1958 metais V. Paketūras baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Iškart ją baigęs, savo Alma Mater pradėjo dėstyti teorines disciplinas, 1973 m. įgijo docento, 1986 m. - profesoriaus vardą. 1966-1971 m. jis dirbo Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos atsakinguoju sekretoriumi. 1978 m. V.i Paketūrui buvo suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas.
Kompozitorius yra publikavęs 16 knygų („Harmonijos uždaviniai“, „Laisvoji balsavada“, „Elementarioji muzikos teorija“ ir kt.), per 200 muzikos kūrinių, arti 60 straipsnių, bendradarbiavo su Muzikos enciklopedija, dalyvavo Visuotinės enciklopedijos parengimo darbuose.
Kompozitoriaus V. Paketūro muzikiniam braižui apibūdinti tiktų „folklorinio romantizmo“ sąvoka. Jo kūrybą, kompozicinę medžiagą veikė ir inspiravo lietuvių folkloras: liaudies daina ir jai būdingas melosas, ritmas. Kompozitorius parašė apie 170 solinių bei chorinių dainų, bene pusė jų - lietuvių liaudies dainų išdailos. Lietuvių folkloro atspindžių gausu ir stambių formų kūriniuose (kūrinyje chorui ir orkestrui „Sukilkim, vargdieniai“, simfoninėje poemoje liaudies pasakos motyvais „Sigutė“) bei kamerinėse kompozicijose.