Šiuo metu Jungtinė Karalystė turi 73 vietas Europos Parlamente. Jei iki 2019 m. gegužę numatytų EP rinkimų ji išstotų iš ES, dalį atsilaisvinančių mandatų - 27 - siūloma paskirstyti keturiolikai ES šalių, kurioms jų trūksta pagal gyventojų skaičių, o likusius 46 laikyti rezerve, jei ateityje įstotų naujų narių.
Europarlamentarai siūlo nė vienai šaliai nemažinti mandatų skaičiaus. Daugiau vietų siūloma skirti Airijai, Austrijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Lenkijai, Nyderlandams, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai ir Švedijai. Lietuvoje renkamų EP narių skaičius išliktų toks pats (vienuolika).
Pasiūlymui pritarė 431 EP narys, nepritarė 182, o susilaikė 61. Pagal ES sutartį Europos Parlamentas turi pateikti siūlymą dėl savo sudėties keitimo, o galutinį sprendimą turės vienbalsiai priimti Europos Vadovų Taryba (EVT). Tikėtina, kad ši klausimą EVT aptars vasario 23 d. rengiamame neformaliame posėdyje.
Naujoji sistema būtų taikoma tik tuomet, jei Jungtinė Karalystė galutinai pasitrauktų iš ES. Kol jos pasitraukimas nėra teisiškai patvirtintas, europarlamentarų skaičius nėra pasikeitęs, o joje išrinkti EP nariai visose diskusijose (išskyrus kai kuriuos su jos išstojimu susijusius pasitarimus) dalyvauja lygiomis teisėmis.
Kartu Parlamentas nepritarė jo Konstitucinių reikalų komiteto siūlymui dalį atsilaisvinančių mandatų rezervuoti bendrai europinei rinkimų apygardai, jei ateityje tokia būtų sukurta.
Kitoje trečiadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pažymi ketiną paremti tik tokį kandidatą į Komisijos pirmininko postą, kuris būtų iškeltas europinės partijos. Priduriama, kad kiekviena europinė partija prieš EP rinkimus turėtų paskirti pagrindinį kandidatą Komisijos pirmininko postui užimti, o rinkimus laimėjusios partijos kandidatas turėtų daugiausia šansų tapti Komisijos pirmininku. Šiai rezoliucijai pritarė 457 EP nariai, nepritarė 200, o susilaikė 20.