Konservatorių partija ne vienerius metus kalbėjo apie rinkimus, kuriuose kandidatą į prezidentus galėtų išrinkti atsiklausdami visuomenės. Šių metų pabaigoje jie ketina tai įgyvendinti. „Kovo 24-ąją tarybos posėdyje bus patvirtinta tvarka ir tiksli data. Preliminariai šiuos rinkimus planuojame rengti spalio pabaigoje“, – LRT.lt kalbėjo TS-LKD vadovas G. Landsbergis.
Partijos pirmininkas teigė, jog konservatoriai jau anksčiau rengė visuotinius rinkimus, kai visi partijos nariai turėjo teisę balsuoti renkant vieną ar kitą kandidatą arba partijos pirmininką. „Šie išankstiniai rinkimai dėl kandidatų į prezidentus praplečiami tuo, kad kviesime dalyvauti žmones, kurie yra už partijos ribų – tuos, kurie nori balsuoti dėl TS-LKD kandidato. Bus adresas internete, kuriuo bus galima registruotis visiems norintiems, paliekant kai kuriuos pagrindinius duomenis, o rinkimų dieną ateiti ir kartu su partijos nariais pareikšti valią rinkimuose“, – tęsė G. Landsbergis.
Politikas teigė, jog tokie išankstiniai rinkimai egzistuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. „Pirmą kartą žengiame šiuo keliu. Yra nerimo ir nuogąstavimo, bet matome galimybes atsiverti. Laikysimės šios krypties. Siekiame, kad žmonės prisiimtų dalį atsakomybės. Tai nėra tik partijos ar partiečių sprendimas, bet visos Lietuvos“, – teigė TS-LKD pirmininkas. Jis pabrėžė, kad 2019-ųjų gegužę prezidento rinkimuose dalyvaus būtent tas kandidatas, kuris bus išrinktas išankstiniuose rinkimuose. „Mūsų įstatai nebeleis nieko keisti“, – pridūrė politikas.
LRT.lt paklaustas, ar partija nesibaimina, jog į rinkimus kokiu nors būdu gali įsikišti kitos partijos, TS-LKD lyderis atsakė: „Matot, „ne tų“ kandidatų kaip ir neturėtų būti. Nežinau, kuris čia konkurentams būtų priimtinas, o kuris – ne. Manau, gali būti kokių nors politinių veiksmų, bet mūsų pagrindinis principas – įtraukti kuo platesnį ratą žmonių į demokratinį procesą“, – aiškino G. Landsbergis.
Jis teigė, kad kol kas kalbama apie keturias pavardes, iš kurių galėtų rinktis partiečiai ir visuomenė. „Kokie yra kandidatai? Turbūt tie patys keturi: Ž. Pavilionis, V. Ušackas, I. Šimonytė ir G. Nausėda. Kol kas kitų realesnių kandidatų nelabai matyti. Partijos nariai gali iškelti ir kitus. Manau, kad kandidatus kels skyriai, nors tvarka dar nepatvirtinta, bet aš taip siūlysiu. Tokiu būdu pajusime bendras nuotaikas skyriuose“, – kalbėjo G. Landsbergis. Konservatoriai turi apie 16 tūkst. registruotų narių, nors rinkimuose paprastai dalyvauja mažiau.
TS-LKD pirmininkas neatskleidė, ar su visais minimais kandidatais jau kalbėta dėl jų dalyvavimo išankstiniuose rinkimuose: „Aš nuolat su daugeliu žmonių, kurie minimi tarp kandidatų, bendrauju ir palaikau ryšius. Kol kas nė vienas nėra oficialiai pasakęs, kad dalyvaus“, – pridūrė G. Landsbergis.
Vienas iš LRT.lt šaltinių konservatorių partijoje teigė, kad šios keturios pavardės greičiausiai ir bus tos, dėl kurių bus balsuojama. „Neaišku tik, ar I. Šimonytė tikrai nori dalyvauti ir ar dalyvaus. Ž. Pavilionis ir V. Ušackas jau balotiruojasi, partijos viduje – taip pat. Su G. Nausėda tikrai buvo kalbėta vadovybės lygiu, bet kol kas – nieko oficialaus“, – teigė politikas.
Primename, kad Ž. Pavilionis ir V. Ušackas yra partijos nariai, I. Šimonytė priklauso TS-LKD frakcijai Seime, bet ne partijai, o G. Nausėda yra jokiai partijai nepriklausantis ekonomistas.
Kova tarp I. Šimonytės ir G. Nausėdos?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius politologas Tomas Janeliūnas sako, kad tokie išankstiniai konservatorių rinkimai yra „nebloga žaidimų aikštelė, treniruotė prieš tikruosius rinkimus tiems kandidatams, kurie jau vykdo kampaniją partijos viduje.“
„Šių rinkimų idėją konservatoriai plėtojo gana seniai, rinkdami savo partijos vadovą. Šiuo atveju kandidatas į prezidentus yra ir tam tikras partijos atstovas aukščiausiu įmanomu lygiu, tai kodėl gi ne? Kandidatai turės nemažai galimybių pritraukti žiniasklaidos dėmesį, jie tampa patraukliais objektais, kuriuos nuolat seka, už juos „serga“ ir pan. Šia prasme tokie procedūra suteikia ir pranašumų“, – įsitikinęs T. Janeliūnas.
Iš keturių minėtų pavardžių politologas išskiria I. Šimonytę ir G. Nausėdą.
„Visų pirma, klausimas, ar visi keturi paminėti kandidatai sutiks dalyvauti tuose rinkimuose partijos viduje. Didžiausias klausimas yra dėl I. Šimonytės, nes kol kas ji nerodo noro dalyvauti prezidento rinkimuose. Jei ji nedalyvaus, greičiausiai lyderiu turėtų būti G. Nausėda. Dabartiniai jo reitingai tarp apklaustųjų yra vieni aukščiausių. Jis būtų pagrindinis favoritas. Jei I. Šimonytė vis dėlto nuspręstų dalyvauti, manau, ji rimtai galėtų konkuruoti su G. Nausėda ir galbūt netgi jį pralenkti. Vis dėlto tai yra frakcijos narė, nemažai laiko besitapatinanti su konservatoriais ir bent jau partijos viduje turėtų stiprų pranašumą“, – LRT.lt kalbėjo T. Janeliūnas.
Kaip teigė politologas, G. Nausėda kol kas nerodo ženklų, kurie galėtų atstumti konservatorius. „Aišku, gali būti dalis konservatorių, kurie norės ryžtingesnio, kategoriškesnio kandidato. Tokie galbūt rinktųsi Ž. Pavilionį, bet nuosaikesni ir labiau pragmatiški rinkėjai balsuotų už G. Nausėdą“, – mano TSPMI profesorius.
Savo ruožtu viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas teigia, kad tam tikrai daliai konservatorių rinkėjų G. Nausėda gali būti kaip nepartinis kandidatas.
„Tokį kandidatą partijai paremti gali būti nelengva, nes tai būtų dar vieni rinkimai, kai TS-LKD neturi savo kandidato. Kita vertus, jei pažiūrėtume į kitus galimus kandidatus, matome pasimetimą – kaip pavyzdį galime pateikti Ž. Pavilionio laišką dėl G. Nausėdos. Kol kas bijočiau pasakyti, kas šiuos rinkimus galėtų laimėti, nes daug ką lems rinkimų kampanija, kurią vykdys kandidatai.
Galiu pasakyti, kad I. Šimonytė gali tapti „susitarimo“ kandidate, nors partijoje yra ir ją palaikančių, ir nepalaikančių. Tarkime, oponentai gali sakyti, kad tai – kandidatė, kuri sumažino per krizę pensijas. Vis dėlto manau, kad progresyvusis konservatorių partijos flangas labai rimtai svarstytų I. Šimonytės ir G. Nausėdos kandidatūras, o labiau linkę į konservatizmą rinktųsi kitas kandidatūras. Šiaip jau G. Nausėda ir I. Šimonytė būtų puikus tandemas vieną pastačius prezidentu, kitą – premjeru, tačiau sunkiai įsivaizduojame tokį scenarijų“, – kalbėjo A. Katauskas.
Panašiai LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ kalbėjo ir TSPMI politologas M. Jastramskis: „Matau didelį I. Šimonytės pliusą, kad ji galėtų mobilizuoti TS-LKD elektoratą. Įsivaizdavus idealią situaciją, kad visi TS-LKD simpatikai, identifikuojantys save su šia partija, balsuoja už ją ir kad aktyvumas nebus didelis, jai pavyktų išeiti į antrąjį prezidento rinkimų turą.“
M. Jastramskis įsitikinęs, kad konservatoriai negali kelti bet kokio kandidato – jis esą turi būti labai stiprus. „TS-LKD turi kelti stiprų kandidatą, kuris iš dalies būtų tapatinamas su partija, bet kartu gebėtų skverbtis tarp kitų partijų rinkėjų, kurie, pavyzdžiui, balsuotų ir už liberalus ar „valstiečius“, – teigė politologas.
Pasak viešųjų ryšių eksperto A. Katausko, tai, kad G. Nausėda yra labai populiarus apklausose, dar nereiškia, kad žmonės būtent jam atiduotų savo balsą per prezidento rinkimus.
„Manau, kad jo, kaip eksperto, pozicija jam garantuoja matomumą, tačiau klausimas, kaip tas dėmesys sumažės, kai prasidės politinė kampanija. Dabar G. Nausėda yra vienas dažniausiai minimų ekonomikos ekspertų, bet jei jis nuspręstų kandidatuoti prezidento rinkimuose, dėmesys jam, kaip ekspertui, sumažėtų“, – mano A. Katauskas.
Jis teigė rimtai vertinantis G. Nausėdos galimybes, tačiau I. Šimonytė – ne mažiau stipri politikė: „Jei G. Nausėda „pramuš“ I. Šimonytę, statyčiau už jį, bet I. Šimonytė yra labai įdomus žaidėjas šioje dėlionėje.“
Prezidento rinkimai Lietuvoje įvyks 2019-ųjų gegužę.