„Gerbiami Lietuvos žmonės, brangūs svečiai, šiandien ypatinga diena, sveikinu visus su švente. Lietuvos valstybė žengia į naują šimtmetį. Šįryt trispalvė kilo prie daugelio laisvę branginančių namų. O tai reiškia vis stipresnę valstybę, kurios žmonės supranta atsakomybę už savo laisvės kūrinį, už savo tėvynę, kurios dvasios nesuvaržys nei savi draudimai, nei svetimi reikalavimai“, – kalbėjo D. Grybauskaitė per Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją.
Prezidentė teigė, jog šiandien su dėkingumu ir pasididžiavimu prisimename visus, kurie kėlė mūsų šalį iš užmaršties, kurie klojo mūsų dabarties pamatus.
„Tai buvo nepaprastai veržlus skrydis į ateitį, į šviesą, į laisvą pasaulį. Mus mėgino stabdyti, naikinti, jėga ištrinti bet kokį prisiminimą apie pirmąją respubliką, kol tauta dar kartą pakilo kovai už nepriklausomybę“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, mes tęsiame pirmųjų valstybės kūrėjų darbą – turime begalę šimtmečio įkvėptų idėjų ir aiškų supratimą – viskas yra mūsų rankose.
„Jau beveik trečdalis amžiaus valstybė ir vėl yra mūsų atsakomybė, ir mes daug ką išdrįsome. Turime šimtus žmonių, vertų savo valstybės padėkos už tai, kad nesusvyravo, kad patikėjo, kad bandė, mokė, tyrė ir apgynė, kad sąžinės nepardavė, kad rinkosi kaip geriau Lietuvai“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, praeito amžiaus pradžioje su didele viltimi ieškoję nors menkiausio palaikymo, šiandien aiškiai matome, kas yra draugo ir sąjungininko petys.
„Džiugu, kad dalis mūsų draugų šiandien – čia, su mumis, todėl visiems jiems dėkoju už tai, kad yra kartu“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kreipdamasi į žmones valstybės vadovė teigė, kad mums pasisekė, jog esame šio ir ateinančio šimtmečių liudininkai.
„Tegul jis paliks mūsų atminty gilų ir prasmingą pėdsaką. Lietuvos valstybės jubiliejus yra vertas, kad minėtume jį visus metus ir likusį savo laiką, kur tik yra mūsų tautiečių, visur. Netrukus varpų skambesys, kaip šimtmečio sąšauka, sujungs visą Lietuvą ir mūsų visų širdis, kiekvienas jūs esate Lietuva, nuo to, ką darote, ir kaip gyvenate, priklauso – pakelta ar nuleista galva stovės mūsų valstybė“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, tai vienintelis Lietuvos mums duotas laikas, todėl valstybės vadovė ragino galvoti, kaip jį išnaudosime, kaip nugyvensime, ir ką sukursime.
„Todėl būkime matomi, girdimi, būkime drąsūs ir svarbiausia patikimi kitiems. Metai iš metų, karta iš kartos, tegu Lietuvos valstybė skamba visada išdidžiai ir garbingai“, – linkėjo D. Grybauskaitė.
Susirinko daugybė žmonių
Sausakimšoje sostinės Daukanto aikštėje Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai pakėlė trijų Baltijos valstybių vėliavas.
Trispalves savo Vasario 16–osios proga namuose kėlė ir paprasti Lietuvos žmonės. Bent po vieną ar kelias jų matyti pakabinta ant sostinės daugiabučių langų ar balkonų.
Lietuvius istorinės sukakties proga kartu su Lietuvos vadove sveikina Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Gruzijos, Islandijos prezidentai, Švedijos kronprincesė Viktorija, aukščiausi Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.
Iškilmingą renginį vainikavo visą šalį sujungsiantis bažnyčių varpų skambėjimas – dūžiai suskambėjo lygiai tuo pat metu, kai prieš šimtą metų Vilniuje buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas.
14.30 val. įvyks dar vienas tradicinis Vasario 16–osios renginys, ir vienas svarbiausių šios dienos akcentų – bus sakoma kalba iš Signatarų rūmų balkonėlio.
Tik šiemet tradiciškai žodžio pats tarti dėl ligos negalės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jo kalbą šįkart perskaitys aktorius Rimantas Bagdzevičius, skelbė BNS.
17 val. Gedimino prospekte bus uždegta 100 laužų, o 19 val. Vilniaus Katedros aikštėje vyks šventinis koncertas „Dainuoju Lietuvai“.
1918 metų vasario 16–ąją nepriklausomybės aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Vieną šio dokumento kopiją pernai Berlyno diplomatiniame archyve rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, Vokietija jį Lietuvai paskolino penkeriems metams.
Lietuva valstybingumą galutinai įtvirtino per nepriklausomybės kovas su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija 1918–1920 metais.
