Apie situaciją VRK DELFI pasidomėjo ten dirbančių teisininkų, deleguotų ne politinių partijų. Teisingumo ministrės deleguota Svetlana Misevičienė įsitikinusi, kad būtų gerai, kad Seimo vadovybė išgirstų visų VRK narių nuomonę.
„Man atrodo, kad jau atėjo tam laikas. Mes, VRK nariai, ne tik galime, bet ir norime viešai pasisakyti, todėl, kad situacija mūsų komisijoje yra klaiki. Man nepatinka, kad dabar yra kaltinama visa institucija, (…) gal iš tikrųjų yra žmogus, kuris turi prisiimti atsakomybę, o neskandinti visos komisijos“, – sakė S. Misevičienė.
Pasak jos, VRK nariai norėtų išsakyti savo nuomones Seimo pirmininkui apie tai, kokios yra problemos organizuojant darbus komisijoje.
„Pas mus dabar yra tokia tvarka, kad darbus organizuoja mūsų pirmininkė Laura Matjošaitytė. Man asmeniškai nepatinka tokie dalykai, kad mes nematome dalies dokumentų arba gauname juos pavėluotai, kai negalime su tais dokumentais susipažinti“ – sakė S. Misevičienė.
VRK narė piktinosi, kad komisija nebuvo informuota apie gautą raštą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kuriuo buvo prašoma informacijos po to, kai konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl L. Matjošaitytės elgesio su praėjusios kadencijos komisijos darbo grupės parengta išvada po tyrimo dėl paslėptos politinės reklamos ir rinkėjų papirkimo su Ramūnu Karbauskiu susijusiuose renginiuose.
„Po paskutinio mūsų posėdžio išaiškėjo, kad buvo atėjęs raštas iš STT, tačiau sistemoje jis buvo patalpintas tik kovo 1 dieną. Mes tikrai neturėjome galimybės susipažinti ir kartu, visa komisija, bandyti atsakyti. Kiek supratome, buvo pateiktas atsakymas iš vienos mūsų pirmininkės. Dabar pas mus nėra to kolegialaus organo, koks turėtų būti“, – konstatavo S. Misevičienė.
VRK narė teigia, kad kyla didelis klausimas, kaip komisija, būdama tokioje padėtyje, susitvarkys su trejais rinkimais, kurie laukia kitais metais.
„Jeigu yra nepasitikėjimas pirmininke, tai tikrai bus labai sunku dirbti. Aš esu pasiryžusi dirbti ir vakarais, ir savaitgaliais. Jau dabar reikia pradėti labai rimtai ruoštis rinkimams, tai yra labai sudėtingas procesas, reikia parengti daug dokumentų, įvairiausių formų – faktiškai dar nieko nepradėjome“, – kalbėjo S. Misevičienė.
Teisingumo ministrės į VRK deleguotas Darijus Beinoravičius irgi sutinka, kad situacija yra sudėtinga ir mano, kad būtų prasmingą visiems VRK nariams ją aptarti su Seimo pirmininku.
„Situacija yra sudėtinga ir reikėtų bendradarbiauti, kalbėtis, ieškoti bendrų sprendimų. Norėtųsi daugiau aiškumo“, – sakė D. Beinoravičius.
Nuvylė bandymas permesti atsakomybę kitiems
Lietuvos teisininkų draugijos į VRK deleguota Svajonė Šaltauskienė atkreipė dėmesį, kad Seimo vadovybė turi galimybę matyti situaciją komisijoje, ir, pasak jos, Seimo pirmininkas pats turi spręsti, kokių veiksmų imtis.
„Visais atvejais tai yra pirmininko sprendimas, kaip jis turėtų elgtis ir šią situaciją vertinti. Visi VRK posėdžiai yra vieši, galima išgirsti ir susidaryti vaizdą, kokie klausimai yra keliami VRK narių“, – sakė S. Šaltauskienė.
VRK narė neslėpė, kad pastaruoju metu jaučiasi pakankamai įsitempusi.
„Negalime dirbti atsikvėpę, ramiai, nes visada reikia su kažkuo kovoti, kažką stebėti, reikia labai įdėmiai žiūrėti kas vyksta“, – pasakojo S. Šaltauskienė.
VRK narė neslėpė, kad ją nuvylė kaltinimai VRK nariams esą jie turėjo galimybę arba net pareigą reikalauti posėdžio sušaukimo svarstyti klausimą, apie kurį jie net nežinojo.
Ji turėjo mintyje VRK pirmininkės žodžius, kad ji praėjusios kadencijos darbo grupės parengtą pažymą dėl juridinių asmenų skirtos paramos mecenatu (globėju) įvardijant Ramūną Karbauskį įkėlė į vidinę duomenų tvarkymo sistemą, kurioje esą komisijos nariai ją galėjo rasti ir patys siūlyti svarstyti klausimą. Pati L. Matjošaitytė to klausimo į darbotvarkę neįtraukė.
„Aš tikrai negalėjau tikėtis, kad išaiškėjus faktui vadovas neprisiims atsakomybės, o bandys klampinti kitus žmones, kurie yra visai ne prie ko. Šitas dalykas sukėlė tam tikrą įtampą“, – sakė S. Šaltauskienė.
Jaučiasi skubinami dirbti
VRK narė taip pat minėjo viešojoje erdvėje minimą informaciją dėl kreipimosi į specialiąsias tarnybas dėl buvusių VRK narių veiklos, kad jie ilgai tyrė atvejį. DELFI primena, kad „valstiečiai – žalieji“ kreipėsi dėl trijų buvusių šios komisijos narių – Justino Žilinsko, Elenos Masnevaitės ir pirmininko Zenono Vaigausko į Generalinę prokuratūrą.
„Tai sudaro dar didesnę įtampą, dėl to, kad mes dirbame darbo grupėse, kurios svarsto labai sudėtingus, atsakingus klausimus, jie tikrai nėra malonūs nei tiems svarstomiesiems, nei tiems asmenims, kuriems reikia analizuoti“, – sakė S. Šaltauskienė.
Pasak VRK narės, tas pavyzdys, kad dėl pareigų nepriklausomo vertinimo arba atlikimo gali būti kreipiamasi net iki specialiųjų tarnybų (iki baudžiamosios atsakomybės), didins įtampą darbo grupėse.
„Pirmininkė visais atvejais labai ragina greitai dirbti. Tuo tarpu, rinkti informaciją arba ją gauti ir vertinti reikia laiko. Be abejonės, mes negalime labai skubotai priiminėti sprendimų, ypatingai, kai jie yra svarbūs“, – sakė S. Šaltauskienė.
VRK atstovė dėstė, kad tie terminai, per kuriuos atliekami tyrimai – „ tai ne vilkinimas, ir ne tinginystė“.
„Esame nepriklausomi ekspertai, kurie prisiekia vykdyti įstatymus, turime ir kitus darbus. Mes tampame darbiniais arkliais, kartu dar turime svarstyti ir kitų žmonių paruoštas pažymas, jas vertinti, susipažinti. Darbo tikrai yra, nors rinkimai dar neprasidėjo“, – sakė S. Šaltauskienė.
VRK narė neslėpė, kad dabartinė situacija kelia susirūpinimą, nes pastaruoju metu „nieko daugiau negali daryti, tik skaityti, kas apie ką pasakė ir parašė“.
„Kai ką nors pasako neteisingai arba netiksliai, tai kelia tam tikrą susierzinimą ir bandymą norėti išsiaiškinti tiesą. Tada VRK posėdyje yra pakankamai įtemptas ir mūsų klausimų užduodamų pirmininkei ir kitiems nariams fonas“, – sakė S. Šaltauskienė, kuri VRK nare yra buvusi ir 2004–2009 metais.
Lygindama su tuo, kaip jautėsi dirbdama ankstesnėje kadencijoje, VRK narė teigė, kad dabar labiau jaučia įtampą ir netikrumą, nors administracijos darbuotojų, kurie galėtų padėti VRK nariams, pasak jos, yra dabar vos ne trigubai ar keturgubai daugiau.
„Tikrai funkcijos galėtų būti palengvintos VRK nariams , tačiau iš tiesų reikia daug dirbti patiems, ir netgi daugiau negu 2004–2009 metais“, – sakė S. Šaltauskienė.
Nori dirbti ramiai ir draugiškai
VRK narės teigimu, siekiant, kad situacija pagerėtų, pirmiausia vadovams reikia įvertinti, ar jie gali būti konsoliduojantys, gerai administruojantys, neskaldantys, gražiai tvarkantys dokumentaciją, jaučiantys pareigą informuoti VRK narius apie vykstančius procesus, pasirašomas pažymas, apie tai, kas yra kalbama, kur einama, ir kas daroma.
„Viešumas yra vienas pagrindinių aspektų, kuris leistų VRK nariui jaustis saugiai ir žinoti, kad, iškilus darbų bumui rinkimų kampanijos metu, visi nepasimes ir vienas kitam nemėtys darbų, vienas į kitą nežiūrės ir juo labiau nekaltins, o kaip tik padės vieni kitiems“, – sakė S. Šaltauskienė.
Pasak VRK narės, pasirengimas tam jau turėjo įvykti per tuos aštuonis mėnesius nuo priesaikos.
„Jau buvo visi šansai sukonsoliduoti, visus daugiau mažiau pažinti, įjungti darbinius procesus, tačiau ta viešojoje erdvėje iškilusi pažymos istorija išvertė į viešumą ir kitus aspektus – ir kitų dokumentų nepateikimą, kažkokių nesikreipimų, kai buvo priimtas sprendimas kreiptis, atvejus, VRK narių prašymų ignoravimus“, – sakė S. Šaltauskienė.
Pasak VRK narės, tokie dalykai nesuteikia pliusų pačiai komisijai.
„VRK turėjo prestižą, pasitikėjimą, ir jis turėtų išlikti. Dabar viešojoje erdvėje aptarinėjami smulkmeniški dalykai, o iš tikrųjų – teisingas klausimas, kaip mes vykdysime rinkimus. Mes norėtume dirbti labai saugiai, draugiškai, turėti tikslią strategiją, tikslius planus, darbų paskirstymą“, – sakė S. Šaltauskienė.
Pasak VRK narės, skirstantis darbus reikėtų įvertinti narių dalykines ir asmenines savybes.
„VRK komisijos pagrindinis darbas yra kolegialiu sprendimu priiminėti ir įvertinti paruoštus dokumentus, įvertinimus. Atsakomybė – kolegiali. O vienasmenė atsakomybė yra už visą darbo organizavimą“, – paaiškino S. Šaltauskienė.