„Nežinau ar suprantate, kokį nuostabų dalyką darote – inicijuojate nacionalinio prabudimo procesą ir demokratijos atsinaujinimą tuo metu, kai Lietuvos nacionalinė sąmonė jau prabudusi, o demokratija yra gyva, žiūrinti į priekį ir ryžtinga.
Imdamiesi tokios iniciatyvos jūs įtvirtinate savo žodžius, priskiriamus Tomui Džefersonui: laisvės kaina yra amžinas budrumas – priešai niekada nemiega, o žmonės, paskendę kasdienybėje, neretai pamiršta, kad laisvę būtina ginti kasdien“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Nacionalinio demokratijos fondo (NED) prezidentas Carlas Gershmanas.
Priminė istorines paraleles
Po Lietuvos vadovų pirmasis ant scenos lipęs amerikietis kiek jaudinosi, tačiau pasveikinęs Lietuvą su šimtmečiu, jis priminė, kokia unikali yra lietuvių padėtis.
„Šiandien Lietuva švenčia 100-uosius savo nepriklausomybės metus, tačiau kova ginant laisvę prasidėjo gerokai anksčiau prieš 1918-sius. Lietuva, kaip pafrontės valstybė Vakarų šalimi tapo dar 1253-siais, kai Mindaugą karaliumi karūnavo popiežius Inocentas IV. Nuo 1492-ųjų Lietuva nuolat tris šimtus metų kariavo su Rusija, o LDK nešė katalikiškos Europos vertybių vėliavą.
Nuo tų laikų bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė tapo iššūkiu Rusijos absoliutizmui, nes jūs sukūrėte demokratinę sistemą, su renkamu parlamentu, tolerancija religijoms ir nepriklausomais teismais“, – istorines kovas priminė C. Gershmanas, pabrėžęs, kad Lietuvos politinis apsisprendimas kyla būtent iš istorinės patirties, stengiantis išlikti politinės ir civilizacijų kovos tarp Europos ir Rusijos kontekste.
„Galvojau apie tas istorines paraleles. Tais senais laikais Lietuvos-Lenkijos valstybė priešinosi Rusijai, o dabar kartu padeda rusų demokratams, ukrainiečiams – tai yra labai svarbi. Jei lenkai ir lietuviai tarpusavyje pešis, iš to naudos gaus tik ta jėga, kuri nori juos kontroliuoti. Todėl turime nustumti į šalį tuos tarpusavio nesutarimus“, – DELFI sakė C. Gershamanas.
Jo manymu, grėsmė liberalioms demokratijoms idėjoms pastaruoju metu tik stiprėja. Ir ne tik Rusijoje ar Kinijoje, bet ir Europoje, pavyzdžiui Vengrijoje, Turkijoje.
„Šiuo metu visą pasaulį apėmusi rimta demokratijos krizė. Tikėjimą, kad po Sovietų sąjungos žlugimo demokratiniai procesai plėsis ir progresuos, pakeitė pesimizmas ir susirūpinimas dėl demokratijos padėties pasaulyje. Siekiant atspindėti šiuos procesus NED iniciatyva praėjusių metų gegužę įvyko keliasdešimties intelektualų iš viso pasaulio susitikimas, po kurio buvo priimtas Prahos Kreipimasis dėl Demokratinio atsinaujinimo, kurio įžangoje buvo parašyta: „Liberali demokratija patiria grėsmę, todėl visi jos šalininkai privalo stoti jos ginti“, – tikino C. Gershmanas.
Jo manymu, ypač pastebimas įvairių šalių valdančiojo elito demokratinių vertybių nuvertinimas. Tai būdinga jauniems politikams, kurie nėra susidūrę su kova prieš totalitarinius režimus.
Viena iš šio proceso pasekmių yra mažėjantis pasitikėjimas valstybės institucijomis ir augantys populistinių, antisisteminių partijų ir judėjimų reitingai. Tokie procesai ypa pasireiškia šalyse, kurių Vyriausybės nesugeba tinkamai spręsti globalizacijos ir imigracijos keliamų problemų, organizacijose, tokiuose kaip Europos Sąjunga, kurios elitas yra atitolęs, pavargęs ir nekūrybingas. Naujausia, praėjusį mėnesį paskelbta „Freedom House“ apžvalga pateikia nerimą keliančius demokratijos erozijos įrodymus.
Apžvalgoje pabrėžiama, kad pilietinių ir politinių teisių padėtis blogėja jau dvyliktus metus iš eilės. Tuo tarpu antidemokratiniai režimai stiprėja įgaudami daugiau pasitikėjimo ir matydami Vakarų atsitraukimą ir augantį autoritarinių režimų skaičių.
Be to, tokie režimai sėkmingai vykdo propagandines kampanijas demokratinėse šalyse, kurių vidinės silpnybės ir skirtys padarė jas tokių manipuliacijų taikiniais. Būtent todėl, anot C. Gershmano, svarbi Lietuvos patirtis.
„Lietuva, viena vertus, patiria Rusijos spaudimą ir, kita vertus, mato lyderystės pasaulyje atsisakančius Vakarus. Tačiau Lietuvą gelbėja vis dar išlikęs supratimas ir istorinė patirtis gyvenimo europietiškos ir rusiškos civilizacijų sandūroje. Lietuvai puikiai pritaikomi Goldos Meir žodžiai apie Izraelį – „Mūsų slaptas ginklas yra tai, kad neturime daugiau alternatyvų“.
Lietuva neturi kitos alternatyvos nei gintis nuo Rusijos, nes ši grėsmė yra egzistencinė. Nepaisant Rusijos režimo agresijos Lietuvos istorinė patirtis suteikė sugebėjimą paremti Rusijos demokratinę opoziciją. Turime nepamiršti, kad Lietuvos kova už laisvę 90-ųjų pradžioje įkvėpė tūkstančius rusų išeiti į Maskvos gatves su šūkiais „Šalin rankas nuo Lietuvos“ ir „Šiandien Lietuva, rytoj Rusija“. Šios solidarumo apraiškos siekia 1830 m. sukilimą, kuomet pirmą kartą buvo panaudotas šūkis „Už mūsų ir Jūsų laisvę“, – pabrėžė pašnekovas.
Pasiūlė dvi idėjas Lietuvai
„Būtent Lietuva inicijavo stiprų ir vieningą tarptautinės bendruomenės atsaką į Rusijos agresiją Kryme ir rytų Ukrainoje, tuo pačiu siūlydama paramos Ukrainai planą. Lietuva yra lyderiaujanti šalis kovojant su Rusijos propaganda, remianti nepriklausomą rusakalbę žiniasklaidą Baltijos šalyse. Lietuva taip pat tapo penktąja valstybe pasaulyje, priėmusia vadinamąjį Magnickio įstatymą, kuriuo buvo išsiųsta aiški žinia, kad atsakomybė už nusikaltimus neturi sienų.
Nepaisant visų išvardytų pasiekimų ir reaguodami į pokyčius tarptautinėje erdvėje, norime pasiūlyti, ką Lietuva galėtų nuveikti vardan laisvės ir demokratijos per artimiausius kelis metus. Pirma, esame įsitikinę, kad Lietuva privalo dar labiau sutvirtinti strateginę partnerystę su Ukraina, kurią Carlas Bildtas apibūdino, kaip „globalų kovos už demokratiją epicentrą“.
Praėjusį rudenį Lietuva inicijavo „Maršalo planą Ukrainai“, kuris turėtų paskatinti investicijas į Ukrainą ir sutvirtinti jos ryšius su Vakarais.
Lietuva privalo toliau skatinti Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos integraciją į Europos Sąjungas struktūras. Tuo pačiu Lietuva privalo išlikti strategine NATO valstybe regione. Lietuva taip pat turėtų rimčiau įsitraukti į svarstymus apie Europos Sąjungos integracijos ir gynybos ateitį.
Yra du būdai, kaip Lietuva galėtų prisidėti prie demokratijos atkūrimo ne tik regione, bet ir pasaulyje. Vienas iš jų – toliau remti demokratinę opoziciją įvairiose šalyse, ne tik Rusijoje. JAV demokratijos rėmimo fondai, tokie kaip NED, planuoja įsteigti programas, skirtas demokratinei opozicijai remti Gruzijoje ir Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Lietuva turi neįkainojamą patirtį pagalbos demokratinei opozicijai srityje, todėl jos įsitraukimas į šį procesą yra būtinas.
Kita idėja yra pasinaudoti neseniai įsteigta Demokratijos atnaujinimo koalicija ir siekti transatlantinio ryšio sustiprinimo. Minėtoje koalicijoje yra įsteigta darbo grupė, sudaryta iš JAV ir Europos intelektualų, politikų ir ekspertų, atsakinga už ryšių tarp Europos ir JAV sustiprinimą. Šis ryšis yra būtinas turint omenyje pasaulyje vykstančius pokyčius, nes niekas nepavyks, jei JAV atsitrauks“, – savo idėjas Lietuvai siūlė C. Gershmanas.
Parėmė lietuvių siūlymą dėl švietimo
Jis pridūrė suprantantis, jog Lietuvoje daug kam gali rūpėti kitos problemos, o idėja, kad norint stiprinti demokratiją, pirmiausiai reikia stiprinti švietimą.
„Manau, jog viena iš tų trijų svarbiausių idėjų – švietimo stiprinimas yra puiki. Galiausiai juk demokratija veiks tik tuomet, kai žmonės ja tikės, tam reikia daug aiškinimo, kompromiso.
Būtent todėl švietimas yra labai svarbus, nes demokratijos tvirtybė yra ta, kad ji pripažįsta žmogaus orumą, o tai išugdoma. Be abejonės, nusivylimą, ciniškumą ir kitas negatyvias emocijas nuvyti sunku, bet Vaclovas Havelas yra pasakęs, kad Vakaruose nelabai suprato totalitarinių režimų grėsmės, o lietuviai per savo istoriją, kaip jau minėjau pokalbio pradžio, išlaikė tą suvokimą.
Tad net jei žengiate žingsnius stiprindami savo fizinį saugumą, taip pat būtina ir mokyti, motyvuoti žmonės – tik taip demokratija atsinaujins“, – vieną svarbiausių idėjų Lietuvai parėmė C. Gershmanas.