos ir Latvijos.
P.Malakauskas teigė, kad baudžiamoji teisė korupcijos problemos neišspręs.
"Mes galime išgaudyti visus medikus, bet kol nėra išspręstos ir pašalintos sistemos klaidos, vieną žmogų pakeis kitas", - sakė P.Malakauskas.
STT vadovas taip pat teigė, kad valdžioje įsišaknijusi biurokratija provokuoja verslininką duoti kyšį ir verčia jį "žaisti pagal tam tikras taisykles".
"Negalima tikėtis iš verslininko, kad jis neduos kyšio, jei jam yra statomos milžiniškos kliūtys tikslams pasiekti", - sakė P.Malakauskas.
Pareigūnas, kaip terpę korupcijai, taip pat paminėjo politinių partijų finansavimo sistemą. Pasak jo, šią problemą galima išgyvendinti nebent laikinai įvedus nepopuliarią priemonę - politines partijas finansuoti tik iš biudžeto ir tokiu būdu nepalikti jokių landų korupcijai.
P.Malakauskas sakė, kad Latvijoje veikianti STT analogiška tarnyba turi specialų skyrių, kurio darbuotojai "kiauras dienas" aiškinasi, kaip buvo finansuojama viena ar kita partija. Lietuvoje tokio skyriaus iki šiol nėra.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje nėra sutvarkyta valstybės tarnautojų pajamų ir išlaidų deklaravimo sistema. Lietuva neturi aiškaus kontrolės mechanizmo, kuris padėtų atskleisti, ar šalies tarnautojai gyvena pagal pajamas.
Tuo tarpu Europos valstybėse, kur tokia sistema veikia, valdininkas, kilus įtarimams, pats turi aiškinti, ar iš tikrųjų gyvena pagal pajamas. Jei nustatoma, kad valstybės tarnautojas išleidžia daugiau nei uždirba ir jis negali paaiškinti, iš kur gavo papildomų lėšų, jam gresia didžiulės baudos arba turto konfiskavimas.
Kaip pavyzdį P.Malakauskas paminėjo Šveicariją, kur viešas asmuo net negali atsidaryti sąskaitos banke, nepateikęs paaiškinimo, kokia jo turimų lėšų kilmė.
R.Juozapavičius teigė, kad situacija, kuomet ministro pirmininko Algirdo Brazausko šeima atsisako atskleisti visas viešbučio "Crowne Plaza" įsigijimo ir valdymo aplinkybes, kertasi su civilizuotos demokratinės valstybės principais.
"Mūsų manymu, visuomenei turėjo būti paaiškinta su visomis smulkmenomis, kaip politikė (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Kristina Brazauskienė - BNS) galėjo įsigyti tokį prabangų viešbutį, nesuprantamas delsimas, ir nesuprantama kodėl mokesčių mokėtojų pinigais premjeras atsirašinėja visuomenei, spausdindamas pranešimus laikraštyje, kad viskas yra "gerai", - sakė R.Juozapavičius.
Pasak jo, labiausiai visuomenę skurdina korupcija teisėkūroje, todėl būtina įteisinti realiai veikiančią brangių viešųjų iniciatyvų kaštų-naudos analizę ar kitokią efektyvią teisėkūros poveikio vertinimo priemonę.
R.Juozapavičius kaip pavyzdį pateikė Vilniaus savivaldybės suteiktame sklype statomą vandens pramogų parką. Jo teigimu, šiuo atveju turėjo būti išsamiai paaiškinta, kokia bus naudos iš to visuomenei iki "paskutinio cento", o tik tuomet projektas tvirtinamas ir pradedamos statybos.
TSI vadovas taip pat paminėjo, kad Vyriausybės siekis įsigyti "Mažeikių naftos" akcijų iš "Jukos" ir parduoti jas naujam savininkui, sandoriui skolinantis iki 3 mlrd. litų, yra ypatingai neskaidrios viešosios politikos pavyzdys.
Pasak R.Juozapavičiaus, lyginant pastarųjų metų duomenis, galima daryti išvadą, kad smulkiosios korupcijos Lietuvoje sumažėjo, tačiau didžioji korupcija teisėkūroje, nemažėja.
Korupcijos suvokimo indeksus "Transparency International" skelbia nuo 1995 metų.
"Transparency International" yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, užsiimanti antikorupcine veikla visame pasaulyje.
"Transparency International" įkurta 1993 metais, jos tinklui priklauso 87 nacionaliniai skyriai. Lietuvoje skyrius įkurtas 2000 metais.