Anot prokuratūros, JAV pradėtas įtariamosios ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas.
Generalinė prokuratūra informuoja, kad pagal Lietuvos prokuratūros pateiktą prašymą Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas įtariamosios N. Venckienės ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas.
Minėtam asmeniui šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.
Persiuntimas į Lietuvą gali trukti ne vienus metus
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna atskleidė, kad N. Venckienė suimta Čikagoje.
Praktika rodo, kad panašūs procesai gali trukti ir metus ar kelerius, todėl konkretizuoti, kada N. Venckienė gali buti grąžinta į Lietuvą, jis nenorėjo.
„Praktika yra įvairi, kalbėčiau, kad procesas gali tęstis ne vienus metus. Turėjome Petriko atvejį, kai jis sutiko būti grąžintas į Lietuvos Respubliką, bet ir tada procedūra užtruko trejus metus“, – žurnalistams sakė T. Krušna.
Visą šį laiką, kalba prokuratūros atstovas, N. Venckienė gali būti suimta. Tačiau, įvertinęs galimas grėsmes, JAV teismas spręs, kokia kardomoji priemonė bus taikoma.
Anot T. Krušnos, kasmet prokuratūra atlieka 100–150 tokio pobūdžio procesų.
Sprendimas suimti N. Venckienę gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Pasak prokuratūros atstovo, Lietuvos prokuratūra intensyviai bendradarbiauja su kolegomis iš JAV.
Pastebėtina, kad nurodomas ekstradicijos procesas vyksta užsienio valstybėje.
Dėl šios priežasties Generalinė prokuratūra nėra įgaliota komentuoti užsienio valstybėje vykstančio teisinio proceso turinio, teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
DELFI primena, kad Lietuvos teisėsauga susirašinėjo su Jungtinių Valstijų pareigūnais net praėjus daugiau nei ketveriems metams po įvairiais nusikaltimais įtariamos buvusios teisėjos ir buvusios Seimo narės Neringos Venckienės paieškos paskelbimo.
„Jos buvimo vieta yra žinoma. Yra prašymas ją išduoti ir jis dabar vykdomas. Aš padariau viską, ko iš manęs prašė Amerikos pareigūnai, jie saistomi savų įstatymų ir tvarkos. Suvereni valstybė pati sprendžia, kaip elgtis su jos teritorijoje esančiais žmonėmis“, – dar pernai BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis.
Jis yra N.Venckienės bylų tyrimo grupės vadovas.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs, kad 2015 metų gruodį JAV Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos prašymą dėl N.Venckienės ekstradicijos ir pripažino jį vykdytinu.
N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką.
Iš pradžių N. Venckienei mėginta įteikti šaukimą, buvo parengti įtarimai. Paskui už akių skirtas suėmimas, paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, o tada kreiptasi ir į JAV.
Terminų, per kuriuos turi būti priimtas sprendimas dėl išdavimo, prokuroro žiniomis, JAV nėra. Egzistuoja ir apskundimo galimybė.
„Kiek suprantu, dirba teisininkai ir iš jos pusės“, – 2017 metais BNS sakė D. Jakutis.
2014 metų rudenį Generalinė prokuratūra nusprendė į vieną ikiteisminį tyrimą sujungti Kauno ir Šiaulių prokuratūrose esančius ikiteisminius tyrimus, kuriuose įtariama N.Venckienė.
N. Venckienei norima pateikti kaltinimus dėl to, kad ji nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti brolio dukrą motinai L. Stankūnaitei, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
N. Venckienės galimų bendrininkų bylos jau nagrinėjamos teismuose, nelaukiant JAV sprendimo. 2016 metų vasarį Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti grupės asmenų baudžiamąją bylą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, mirusiojo atminimo paniekinimo, šmeižimo, trukdymo antstolio veiklai, grasinimo nužudyti.
Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 metų pradžioje, įtariama, N. Venckienė su savo teta Audrone Skučiene subūrė grupę, organizavo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio šmeižimą, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą.
Teisėjo sūnus V. Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo tėvai šioje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti L. Stankūnaitė su dukra, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama ir kita byla, kurioje Tomas Skučas, „Drąsos kelio“ partijos atstovės A. Skučienės sūnus, kaltinamas nusikaltimus įvykdęs veikdamas savo mamos ir buvusios teisėjos N. Venckienės suburtoje asmenų grupėje. Teisėsauga nustatė, kad 2012 metų birželį L. Stankūnaitė buvo stebima kavinėje Kauno rajone, Ringauduose. Valstybės saugomą moterį su dukra Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai iš kavinės nedelsdami išvežė.
Abi šios bylos dar nagrinėjamos, nuosprendžiai nėra paskelbti.