Šį mėnesį Aplinkos ministerija paviešino informaciją apie metų pradžioje startavusį LIFE programos integruotą projektą „„Lietuvos Natura 2000“ teritorijų tinklo apsaugos ir tvarkymo optimizavimas“. Projekto, kurio finansavimo sutartį Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) bei Europos Komisija pasirašė praėjusių metų gruodžio 14 dieną, bendra suma – 17 mln. eurų. Iš ES programos skirta 10,2 mln. eurų, likusi suma pridedama iš valstybės biudžeto.

Aplinkos ministerijos teigimu, tai yra pirmasis LIFE integruotasis projektas, kuriuo siekiama stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti. Projektą įgyvendina APVA su partneriais: Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijomis, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), nacionalinių parkų direkcijomis, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų biologijos ir miškininkystės institutu, Varėnos bei Druskininkų miškų urėdijomis bei vienintele pasitelkta nevalstybine organizacija – viešąja įstaiga Baltijos aplinkos forumas (BAF).

Būtent BAF dalyvavimas šiame projekte tapo naujų diskusijų objektu. Ši viešoji įstaiga – buvusi dabartinio aplinkos ministro K. Navicko darbovietė, kurioje jis kaip ekspertas, taip pat – kaip direktoriaus pavaduotojas darbavosi nuo 2006 metų.

Dar daugiau – nuo 2016 metų balandžio pabaigos K. Navickas buvo vienas iš BAF dalininkų, o savo teises šios įstaigos vienam iš steigėjų Žymantui Morkvėnui perleido jau po to, kaip tapo aplinkos ministru.

17-osios Vyriausybės nariai prisiekė 2016 metų gruodžio 13 dieną, o savo dalį įstaigoje BAF K. Navickas perleido praėjusių metų sausio 16-ąją. Susitarimas dėl dalies perleidimo galioja ketverius metus – taigi, baigęs ministro kadenciją, K. Navickas savo ryšius su BAF atnaujins.

Ministerija: pasirinkome geriausius

Šios aplinkybės kelia klausimų didelę patirtį gamtosaugos srityje veikiančioms organizacijoms. Kaip DELFI sakė nuo 1991 metų veikiančio Lietuvos gamtos fondo, besidarbuojančio gyvosios gamtos išsaugojimo srityje, vadovas Edmundas Greimas, visose LAIF programose iniciatoriai gali numatyti ir potencialius partnerius.

„Jeigu Aplinkos ministerija pateikė paraišką, tai ji galėjo numatyti tam tikras dalyvausiančias įstaigas, greičiausiai sau pavaldžias. Be abejo, jie galėjo numatyti, ką ir padarė, ir kažkokias viešąsias įstaigas, išorines institucijas. Bet tokiais atvejais visada kyla klausimas, kokios išskirtinės paslaugos tos viešosios įstaigos bus teikiamos, ko nebuvo galima įsigyti viešųjų pirkimų būdu gaunant patį ekonomiškiausią variantą tiek kainos, tiek kvalifikacijos atžvilgiu“, – stebėjosi jis.

E.Greimas taip pat kėlė klausimą, kodėl tokiam projektui „iš anksto reikia numatyti ministro buvusią darbovietę“. „Joje, kaip suprantu, jis yra tik suspendavęs savo dalininko teises, ir po ketverių metų į ją grįš?“, – kalbėjo gamtosaugininkas.
Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas/ R. Levickaitės nuotr.

Aplinkos ministerija DELFI patvirtino, kad minėto projekto partneriai buvo atrinkti ne konkurso būdu, bet pakviesti projekto iniciatorių – Aplinkos ministerijos, APVA bei VSTT. Kaip DELFI nurodė aplinkos ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas, kviečiant dalyvius vadovautasi ne tik sėkmingam projekto įgyvendinimui labiausiai tinkamomis ir reikalingomis kompetencijomis bei darbo patirtimi „Natura 2000“ teritorijų išsaugojimo ir plėtros srityje.

Pageidauta ir patirties bei žinių „tokiose srityse kaip miškininkystė bei miškų bioįvairovė, kaimo plėtros programų priemonių rengimas ir taikymas, vietos bendruomenių įtraukimas į gamtos apsaugos veiklas, socialinių ir ekonominių aspektų, kaip būtinų sąlygų užtikrinant palankią saugomų rūšių ir buveinių būklę apsaugos būklę, išmanymas“.

Pasak ministerijos atstovų, K. Navickui atstovavimo savo buvusiai darbovietei negalima prikišti: projekto veiksmų programa bei koncepcija buvo pradėtos rengti dar 2015 metų lapkritį, o lėšų skyrimui buvo pritarta 2016-ųjų rugsėjį tuometinio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymu.

„BAF buvo pasirinktas vienu iš šio projekto partnerių dėl šių priežasčių: tai ilgą laiką bioįvairovės apsaugos srityje veikianti organizacija, vienintelė Lietuvoje, kuri aplinkosaugos srityje yra sukūrusi agro – aplinkosauginę schemą, patvirtintą Europos Komisijos ir taikomą praktikoje. Tai ir didžiausia Lietuvoje patirtis sėkmingai įgyvendinant LIFE projektus, nes tai pirmas tokio masto ir sudėtingumo projektas Lietuvoje, įgyvendinamas iš LIFE programos“, – nurodė M. Bajarūnas.

Ministro kandidatūrą pasiūlė jo darbovietė

Panašiai apie BAF dalyvavimą projekte DELFI kalbėjo ir šios viešosios įstaigos vienas iš steigėjų ir vadovas Ž. Morkvėnas.

Jis tikino, kad BAF su kitomis gamtosaugos srityje veikiančiomis nevyriausybinėms organizacijomis į APVA organizuojamą pasitarimą dėl inicijuojamo projekto buvo pakviestas dar 2016 metų pradžioje.

„Pristačius bendrą projekto idėją, iniciatoriai pakvietė dalyvius aktyviai dalyvauti papildant projekto koncepciją savo idėjomis ir pasiūlymais. Remiantis šiuo kvietimu, teikėme savo siūlymus, o vėliau – gavome kvietimą iš projekto iniciatorių prisijungi prie projekto konsorciumo partnerių vaidmenyje. Tokia yra įprastinė praktika inicijuojant naujus projektus“, – teigė Ž. Morkvėnas.

Pasak jo, per 10 metų, kai bus įgyvendinamas projektas, BAF atsakomybių įgyvendinimui vidutiniškai yra numatyta apie 207 tūkst. eurų kasmet. Projekto komandos (personalo) išlaidos su visais mokesčiais sudaro apie 74 proc. minėtos sumos. Kitą planuoto biudžeto dalį sudaro kelionių kaštai, įranga, vartojimo reikmenys ir administracinės išlaidos.

„Noriu atkreipti dėmesį, jog sprendimas dėl projekto partnerių sudėties buvo priimtas 2016 metų vasarą, prieš gerą pusmetį iki K. Navickui tampant ministru (tuo metu aplinkos ministro pareigas ėjo K. Trečiokas). Todėl mūsų įtraukimas į projekto partnerius niekaip negali būti susijęs su K. Navicko asmeniu“, – aiškino jis.

DELFI primena, jog apie tai, kad K. Navicką teiktų aplinkos ministru, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), šiuo metu Seime esanti valdančiojoje daugumoje, paskelbė 2016 metų rugsėjo 6 dieną, tai yra, tuo metu, kai Aplinkos ministerija dar derino šį projektą.

Partijos pranešime „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga skelbia dar vieno būsimos profesionalų Vyriausybės nario pavardę“ buvo cituojamas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris sakė: „Mes nutarėme priimti įvairių aplinkosauginių organizacijų pasiūlymą rekomenduoti į aplinkos ministro poziciją darnios plėtros ekspertą, Aplinkosaugos organizacijų koalicijos pirmininką K. Navicką“.

Kaip kandidatą pasiūliusios organizacijos buvo įvardyti Žali.lt ir BAF.

Patys surengė apklausą, bet pozicijos išsiskiria

Klausiamas, kodėl jo atstovaujamos įstaigos dalyvavimas projekte kelia klausimų kitoms gamtosauginėms organizacijoms, Ž. Morkvėnas DELFI teigė: „Manome, jog esame iniciatyvi ir sėkmingai veikianti organizacija, kurios darbo rezultatus vertina ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse ir už jos ribų. Kai esi aktyvus ir sėkmingai veikiantis, taip jau būna, jog tam tikra dalis žmonių yra linkę kritikuoti ir skeptiškai vertinti“.

Jis tikino esantis nustebintas vertinimų, kad gamtosaugos organizacijos turi abejonių dėl BAF dalyvavimo šiame projekte partnerio vaidmenyje. „Todėl asmeniškai pasikalbėjau su pagrindinėmis gamtosaugos srityje aktyviai veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis užduodamas jiems jūsų klausimą. Žemiau pateikiu šių organizacijų vadovų pasisakymus (trejų pirmųjų organizacijų atstovai sutiko būti cituojami)“, – nurodė Ž. Morkvėnas.
Žymantas Morkvėnas

Jis pateikė organizacijų, kurių dauguma priklauso anksčiau K. Navicko vadovautai Aplinkosaugos organizacijų koalicijai, atstovų pasisakymus.

„Neturiu jokių abejonių dėl BAF buvimo šio projekto partneriu. Jokių sąsajų su K. Navicku čia negali būti, nes projekto rengimas prasidėjo dar gerokai prieš jam tampant aplinkos ministru“, – BAF vadovo laiške cituojamas Gamtos paveldo fondo direktorius Geminas Raščius.

„Dėl BAF turimos gilios kompetencijos neabejoju, ypač – žemės ūkio politikos ir aplinkosaugos integravimo į žemės ūkį srityje. Žinoma, informacijos apie projektą trūksta, bet nemanau, kad K. Navicko buvimas ministru galėjo turėti įtakos partnerių pasirinkimui“, – taip skamba pateiktas Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktoriaus Liutauro Raudonikio pasisakymas.

Tuo metu DELFI kalbintas Lietuvos gamtos fondo atstovas E. Greimas dėstė manantis, kad BAF patirtis nėra išskirtinė, o kai kuriais atvejais – ir menkesnė negu kitų gamtosauginių organizacijų „Natura 2000“ projektų įgyvendinimo srityje.

„Kadangi jie niekuo neišskirtiniai, mūsų požiūriu, tai tada kyla toks įdomus klausimas, iš viso kokie kriterijai atrankoje buvo naudojami, koks mechanizmas pritaikytas, kad būtent jie pateko. Mes negirdėjome apie jokią atrankos procedūrą, apie tai, kad ministerija būtų klaususi patirties ar vykdžiusi mini apklausą, prašiusi pateikti kvalifikacijas, kad kažkokie vertinimo kriterijai būtų pateikti, skelbiant, kad siekiama atrinkti geriausią organizaciją.

Taip būna visuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau šiuo atveju apie atrankos procedūras negirdėjome. Tik sužinojome, kad viena organizacija, kuri kažkaip keistai yra susijusi su aplinkos ministru, atsiduria partnerių sąraše, beje, vienintelė iš 10-ies nebiudžetinė įstaiga, ir paskelbiama, kad ji turi išskirtinių patirčių ar kvalifikacijų“, – teigė E. Greimas.

Problemų kyla ne pirmą kartą

Diskusijos dėl K. Navicko sąsajų su buvusia darboviete verda jau ne pirmas mėnuo. Klausimų sukėlė jo sprendimai viceministro postą patikėti Mindaugui Gudui, kurio žmona dirba su K. Navicku siejamoje BAF. Tiesa, M. Gudas atsisakė posto, kilus susidomėjimui ministro ir buvusios darbovietės santykiais.

Šiuo metu ministro pašonėje yra dar viena BAF atstovė – iki praėjusių metų lapkričio šioje įstaigoje klimato kaitos veiklos sričių kuratore dirbusi dabartinė K. Navicko patarėja Gintarė Krušnienė

Praėjusių metų rudenį K. Navicko santykiai su BAF atsidūrė Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos (VTEK) akiratyje. Tuo metu kilo klausimų dėl Aplinkos ministerijos pritarimo BAF paraiškai europinei paramai gauti. Komisijos, kuri vertino ES aplinkos ir klimato programos (LIFE) paraiškas ir kaip vieną iš laimėtojų patvirtino BAF, sudėtį patvirtino pats ministras.

Šios komisijos pirmininku buvo paskirtas tuometinis Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento vadovas Inesis Kiškis. Jo atstovauto departamento veiklą aplinkos ministras kuruoja tiesiogiai.

I. Kiškio vadovauta komisija pritarė BAF pateiktai paraiškai „Komunikacijos kampanija „Natura 2000“ tinklo ir gamtos apsaugos populiarinimui Baltijos šalyse, taikant ryšio su gamta koncepciją“, kurios vertė Lietuvoje – apie 810 tūkst. eurų.

Tiesa, pats K. Navickas šios viešosios įstaigos paraiškos nepalaimino – tai padarė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pavaduojantis aplinkos ministrą, kai sprendžiami klausimai, susiję su BAF.
Agnė Bilotaitė

Būtent dėl šios aplinkybės šių metų vasario pradžioje posėdžiavusi VTEK vienbalsiai nusprendė, kad aplinkos ministras K. Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto – jis nusišalino, kai reikėjo dėti parašą.

„Tokių pavyzdžių, kai klausimų keliančius projektus pasirašo pavaduojantis ministras, yra ne vienas. Susidaro įspūdis, kad tokia schema pasinaudojama, siekiant nusikratyti atsakomybės ir parodyti, esą kitas asmuo, kitas ministras pasirašė, o konkrečiai ministerijai vadovaujantis asmuo už tai neatsako. Bet visi puikiai suprantame, kad teisės aktų parengimas, jų suderinimas, sukoordinavimas yra ministro žinioje, o pasirašymo faktas – daugiau formalus“, – apie šią situaciją DELFI sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Ji teigė, kad tokie precendentai, kokie šiuo metu stebimi Aplinkos ministerijoje, nėra naujiena.

„Aišku, tai labai liūdina, kad užimdami tam tikras, net ministrų, pozicijas, politikai naudojasi savo padėtimi ir gerina sąlygas tiems verslo subjektams, su kuriais yra turėję kažkokių ryšių ar interesų. Įstatymai numato, kad politikai turėtų vengti interesų konfliktų, bet, matyt, interesai kartais yra didesni ir svarbesni, todėl tokios situacijos susidaro“, – aiškino A. Bilotaitė.