Žurnalistė Rita Miliūtė kalbina VRK pirmininkę. Dalį interviu DELFI publikuoja savo skaitytojams.
- Ar vienas spektaklis gali būti laikomas rinkėjų papirkimu, jeigu už tą spektaklį mokėjo kandidatas?
- Reikėtų vertinti visas aplinkybes – tiek Seimo, tiek savivaldybių tarybų, tiek prezidento rinkimų, visi rinkimų įstatymai draudžia kampanijos laikotarpiu papirkinėti rinkėjus.
- Būtent taip Jūs ir kalbėjote 2016 m. birželio mėnesį.. Kad - taip, tai gali būti vertinama, kaip papirkimas. Ar spektaklis, rodomas per televiziją ne vieną vakarą, bet šimtus vakarų, gali būti laikomas rinkėjų papirkinėjimu, jeigu tie spektakliai – televizijos serialas nebūtų sukurtas be kandidato įmonių finansinės paramos?
- Reikėtų vertinti konkretų turinį – kokį mes turime produktą, nes VRK vadovaujasi Partijų finansavimo įstatymu, politinių kampanijų, ir ten yra pateiktas politinės reklamos apibrėžimas.
- Koks buvo Slaugytojų dienos Naisių vasaros teatro turinys? Ar jis buvo politinis?
- Šiuo metu neprisimenu to turinio.
- Bet tada kalbėjote, kad spektaklis gali būti papirkimas vien dėl to, kad už jį galėjo būti sumokėta kandidatų pinigais?
- Jūs turite mintyje kurią išvadą?
- Jūsų darbo grupės išvadą, kurią Jūs pristatėte 2016 m. birželio 2 d.
- Tos išvados neprisimenu, daug jų esu rengusi. (…) Jeigu taip ir cituota toje išvadoje, tai, matyt, buvo įvertintos konkrečios aplinkybės konkrečios situacijos. Mes turime teisinį reguliavimą, bet kiekviena situacija yra vertinama to teisinio reguliavimo rėmuose. Ir mes tada pasakome, ar tai yra pažeidimas, ar jo nėra.
- Kol kas šiuo atveju Jums neužtenka informacijos pasakyti, kad šimtus vakarų per televiziją rodytas serialas, tai – spektaklis, reginys žiūrovams, visas arba dalis serialo apmokėtas vieno kandidato įmonės, kad tai galėjo būti politinė reklama?
- Nuspręs darbo grupė peržiūrėti šešis ar penkis, ar keturis, ar tris sezonus – kuriuos peržiūrėti, ir kuria apimtimi, ir įvertinti, ar jie turi politinės reklamos požymių, ar ne. Aš išankstinio vertinimo negaliu teikti. Reikėtų pasižiūrėti į patį turinį.
- Jeigu būtų nustatytas rinkėjų papirkimo atvejis, ar tai būtų pagrindas anuliuoti rinkimų rezultatus?
- Reikėtų žiūrėti, ar tai siejasi su 2016 m. rinkimais, su rinkimų kampanija, ar 2009 m. rodyti serialai turėjo įtakos 2016 m. rinkimų rezultatams.
- Pakalbėkime apie 2016 m. rodytą serialą..
- 2016 m. buvo rodytas septintas sezonas. Ankstesnė darbo grupė nebuvo nustačiusi pažeidimo. Nauja darbo grupė įvertins aplinkybes, kurios buvo nustatytos ankstesnės grupės, ir pasakys, ar ten buvo tos reklamos, ar nebuvo.
- Mano klausimas buvo, jeigu būtų nustatytas rinkėjų papirkimo faktas, ar tai būtų pagrindas anuliuoti rezultatus?
- VRK svarstytų tą klausimą, ar tai būtų pagrindas pripažinti šiurkščiu pažeidimu, ar nešiurkščiu, ar taikyti administracinę atsakomybę.
- Ką sako įstatymas, kai yra nustatomas rinkėjų papirkimas?
- Politinės kampanijos laikotarpiu galima spręsti ir dėl rinkėjų papirkimo. Dabar mes neturime politinės kampanijos laikotarpio. Tai vėlgi yra kita situacija. Reikėtų įsivertinti tuos aspektus, kadangi VRK praktikoje nelabai atsimenu tokių serialų žiūrėjimo atvejų.
Jeigu nustatomas rinkėjų papirkimo faktas prieš rinkimus, tai situacija yra aiški. Jeigu tai įvyksta prieš tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus, tai mes galime netvirtinti rinkimų rezultatus, anuliuoti visus už kandidatus atiduotus pirmumo balsus ar net šalinti partiją iš rinkimų. Tai, matyt, jeigu komisija nustatytų jau po rinkimų, tai reikėtų žiūrėti, kokias mes galime dabar sankcijas taikyti, kadangi laiko praėjo nemažai. (…)
- Ponia Matjošaityte, bet (darbo grupės dėl juridinių asmenų skirtos paramos mecenatu įvardinant Ramūną Karbauskį) medžiaga iki šiol neatėjo iki komisijos posėdžio. Tai apie ką mes dabar kalbame – apie skaidrumą, apie norą ištirti? Galbūt tie skundai yra nepagrįsti, tačiau komisija net neturi progos jų tirti, nes į komisijos posėdį ta medžiaga neateina.
- Ta darbo grupės išvada buvo tiriama metus laiko, galbūt tai yra per ilgas laikotarpis ir reikėjo vienokius ar kitokius sprendimus priimti anksčiau. (…) Birželio mėnesio viduryje jau praėjusios kadencijos (VRK) darbo grupė buvo pateikusi išvadą. Išvada nebuvo registruota. Aš atėjusi tą išvadą užregistravau, įkėliau į duomenų valdymo sistemą, kad visi komisijos nariai susipažintų.
Vasaros pabaigoje, mes (VRK komisijos posėdžio metu), atrodo, rugpjūčio mėnesį sudarėme Politinės reklamos ir papirkimų tyrimų darbo grupę. Tada komisiją užgriuvo Marijampolės rinkimai, komisija buvo naujos sudėties, turėjome liberalų atvejį – tyrimą.
Galbūt, reikėjo tą išvadą nešti anksčiau į posėdį, tačiau tyrėme kitus momentus, gavome papildomų paklausimų, ir turime puikią progą išnagrinėti kompleksiškai viską, kas yra susiję su „Naisių vasara“, „Naisių žeme“, vakar dar tyrimo darbo grupė nusprendė prie „Naisių žemės“ prijungti dar vieną Kepenio laikraštį „Sveikuolis“. Tikrai, pasižiūrėsime plačiau, daugiau nei matė ankstesnioji darbo grupė, ir pateiksime daugiau atsakymų į visus visuomenę dominančius klausimus. (…)
- Komisijai Jūs taip pat niekada neteikėte biudžeto, nors Seimo Teisės departamentas sako, kad turite teikti, kodėl anksčiau to nedarėte?
- Kodėl anksčiau to nedarė, apie tai galėtų pateikti poziciją ankstesnis komisijos pirmininkas. Daugiau nei dešimt metų VRK biudžeto sąmatos buvo pateikiamos tokia tvarka – vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsniu (kadangi pagal 4 straipsnio nuostatas komisijos pirmininkas yra asignavimų valdytojas), pagal šį straipsnį, jis turi pareigas nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos įstaigos programos sąmatą, pagal ekonominės klasifikacijos rodiklius. Ta pareiga yra ir niekas jos nepašalino iš to įstatymo, buvo vadovaujamasi tuo įstatymu.
Dabar mes girdime, kodėl nebuvo nešama sąmata į komisijos posėdį? Kodėl komisijos nariai netvirtino? VRK įstatymas numato, kad VRK tvirtina jo sąmatą. Tada – klausimas, kas yra jo sąmata – ar ta programinė visos įstaigos sąmata susidedanti iš galima sakyti trijų dalių – ir iš valstybės biudžeto dotacijų, ir iš valdymo išlaidų.. (…) Visos įstaigos biudžetas yra visos išlaidos. Jeigu pasižiūrėsime į VRK įstatymą, tai „duoda komisijai tvirtinti jos sąmatą“. Kyla klausimas, ar tai yra komisijos, kaip kolegialaus organo sąmata, ar tai yra ta pati programinė sąmata, kuri yra plati, apimanti visą instituciją – iš daugybės dalių.
- Kaip pas Jus yra nustatoma, kas atlieka vieną ar kitą tyrimą – gavus skundą arba kilus abejonėms, kad yra pažeidžiamas Politinės kampanijos finansavimo įstatymas arba koks nors kitas? Kas paskiria žmogų, kuris nagrinės tą klausimą?
- Paprastai tai yra pirmininkas. Jeigu gauname skundą, tai žiūrime – jeigu partijų finansavimas ar politinė reklama, tai – ne itin sudėtingas skundas, mes jį atiduodama Politinių partijų finansavimo kontrolės skyriui. Jeigu yra sudėtingas, tada yra Politinės reklamos, papirkimų tyrimų darbo grupė.
Kalbant apie komisijos pirmininko pavaduotoją, čia buvo žiniasklaidoje nuskambėjęs atvejis, kad, galbūt jis galėtų būti šališkas, tai, kad nebūtų kokių nors interpretacijų, tiesiog...
- O kai komisijos pirmininko pavaduotojui yra pavedama atlikti tyrimą dėl renginio, kuriame jis pats yra dalyvavęs, ir jis nustato, kad tuo renginio finansavimu nebuvo pažeista politinės kampanijos finansavimo tvarka, čia yra objektyvu ar kelia abejonių dėl šališkumo?
- Kiekvienas komisijos narys turi pats įsivertinti, ar jis mato interesų konfliktą, ar ne, nes VRK pirmininkas tikrai nežino, kokiose komisijos darbo grupėse, susitikimuose, pasitarimuose kiekvienas komisijos narys dalyvauja. Tai asmuo turėtų pats įsivertinti, ar jam čia kyla interesų konfliktas, ir esant tokiai situacijai pats priimti sprendimą.
Tačiau kadangi komisijos narys yra deleguotas nuo Respublikos Prezidento, tai man tikrai nekyla abejonių, kad jis galėtų būti šališkas vienos ar kitos politinės partijos atžvilgiu. (…)
Man neateina į galvą įvertinti, ką žmogus veikia – jeigu man yra nepateikiami tokie duomenys, tai aš preziumuoju, kad tokios informacijos nėra. Kiekvienas komisijos narys turėtų būti atviras, arba tada reikėtų prieiti prie tokio sprendimo, kad visi VRK nariai, kurie dirba komisijoje, turėtų gauti komisijos pirmininko arba komisijos pritarimą dirbti kitame darbe. Aš tada žinočiau, kur galima kokį skundą duoti nagrinėti, o kur gali kilti interesų konfliktas. (…)
Reikėtų apsispręsti dėl tvarkos, kokius mes skundus, pranešimus, paklausimus nešame į komisijos posėdį. Nusistatome skundų nagrinėjimo terminus – kada turi būti išnagrinėtas, kad tai nebūtų be proto ilgai vykdomas tyrimas.
- Ko Jūs ketinate imtis, jeigu ketinate imtis, kad komisija dirbtų kolegialiai, kaip dirbti ją įpareigoja pats įstatymas?
- Kuo daugiau komisijos narių įtraukti į visus atliekamus tyrimus. Galima komisijos posėdžio metu sudarinėti darbo grupes – „ad hoc“ , laikinas, šiam kartui ir trumpai pristatyti gautus paklausimus, paskirti keletą žmonių, kurie nagrinėtų tuos klausimus ir pateiktų atsakymus. Tada niekam nekils klausimų, kodėl vienam ar kitam komisijos nariui yra pavedamas tokių klausimų nagrinėjimas.