„Simpatijos Rusijai tebėra labai stiprios Italijoje, ir sovietinis istorijos naratyvas tebevyrauja net Italijos akademiniuose sluoksniuose: italams Rusija tebėra mistiška ir romantiška šalis – baletas, Leninas, Dostojevskis, Tolstojus, ikrai – ir į iš Rusijos sklindantį istorijos naratyvą jie žiūri nekritiškai, todėl Italijoje nesunku pristatinėti, pavyzdžiui, Galinos Sapožnikovos knygą, kurioje rašoma, kad 1991 m. sausio 13 d. lietuviai šaudė į lietuvius prie TV bokšto“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakojo „La vera storia della Lituania nel XX secolo“ (Tikroji 20 amžiaus Lietuvos istorija – liet.) autorius, istorikas, žurnalistas Rokas Tracevskis.
Knygos vertimą į italų kalbą inicijavo Italijos lietuvė Kotryna Buono. Prieš pusantrų metų Milane gyvenančiai Kotrynai kilusi idėja supažindinti italus su Lietuvos istorija šiandien yra virtusi knyga itališkais viršeliais ir laukia pristatymo įvairiuose Italijos miestuose. „Nors ši knyga neatsiras kiekvieno italo lentynoje, bet svarbu tai, kad kažkas, kas domėsis, turėtų alternatyvą G. Sapožnikovos knygoms. Taip pat, kad knyga atsirastų universitetuose – tie, kas studijuoja istoriją, turės patikimą, o ne suimprovizuotai parašytą šaltinį“, – apie knygos leidimo italų kalba reikšmę ITLIETUVIAI.IT pasakojo K. Buono.
Priežastis, kodėl italai iki šiol mažai nutuokia apie tikrąją Lietuvos istoriją ir kodėl itališkas knygos leidimas yra būtinas italams, apsvarstė knygą iš anglų į italų kalbą išvertęs italų politikos žurnalistas Stefano Magni. Pirmoji – istorinė. Pasak S. Magni, italai, II-ojo pasaulinio karo metu patyrę nacistinį režimą, gali tiksliai suvokti šio totalitaristinio režimo vykdytų represijų, deportacijų, masinių žudynių ir genocido siaubą. Tačiau nėra įsisąmoninę antrosios šio režimo pusės: „Mes nežinome ir galbūt netgi nesuprantame antrosios totalitaristinio monstro pusės – komunizmo.
Italijoje komunistų partija ir Sovietų sąjunga ir šiandien yra suvokiami kaip išlaisvintojai. Daugiau kaip pusę amžiaus, Šaltojo karo metu, italų Komunistų partija buvo didžiausia komunistų partija Vakarų Europoje. Jos įtaka kultūrai buvo milžiniška. Taigi mūsų istorijos žinios yra perfiltruotos per Marksizmo perspektyvą. Mes nestudijavome komunistinio režimo padarytų nusikaltimų kitoje Europos pusėje ir šį siaubą atradome tik po 1989-ųjų. Ir šiandien vyrauja stiprūs prietarai, todėl Tracevskio knyga yra vienintelis kelias pažinti tikrą istoriją. Lietuva nukentėjo nuo abiejų – nacistinio ir komunistinio – režimų ir vėl atgimė kaip nepriklausoma valstybė. Tai puikus Europos istorijos pavyzdys, leidžiantis suprasti, kas buvo totalitarizmo monstras visa savo esybe. Tai duoklė jo aukoms ir pavyzdys mūsų bendrai ateičiai“, – mintimis su ITLIETUVIAI.IT dalijosi knygos vertėjas.
Antrąją priežastį S. Magni įvardijo kaip politinę. Italijoje, kitaip nei daugelyje Europos valstybių, iki šiol vyrauja ne Baltijos regiono, bet rusiškas istorijos ir politikos požiūris: „Lietuva yra Europos šalis, ES ir NATO narė. Kitaip nei Italija, išgyvenusi abu totalitarizmo režimus ir vis dar susidurianti su atsinaujinusio rusiško revanšo rizika. Neperdedu sakydamas, kad Vakarų Europos akyse Italija tampa pagrindiniu Rusijos politikos įgaliotiniu. Taigi, bent jau žinodami naujausiąją Lietuvos istoriją, galėsime suprasti, kuo Lietuva, sąjunginė valstybė ir Europos partnerė, gyvena dabar, kokie yra Lietuvos interesai ir jausmai.“
Be to, pasak S. Magni, knyga yra lengvai skaitoma, todėl ją privalu perskaityti italų turistui Lietuvoje. „Turizmas Lietuvoje ir Baltijos šalyse auga, bet daug lankytojų nežino, kas nutiko miestuose ir vietose, kuriose jie lankosi, netgi naujausiais laikais“, – trečiąją įžvalgą apie Lietuvos istorijos būtinumą italų kalba įvardijo žurnalistas.
Knygos „La vera storia della Lituania nel XX secolo“ autorius, istorikas ir žurnalistas R. Tracevskis teigė, kad Vakarų Europoje vis dar tebevyrauja sovietinis istorijos naratyvas II-ojo pasaulinio karo vidurio ir rytų Europos istorijos klausimų atžvilgiu.
„O ypač Italijoje, kur iki pat SSRS žlugimo buvo labai stiprus komunistinis judėjimas, nors, žinoma, jis buvo ne toks dogmatiškas kaip Sovietų Sąjungoje. Išnykstant Sovietų Sąjungai, dauguma Italijos komunistų transformavosi į vakarietišką centro kairę, nors tam tikros prorusiškos simpatijos, matyt, išliko daugelio italų galvose. Pavyzdžiui, italė Federica Mogherini, dabartinė Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė, dar 1988 m. buvo Italijos komunistų jaunimo federacijos (Federazione Giovanile Comunista Italiana) narė.
Na, dabar ji jau yra visiškai persitvarkiusi. Per 1976 ir 1979 metų Italijos parlamento rinkimus Italijos komunistų partija gavo apie trečdalį visų italų balsų. Simpatijos Rusijai tebėra labai stiprios Italijoje, ir sovietinis istorijos naratyvas tebevyrauja net Italijos akademiniuose sluoksniuose: italams Rusija tebėra mistiška ir romantiška šalis – baletas, Leninas, Dostojevskis, Tolstojus, ikrai – ir į iš Rusijos sklindantį istorijos naratyvą jie žiūri nekritiškai, todėl Italijoje nesunku pristatinėti, pavyzdžiui, Galinos Sapožnikovos knygą, kurioje rašoma, kad 1991 m. sausio 13 d. lietuviai šaudė į lietuvius prie TV bokšto. Politikų galvose esantys istoriniai naratyvai dažnai apsprendžia net ir su geopolitika susijusius sprendimus, todėl svarbu šviesti italus ir kitus vakariečius. Reikia formuoti naratyvą, teigiantį, kad lietuviai irgi yra vakariečiai civilizacine prasme, tik istorija lietuvius nuo 1939 metų, t. y. nuo Molotovo-Ribbentropo pakto (o, paprasčiau kalbant, Stalino-Hitlerio pakto sudarymo) ypač skriaudė“, – įžvalgomis pasidalino R. Tracevskis.
Knygoje „La vera storia della Lituania nel XX secolo“ autorius pristato šias temas: valstybės atkūrimas nuo XX amžiaus pradžios; Stalino-Hitlerio paktas, kuriuo buvo pradėtas II-asis pasaulinis karas; sovietų ir nacių okupacijos Lietuvoje; sovietų vykdomos Lietuvos gyventojų deportacijos į atokius Sovietų Sąjungos rajonus; antisovietinis partizaninis karas; Sąjūdis; dar vienas Lietuvos valstybės atkūrimas 1990 metais; nepavykęs bandymas įvykdyti sovietinį perversmą 1991 m. sausio mėnesį; 1993 m. Rusijos kariuomenės išvedimas (iš Lietuvos ji buvo išvesta metais anksčiau nei iš rytų Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos).
„Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai nulėmė SSRS imperijos žlugimą – Berlyno sienos griūtis tebuvo to žlugimo proceso išdava. Na, paminėjau knygoje, kad Jeruzalės Holokausto tyrimo centro Yad Vashem pasaulio teisuolių, t. y. žydų gelbėtojų II-ojo pasaulinio karo metais, kuriems buvo skirti „Righteous among the Nations“ apdovanojimai, sąrašuose, lietuviai yra antri po olandų pagal skaitlingumą, jei atsižvelgti į tautų dydį, o Lietuvoje nacių bausmės už žydų slėpimą buvo daug griežtesnės – tai buvo mirties bausmė – nei Nyderlanduose ar kitose vokiečių okupuotose vakarų Europos šalyse. Be to, paminėjau, kad Lietuva buvo vienintelė visoje Europoje nacių Vokietijos okupuota šalis, kur vokiečiai norėjo suformuoti SS karių legionus iš vietinių žmonių, bet jiems nepavyko dėl lietuvių organizuoto tų SS formuočių kūrimo boikoto“, – išsamiai ITLIETUVIAI.ITpakomentavo šimtmečio proga išverstos Lietuvos istorijos knygos autorius R. Tracevskis.
„Ir nors Lietuvos valstybingumo amžius net keliais šimtais metų aplenkia Italiją, jei Italijos valstybe nelaikytume Romos imperijos, o tuo metu senosios Europos žemėlapiuose Lietuva visuomet vaidino svarbų geopolitinį vaidmenį, Italijoje šiandien yra tikrai nedaug žinoma apie mus, arba mes vis dar esame laikomi naujokais. 50 okupacijos metų visiškai ištrynė tai, kuo buvome prieš tampant Sovietų sąjungos dalimi“, – sakė K. Buono, kuri taip pat rūpinosi R. Tracevskio knygos apie partizaninį pasipriešinimą „La guerra sconosciuta. La resistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944-1953“ leidimu Italijoje.
Knygą apie tikrąją Lietuvos istoriją išleido San Marino leidykla „Il Cerchio“. Ją jau galima įsigyti internete ir užsisakyti italų knygynuose. 2013 metais R. Tracevskio parašytą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išleistą knygą taip pat galima įsigyti anglų ir rusų kalbomis. Išvysti itališkos dienos šviesą knygai padėjo Lietuvos kultūros instituto skirta parama.