Penktadienio rytą Rasų kapinėse vyko Vasario 16-osios akto signatarų pagerbimo ceremonija.

Vidudienį Simono Daukanto aikštėje vyks Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, kurią 12.30 val. vainikuos visą šalį sujungsiantis bažnyčių varpų skambėjimas. Ši valanda pasirinkta neatsitiktinai – lygiai prieš 100 metų 12.30 val. dabartiniuose Signatarų namuose buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas.

Pirmieji suskambės ypatingą istorinę reikšmę turintys varpai – Kauno karo muziejuje esantis Laisvės varpas, kurį 1919 metais padovanojo Amerikos lietuviai, ir specialiai šimtmečiui išlietas 100-mečio varpas, esantis Trakuose. Jiems atlieps bažnyčių varpai visoje Lietuvoje.

Vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje bus iššautos trys garbės salvės, sveikindami Lietuvą virš aikštės praskris NATO oro policijos misijos naikintuvai, bus skaitomas Nepriklausomybės Aktas, pražygiuos 100 trispalvių eisena. Po iškilmių – šv. Mišios Arkikatedroje bazilikoje.

Tradiciškai vasario 16-ąją Vilniuje rengiama jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“. Jaunimas žygiuos nuo Katedros aikštės iki Rasų kapinių, kur pagerbs signatarų atminimą, skaitys Nepriklausomybės Aktą.

Dar vienas tradicinis renginys – Vasario 16-osios minėjimo šventė Pilies gatvėje prie Signatarų namų. Vakare – 100 laisvės laužų uždegimas Vilniaus Gedimino prospekte. Juos uždegs Lietuvai ir Vilniui nusipelnę žmonės.

Vakare žmonės kviečiami į du koncertus – Katedros aikštėje ir Lietuvos operos ir baleto teatre (LNOBT). Už bilietus į LNOBT koncertą „Gloria Lietuvai“ surinktos lėšos bus skirtos jauniesiems atlikėjams paremti. Žmonės kviečiami ir į nemokamą koncertą Katedros aikštėje, kur populiariausi Lietuvos dainininkai atliks patriotines dainas. Išskirtinis šio koncerto akcentas - didžiulis varpo formos LED ekranas, kuris aikštėje stovės iki Kovo 11-osios.

Prezidentės kvietimu į Lietuvos gimtadienio šventę atvyko daug garbingų svečių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Islandijos, Ukrainos, Gruzijos prezidentai, Švedijos kronprincesė Victoria, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos pirmininku Jeanas Claudas Junkeris.

Šeštadienį, vasario 17-ąją, numatytas Prezidentės susitikimas su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir jo vadovaujama delegacija. Šiemet valstybės 100 metų gimtadienį mini ir Lenkija. Prezidentė planuoja vykti į Varšuvą pasveikinti kaimyninę valstybę su jubiliejumi.

Nuo sausio 21-osios Lietuvos tarybos nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę, galima pamatyti Signatarų namuose Vilniuje.

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.

Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai.

Dokumentas Signatarų namuose eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas.

Vilniuje bus skaitomi prie valstybės kūrimo prisidėjusių moterų vardai

Šeštadienį Vilniuje, prie Signatarų namų, bus skaitomi šimtas prie valstybės kūrimo prisidėjusių, tačiau retai prisimenamų moterų vardų – knygnešių, literačių, mokslo daktarių, žydų gelbėtojų, aktorių, kitų.

Per renginį visuomenei taip pat bus pristatytas vasario 17 dienos aktas, kviečiantis kurti demokratišką valstybę, kurioje visos grupės turėtų galimybę lygiavertiškai dalyvauti valstybės gyvenime, pranešė Lietuvos žmogaus teisių centras.

1918 metų vasario 17 dieną įvyko pirmoji protesto akcija nepriklausomybę ką tik paskelbusioje Lietuvoje.

Kaip teigia moterų judėjimus tyrinėjanti prof. Virginija Jurėnienė, į ją susirinko tūkstantinė minia ir priėmė peticiją, reikalavusią į Lietuvos Tarybą įtraukti moteris.

Šeštadienį nuo vidurdienio Nacionalinėje galerijoje Vilniuje taip pat vyks konferencija „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje: klimato kaita“.

Lietuviai šimtmetį mini megzdami trispalves, bėgiodami ir važinėdami

Lietuvos šimtmetį pasitinkantys šalies gyventojai šią progą mini išradingai: megzdami trispalves, leisdamiesi į žygius ir keliones po Lietuvą ar aplink ją, taip pat – bėgiodami Tautiškos giesmės tekstą.

Panevėžio rajone Lietuvos šimtmečio proga numegztas beveik kilometro ilgio trispalvis šalikas. Rajono savivaldybė skelbia, kad prie 55 kilogramus sveriančio mezginio prisidėjo 450 žmonių.

Simbolinį trispalvį šaliką Vasario 16–osios minėjimui prieš metus numegzti sumanė rajono Tiltagalių kultūros centro Geležių padalinio meno vadovė Jovita Barolienė. Jos idėja sulaukė palaikymo ir pagalbos iš dar dvidešimties miestelio mezgėjų, joms padedant buvo numegzti pirmieji šimtas šaliko metrų.

Vėliau prie iniciatyvos „Numegzta Lietuva“ prisidėjo įvairių miestelių ir bendruomenių nariai, buvo numatytos vietos, kur norintieji galėjo prisidėti prie šio šaliko mezgimo.

Tuo tarpu Klaipėdos technologijų mokymo centras trispalve nusprendė apjuosti savo pastatą. Įstaigos moksleivių ir jų mokytojų megzta juosta nusidriekė daugiau kaip 300 metrų.

Dar viena akcija, skatinanti paimti virbalus į rankas, vyks visus metus: šalies gyventojai kviečiami megzti trispalve puoštas kojinaites naujagimiams. Vilnones kojinaites 9–10 centimetrų ilgio pėdutėmis galima pristatyti į jų surinkimo vietas daugiau kaip dvidešimtyje Lietuvos miestų arba atsiųsti asociacijai „Padedu augti“.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse, Klaipėda nušvito ketvirtojo „Šviesų festivalio“ spalvomis. Stebint tūkstančiams, Teatro aikštėje įžiebti Italijos menininkų „Marianolight“ sukurti „Šimtmečių vartai“, o kartu ir pora dešimčių kitų festivalio projektų. Spalvingas, emocingas ir Lietuvą su nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiu pasveikinęs festivalis, lankytojų lauks dar dvi dienas - iki vasario 17 d., o „Šimtmečių vartai“ – iki sekmadienio vakaro.

Minėdama Lietuvos atkūrimo šimtmetį, Klaipėda jungiasi prie visuomeninės akcijos ir kviečia gyventojus uždegti žvakelę ant savanorių kapų. Žuvusių už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija Klaipėdoje vyks prieš 14 valandą, šiaurinėje Klaipėdos skulptūrų parko dalyje, prie antkapinio kryželio, žyminčio karių palaidojimo vietą.

100-mečio renginių tvarkaraštis

Bėgioja Tautiškos giesmės tekstą

Valstybės šimtmečio proga atsirado ne viena iniciatyva, skatinanti judėti: lietuviai kviečiami į žygius pėsčiomis ar dviračiais, orientacinius žaidimus.

Į grupę „Bėgame Tautišką giesmę pasaulyje“ feisbuke susibūrę bėgiojimo mėgėjai judėjimo maršrutą sekančių programėlių pagalba fiksuoja, kaip jų pasirinkti bėgimo maršrutai susidėlioja į vieną ar kelis žodžius iš Tautiškos giesmės. Grupės narių keliamuose paveikslėliuose – per visą Kauno Ąžuolyną nusidriekęs žodis „Tavo“, Panevėžio Kultūros ir sporto parke išbėgiotas „Tiesa“, Kudirkos Naumiesčio laukuose išmintas „Vaikai“, San Franciske (JAV) išbėgioti žodžiai „dega mūsų“, apvesti širdies forma.

Visi šie žodžiai Vasario 16–ąją turėtų būti sudėti į vieną tekstą.

Tuo tarpu Kaune norintys netradiciškai paminėti valstybės šimtmetį kviečiami penktadienį leistis į dviračių žygį, kurio 40 kilometrų besidriekiantis maršrutas sudėliotas taip, kad atrodytų lyg Lietuvos kontūras.

Kol dviratininkai mins sumažintą Lietuvos kontūrą, trys vaikinai ruošiasi leistis į kelionę automobiliu aplinkui Lietuvą keliais, esančiais arčiausiai Lietuvos sienos. Jie sieks pagerinti rekordą ir 1330 kilometrų atstumą įveikti greičiau nei per 16 valandų 36 minutes – pagerinti savo pačių 2014 metų rekordą.

Alytaus sveikuoliai Lietuvos šimtmetį ruošiasi paminėti lediniame vandenyje: prie mažosios Dailidės ežerėlio Vasario 16–ąją vyks sveikuolių maudynės.

Lietuvos šimtmečio proga daugybė renginių taip pat vyks didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilnius ruošiasi nusikelti šimtą metų į praeitį – čia skambės retro muzika, o restoranai, pasipuošę senovinėmis iškabomis, siūlys patiekalus pagal šimtmečio senumo receptus.

Kaune vyks orientacinis žaidimas, kurio dalyviai turės susitikti su įvairiomis istorinėmis asmenybėmis. Klaipėdoje vyks šventinis Marijono Mikutavičiaus koncertas.

100-mečio renginių tvarkaraštis

Valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančią Lietuvą sveikina pasaulio lyderiai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė pasaulio lyderių sveikinimų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Užsienio šalių vadovai Lietuvai ir visiems jos žmonėms linki klestėjimo bei visokeriopos sėkmės.

Lietuvos žmones pasveikino Popiežius Pranciškus: „Jums švenčiant Nepriklausomybės dieną šiais reikšmingais Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos šimtmečio metais, siunčiu jums sveikinimus ir meldžiuosi, kad visa tauta išliktų vieninga, kartu siekdama bendro gėrio. Širdingai laiminu visus Lietuvos žmones Visagalio Dievo vardu“.

Vasario 16-osios išvakarėse su šimtąja Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktimi visus šalies žmones pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas Trumpas.

„Didžiuojamės ilga draugyste su Lietuva ir daugeliu partnerystės metų kartu atremiant iššūkius mūsų bendroms vertybėms“, – rašoma JAV vadovo laiške. D. Trumpas padėkojo Lietuvai už atsidavimą NATO, indėlį saugant Aljanso teritorinį vientisumą ir kovojant su tarptautinio terorizmo keliamomis grėsmėmis.

„Nuoširdžiai sveikinu nacionalinės šventės proga, ypač šiais metais, kai Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį, ir siunčiu geriausius linkėjimus Lietuvos žmonėms“, – savo sveikinimo laiške rašo Didžiosios Britanijos Karalienė Elžbieta II. Šiltus linkėjimus Lietuvai siunčia ir Japonijos imperatorius Akihito.

Su valstybės atkūrimo šimtmečiu Lietuvą taip pat sveikina Nyderlandų Karalius Willemas ¦Alexanderis, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, Italijos Prezidentas Sergio Mattarella, Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdo¬anas, Kroatijos vadovė Kolinda Grabar-Kitarovi, Korėjos Prezidentas Moon Jae-Inas, Austrijos Prezidentas Alexanderis Van Bellenas, Meksikos Prezidentas Enrique Peńa Nieto, Šveicarijos Konfederacijos Prezidentas Alainas Bersetas, Vengrijos Prezidentas Jįnosas Įderis, Egipto Prezidentas Abdelis Fattah Al-Sisi, Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas, Arabų Emyratų Prezidentas ir kitų aukšti Jungtinių Arabų Emyratų pareigūnai, Belgų Karaliui Philippe, Kinijos Prezidentas Xi Jinpingas, Maroko Karalius Mohammedas VI, Tailando Karalius Maha Vajiralongkornas, Australijos Generalinis Gubernatorius Peteris Cosgrove, Naujosios Zelandijos Generalinė Gubernatorė Jacinda Ardern ir kiti.

Vasario 16 dienos vakarą išskirtine Lietuvai proga geltonai žaliai ir raudonai bus apšviesti pasaulio miestų svarbiausi objektai. Ponte Estaiados tiltas San Paule, Lenkijos Prezidento rūmai Varšuvoje, „Empire State“ pastatas Niujorke ir kiti žymūs statiniai.

Vaizdo sveikinimą savo ir šalies vardu Lietuvai atsiuntė ir šiuo metu NATO oro policijos misiją atliekantys Danijos kariai, praneša Prezidentės spaudos tarnyba.

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos trispalvė nušvietė ne tik Lietuvos miestus, bet ir užsienio didmiesčius. Geltona, žalia ir raudona spalvomis Vasario 16-osios išvakarėse sužibo Talino Laisvės aikštėje esantys stulpai ir Tel Avivo rotušė.

Penktadienio vakarą trispalvė nušvis ant Lenkijos prezidento rūmų Varšuvoje, „Empire State“ pastato Niujorke, Los Andželo tarptautinio oro uosto, Ponte Estaiados tilto San Paule.

Izraelio Ministras Pirmininkas Benjamin Netanyahu atsiuntė laišką premjerui Sauliui Skverneliui, kuriame perduoda Izraelio žmonių ir Vyriausybės sveikinimą Lietuvai.

B. Netanyahu linki Lietuvos žmonėms įsimintinos ir džiaugsmingos šventės. Šiltame laiške jis pabrėžia tamprius Lietuvos ir Izraelio žmonių istorinius ryšius, primena Lietuvos istorinės žydų bendruomenės svarbą visai žydų tautai, jos religinei ir intelektinei plėtrai. Lietuvoje gyveno ypatingos pagarbos susilaukę žydų tautybės žmonės, garsūs filosofai, rašytojai ir mokslininkai.

Izraelio premjeras taip pat akcentuoja, jog dabartinė Lietuvos žydų bendruomenė ir iš Lietuvos kilę Izraelio piliečiai puoselėja solidarumo ir glaudžių kultūrinių ryšių dvasią tarp mūsų tautų. Izraelis labai vertina tvirtą Lietuvos įsipareigojimą puoselėjant švietimą apie Holokasuto tragediją ir kovojant su antisemitizmu. Izraelio premjeras pabrėžia, kad Lietuva šiandien yra vienas artimiausių Izraelio partnerių Europoje, reikišmingai prisidedančiu prie konstruktyvauis dialogo tarp Izraelio ir Europos Sąjungos.

Lietuvos šimtmetis bus skambiai paminėtas ir Estijoje

Šia proga Estijos Vyriausybės nariai ir Estijoje gyvenantys lietuviai kartu su Talino universiteto choru sugiedos „Tautišką giesmę“. Himnas bus giedamas 8 valandą Taline, prie Lietuvos Respublikos ambasados, ir jį transliuos Estijos nacionalinis transliuotojas ir LRT televizija.

„Baltijos valstybes sieja jų istorija, o šiais metais mus suvienys ir šimtmečių minėjimas. Džiugu pratęsti seną tradiciją ir gimimo dienos proga sugiedoti jų himną. Tikiu, kad Vyriausybės narių atliekamas Lietuvos Respublikos himnas „Tautiška giesmė“ pradžiugins visus, kas vasario 16 d. rytą stebės Estijos televiziją bei Lietuvos televiziją“, – kalbėjo Estijos Vyriausybės kanceliarijos EV100 renginių vadovas Margus Kasterpalu.

Dirigento Indreko Vijardi vadovaujamas Talino universiteto vyrų choras, Estijos Respublikos Vyriausybės atstovai ir Estijoje gyvenantys lietuviai vasario 16 d. rytą sugiedos Lietuvos himną. Už tiesioginę transliaciją prie Lietuvos ambasados Taline yra atsakingas Estijos nacionalinis transliuotojas, o šventinio himno sugiedojimo įrašas pasieks Lietuvos televiziją dar tos pačios dienos ryte.

Pasak Estijos Respublikos 100 organizacinio komiteto, Estijoje kaimyninių valstybių šimtmečių proga bus keliamos valstybės vėliavos ir vasario 16 d. valstybės ir savivaldybių institucijos bei kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos Lietuvos garbei iškels Estijos valstybinę vėliavą.

Lietuvą taip pat pasveikino ir „Google“.

100-mečio renginių tvarkaraštis

Penktadienį į Vilnių švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio atvyko beveik 100 svečių iš Latvijos ir Estijos. Atsivežti svečius iš Latvijos ir Estijos – Šimtmečio sekretoriato prie LR Vyriausybės kanceliarijos idėja, kurią įgyvendinti padėjo bendrovė „Ecolines“.

„Pakvietėme kaimynus pradėti švęsti Šimtmečius būtent Vilniuje, nes atkurtos Lietuvos gimtadienis – pirmasis. Kartu, kaip Baltijos kelyje, ir daugelyje kitų svarbių istorinių momentų. Švęskime kartu.“ – įvykusiu projektu džiaugėsi Neringa Vaisbrodė, Šimtmečio programos koordinatorė.

Savo ruožtu prekybos ir laisvalaikio centras „Mega” valstybės atkūrimo šimtmečio proga sveikins net 500 Kaune gimusių „šimtmečio kūdikių”. Proginėmis knygomis „100 žvilgsnių Lietuva“ pirmosios buvo apdovanotos šventinę vasario 16-ąją dieną Kauno klinikose naujagimių susilaukusios šeimos. Pirmasis šiandien Kaune 7 minutės po vidurnakčio gimė Danielius Simonavičius.