Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą. Detektoriai turės būti įrengti gyvenamose patalpose, kur nėra įrengta priešgaisrinė signalizacija.
Detektorių įrengimą reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės.
Ugniagesiai sako, kad jeigu priešgaisrines saugumo taisykles šiurkščiai pažeidžiantys gyventojai kels pavojų kaimynų saugumui ir nenorės bendradarbiauti su ugniagesiais, pareigūnai į tokius būstus žada patekti su teismo pagalba.
„Jeigu gegužės 1-ąją dūmų detektoriaus nebus, žmonės iš karto nebus baudžiami. Mes pradėjome prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“, aplankysime 100 tūkst. būstų, kalbėsime apie detektorių įrengimą, patarsime. Ir jei tik vėliau bus piktnaudžiavimo atvejų, bus nustatomi terminai, sankcijos“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
Pirminė bauda už detektoriaus neįrengimą – penki eurai, tačiau ugniagesiai nelinkę bausti ir labiau tikisi žmonių sąmoningumo.
Šiuo metu dūmų detektorius turi tik 16 proc. šalies gyventojų. Ugniagesiai sako, kas detektorių kaina siekia 5 – 15 eurų.
„Visoje Vakarų Europoje tai norma, ten sankcijos didžiulės ir niekam klausimų nekyla. Mes irgi norime pakelti žmonių savisaugos kultūrą, sąmoningumo jausmą. Žmonės sugeba rasti lėšų prašmatniam televizoriui, kompiuteriui, tačiau nedaug kainuojančiomis saugumo priemonėmis nepasirūpina“, – sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Pernai namuose nakties metu žuvo 54 žmonės. Manoma, kad dūmų detektoriai būtų išgelbėję jų gyvybes.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas teigė, kad gyventojai gali iš karto įsirengti dešimt metų be pertraukos veikiančius dūmų detektorius.
„Detektorius yra nesudėtingas, jis nesudėtingai montuojamas ant lubų ir saugo didelį plotą – jeigu jam netrukdo konstrukcijos ir pertvaros, jis gali saugoti iki 60 kvadratinių metrų plotą“, – sako A. Gudžiauskas.
Jis patarė įrengti detektorių patalpos centre, taip jis greičiausiai aptiks dūmus. Įrengti virtuvėje detektoriaus nerekomenduojama, nes šie prietaisai yra labai jautrūs ir gali suveikti nuo garų, gaminamo maisto. Patariama jį įrengti miegamosiose patalpose. Detektorius identifikuoja tokios koncentracijos dūmus, kurie dar nėra pavojingi žmonėms.
„Galima įrengti ir kelis detektorius – jeigu neįsirengsite koridoriuje, o miegamojo durys labai sandarios... reikia įvertinti dar konstrukcijas, kuriomis gali plisti dūmai“, – sakė A. Gudžiauskas.
97 proc. per gaisrus žuvusių žmonių mirtis ištinka gyvenamojoje aplinkoje, kai gaisras kyla rūkant lovoje, nesirūpinant kūrenamų krosnių saugumu, nevalant kaminų ir t. t.
Neretai ugniagesiai gauna pranešimus, kad namas dega atvira liepsna. Atvykę jie jau nebegali padėti, išgelbėti žmonių, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas, pastebėtas, nes ugnis jau įsiveržė į išorę.
Prieš kelerius metus per gaisrą Šiauliuose žuvo trys mažos mergaitės. Ugniagesiai sako, kad jei būtų įrengtas kelių eurų vertės dūmų detektorius, tokių pasekmių būtų galima išvengti.
Lietuvoje kasmet per gaisrus žūsta apie 100 žmonių. Anksčiau gerokai daugiau žmonių žūdavo kaimo vietovėse, dabar žūčių skaičius panašus ir miestuose.
„Yra ir tokių gaisrų – kyla daugiabučiame name, trečiame aukšte, nakties metu. Žmonės miega, nepastebi. Žuvo žmogus gaisro kilimo vietoje, ir dar penktame aukšte randame uždususią porą – vyrą ir moterį“, – pasakojo M. Kanapickas.
Praėjusiais metais miestuose žuvo 52 gyventojai, miesteliuose ir kaimo vietovėse – 51. Daugiausia žmonių žuvo Kauno (20 gyventojų) ir Šiaulių (20), mažiausiai – Tauragės (2) ir Telšių (2) apskrityse.
Daugiausia žmonių praėjusiais metais žuvo šeštadienį (19 gyventojų) ir sekmadienį (21), nuo 8 iki 22 valandos (56), pirmoje mėnesio pusėje (2-ąją ir 14-ąją mėnesio dieną žuvo po 7).
38 gyventojai žuvo dėl neatsargus rūkymo, 19 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 14 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 13 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 12 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po du – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, po vieną – dėl sprogimo bei žaibo iškrovos. Vieno gyventojo žūties priežastys tikslinamos.
Nuo 1996 metų reikalavimas įrengti dūmų detektorius taikomas statomiems, rekonstruojamiems ir renovuojamiems būstams.
Manoma, kad visuose būstuose įrengus dūmų detektorius ir tinkamai juos prižiūrint žmonių žūčių Lietuvoje sumažėtų apie tris kartus.