Premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad jam kelia daug abejonių Vilniaus miesto savivaldybės palaiminimą jau gavęs projektas.

„Mes turime juos deramai įamžinti. Bet jeigu norima padaryti atminimo lentas ant grindinio, per kurias vaikščiotų žmonės, nemanau, kad tai yra teisingiausias ir geriausias sprendimas“, – BNS sakė Vyriausybės vadovas.

Pagal Genocido centro menininkų komandos ir skulptoriaus Jono Jagėlos parengtą projektą, V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės rūmų, būtų nutiestas maždaug 14 metrų rausvo granito grindinio plokščių takas. Ant jo būtų surašytos tremtyje, lageriuose žuvusių bei sušaudytų ministrų pavardės.

Šį projektą remia Seimo Laisvės kovų komisija, jį suderino Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija bei rekomendavo gauti Vyriausybės kanceliarijos poziciją.

„Mes dar neturime galutinio sprendimo dėl (įamžinimo prie – BNS) Vyriausybės rūmų“, – sakė S. Skvernelis.

„Ar prie LKP CK pastato yra ta vieta, kur turėtų būti įamžintos aukos, kurių budeliai tame pastate... Ilgą laiką tai buvo partija, kuri okupacinį režimą palaikė“, – tvirtino jis.

Vyriausybės kanceliarija yra įsikūrusi sostinės centre 1977 metais specialiai Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui pastatytuose rūmuose.

Be to, Vyriausybė nėra tikra, kad liks dirbti šiame pastate. Mat svarstoma galimybė ją ir dalį ministerijų įkurdinti vienoje vietoje.

„Jeigu Vyriausybė liks tame pastate ir bus ten atliekama rekonstrukcija, rasime vietą ir būdą, kaip tikrai tuos žmones pagerbti. Žiūrime visumą su Vyriausybe ir ministerijomis. Jeigu kelsimės, bus kitur įamžinta“, – dėstė premjeras.

LGGRC direktorė Birutė Burauskaitė vylėsi, kad pavyks šiemet įamžinti nužudytų tarpukario ministrų atminimą, nes tai paminklas, skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Pasak jos, vieta prie Vyriausybės rūmų pasirinkta dėl simboliškumo.

„Čia valstybinio lygio vieta. Čia dirba vyriausybės. Tai yra vieta, kuri istoriškai susieja tarpukario vyriausybių narius ir dabartinius“, – teigė B. Burauskaitė.

Sovietų nužudytų tarpukario ministrų atminimą planuojama įamžinti ir Kaune.

1942-aisiais Sverdlovsko NKVD valdybos vidaus kalėjimo rūsiuose sušaudyta beveik 80 Lietuvos piliečių, tarp jų – aštuoni 1918–1940 metų Lietuvos ministrų kabineto nariai: ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Voldemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazys Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus, jie palaidoti drauge su kitomis politinių represijų aukomis šalia Sverdlovsko esančiame miške. Dalis tarpukario ministrų mirė tremtyje.