Akademija aiškinasi paviešintą informaciją, o tapybos katedros vedėjas neslepia šia tema girdėjęs gandų ir užuominų.
Susipažino vos 18-os: tapo autoritetas, kuriuo tikėjau beatodairiškai
„Tai yra mano istorija apie seksualinį išnaudojimą, žeminimą ir depresiją, kurią patyriau studijuodama tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje iš dėstytojo Jono Gasiūno (g. 1954)“, – istorija pradedama pasakoti tinklaraštyje akadespaslaptis.wordpress.com.
Mergina tikina, kad pirmą kartą su šiuo asmeniu susidūrė vos sulaukusi pilnametystės.
„Tuo metu buvau dvyliktoje klasėje ir pradėjau lankyti paruošiamuosius kursus Dailės akademijos egzaminams. J.G. dėstė vyresnių kursų studentams ir papildomai vedė tapybos paruošiamųjų kursų grupę.
J. G. ypač gyrė mano tapybą, kas mane motyvavo dirbti daugiau. Kursams pasibaigus, su keliomis kitomis mokinėmis likdavome ilgiau, kad pabaigtume tapyti darbus. J. G. pasilikdavo su mumis, komentuodavo mūsų etiudus, šnekėdavo apie meną. Kartais atnešdavo alaus. Tuo metu žavėjausi akademijos aplinka ir J.G. tapo autoritetu, kuriuo tikėjau beatodairiškai“, – pripažino studentė.
Pabaigusi mokyklą ir išlaikiusi egzaminus ji įstojo į Tapybos specialybę. Tai įvyko 2008 m.
Prisėdo šalia, pradėjo bučiuoti ir nusirenginėti
„Po egzaminų susitikau su J. G., jis pasiūlė atšvęsti bare „Pas Erlicką“. Tada jis pasiūlė man prisijungti prie rugsėjį Nidoje vyksiančių antrakursių tapybos praktikų. Labai apsidžiaugiau ir sutikau atvažiuoti su dažais, drobėm ir etiudniku. Praktikos vyko teritorijoje, kur dabar yra Nidos Meno kolonija. Tuo metu ten stovėjo tarybinių laikų žuvų rūkykla, kuri priklausė akademijai.
Atvažiavau autobusu vienai savaitei, nakvojau bendrame kambaryje su studentais. Su jais bendrauti buvo keista, dauguma žvelgė į mane iš aukšto ar kažką įtarė, todėl daug laiko praleidau su J. G. Metus lankiusi paruošiamuosius kursus, J. G. pasitikėjau, buvo įdomu klausytis jo šnekų apie meną ir gyvenimą.
J. G. kas dieną gausiai gerdavo, vaišindavo ir mane. Vieną vakarą rampoje jis, studentams nematant, mane apkabino per petį. Nebuvau tikra, kaip į tai reaguoti, norėjau tikėti, kad tai – globėjiškas apkabinimas, nuėjau miegoti. Visą kitą dieną mane pykino, vėmiau nuo alkoholio. J. G. man išvirė sriubos, davė degtinės. Sakė, kad padės nuo skrandžio bėdų. Valgyti pakvietė į savo kambarį (jame buvo dvi vienvietės lovos), jis peržiūrinėjo ir rūšiavo dėžes su senais tekstais ir žurnalais, kurie per daugybę metų prisikaupė jo kambaryje.
Jaučiausi silpnai, prisimenu jo abstrakčias frazes: „Menininkas yra karys, o ne vaikų darželio auklėtojas“. Tada jis prisėdo šalia manęs, pradėjo mane bučiuoti ir nurenginėti. Jaučiausi sutrikus, nežinojau, kaip elgtis, aiškiai prisimenu, kad norėjau staiga atsikelti, išeiti, ir trenkti durimis – bet neišdrįsau. Kitą rytą prabudau šalia jo, negalėjau jam pažvelgti į akis. Jis sakė, kad tai nieko blogo, kad tai tik mūsų dviejų reikalas. Su vienos iš studenčių draugais išvažiavau mašina atgal į Vilnių“, – patirtimi dalijosi mergina.
Toliau kviesdavo išgerti, tęsė santykiavimą: buvau jo sekso žaisliukas
Anot jos, kažkam apie tai pasakyti buvo neįsivaizduojama – kankino baimė būti pasmerktai, kad permiegojo su dėstytoju, kad tai galės paveikti studijas, kurias ji ką tik pradėjo.
„Tuo metu J. G. buvo vertinamas kaip progresyviausias tarp tapybos dėstytojų, jo studentai – stipriausi ir gabiausi, daugiausiai žadantys. J. G. buvo nuožmus tiems, kurie jam prieštaraudavo, o „saviškius“ jis aršiai gynė. Kita vertus, priešintis jo valiai buvo beprasmiška vien dėl to, kad paslapčia daugelis žmonių ir taip žinojo apie jo romanus su studentėmis. Sklido gandai apie jo buvusias „mergaites“, aš po truputį tapau atskirta nuo kitų studentų.
Po tos dienos Nidoje praradau gebėjimą kalbėti su J. G. – mane tarytum kažkas užčiaupė. Jis mane kviesdavo išgerti po paskaitų tapybos katedroje, studijose, staliaus dirbtuvėse, sakydavo, kad žino, kas man geriau. Po kelių butelių alaus jis pradėdavo su manimi santykiauti. Jaučiausi savidestrukciškai, tuo metu atrodė, kad savidestrukcija – tai vienintelis būdas jam pasipriešinti.
Gyvenau tartum du gyvenimus – vieną, kaip gabi, gerus pažymius gaunanti studentė, kitą – kaip jo sekso žaisliukas“, – konstatavo studentė.
Kreipėsi į kitas, galbūt nuo to paties asmens kenčiančias
Pasak merginos, kartą J. G. išgirdo, kad trumpą laiką ji susitikinėjo su bendrakursiu. Tuomet jis esą pakvietė studentę į barą, dalijosi klausimais, o galiausiai rėžė, kad jai „nuvažiavo stogas“.
„Tada jis atsistojo nuo stalo ir prisėdo prie šalia geriančio monumentaliųjų menų dėstytojo Janionio ir kitų, pradėjo kalbėti apie moteris ir jų apgaulę. Jaučiau didžiulę gėdą ir savigraužą.
„Tu neturi smegenų. Tu turi tik pūtikę“
Išgyvenau dideles traumas po bakalauro baigimo – nevisavertiškumo kompleksą, frustraciją, nemigą, panikos priepuolius... Šiaip bei taip, paskutiniosiomis, buvau „permesta“ pas kitą darbo vadovą. J. G. manęs atsisakė kaip bergždžio varianto, arba galimos grėsmės, nes mano bakalaurinis darbas buvo apie jo išnaudojimo aukas... Tuo metu jis man lyg ir padėjo, lyg ir ne... Mano diplominio darbo gynimo metu, kai aš kalbėjau apie tai, jis pasišalino iš kambario...
Po studijų baigimo neturėjau abejonių, kad J. G. būtų buvęs žmogus, nutiesęs kelius, o dabar juos užblokavo. Visi, kurie buvo potencialūs meno rinkos kontaktai, buvo nuo jo daugiau ar mažiau priklausomi, todėl pasirinkau emigruoti. Dauguma žmonių ir institucijų, įskaitant Kauno Meno Parko Galeriją, toleravo ir besąlygiškai palaikė šio asmens elgesį ir kūrybą.
Šiuo pranešimu noriu pasakyti toms, kurios galbūt dabar kenčia arba kentėjo nuo šio asmens: „Aš už Jus ir kovosiu, kol pritrūks jėgų, kaip jis sakė. Prisimenant viską. Jis nėra vertas nieko, o mes pateikėm jam dirvą mumis naudotis. Laikas atsiskaityti senas sąskaitas ir atpirkti senas skriaudas. Viskas, ką galime padaryti, tai tik juoktis iš jo. Prašau, netylėkite, nes labiau skauda, kai tyli“, – ragino mergina.
Katedros vedėjas: esu girdėjęs gandų
„Mačiau, tai sena problema, dabar galvoju, kaip reaguoti, eisiu pas savo valdžią. Visi šneka, tačiau niekas nenorėjo rašyti tokių dalykų – yra buvę nuojautų gandų lygmenyje“, – DELFI trečiadienį sakė VDA Vilniaus fakulteto Tapybos katedros vedėjas Jonas Vaitekūnas.
J. Gasiūnas VDA dirba nuo nepriklausomybės laikų
Katedros vedėjas sakė, kad jaučiasi dviprasmiškoje padėtyje ir svarsto, kaip elgtis toliau. Nuo pat ryto jis sulaukė kolegų menininkų, dėstytojų skambučių. Iš pokalbių su jais išaiškėjo, kad tai, kas rašoma, gali būti tiesa. „Tačiau nei faktų, nieko nemačiau, žinau tik gandus“, – sakė J. Vaitekūnas.
Klausiamas, ar kada sulaukė studentų skundų, J. Vaitekūnas aiškino, kad nebent užuominomis arba per aplinkui, dažniausiai – jau iš buvusių studentų. „Kažką reikia daryti, nereaguoti neišeina, bet vėl gi – rašoma anonimiškai, o faktų ar tiesioginių skundų nėra, tik menkesnių nusižengimų, kai pradedi kažką daryti, išeina, kad pats šmeiži“, – ką daryti toliau, svarsto katedros vedėjas.
J. Gasiūnas trečiadienį mobiliuoju telefonu neatsiliepė. DELFI žiniomis, nuo pat ryto su seksualiniu išnaudojimu kaltinamu dėstytoju kalbasi VDA rektorius.
J. Gasiūnas 1954 m. gimė Tiumenceve, Rusijoje. 1984 jis m. baigė tapybos studijas Valstybiniame dailės institute, nuo 1992 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje, yra profesorius.
Nuo 1986 m. J. Gasiūnas dalyvauja parodose, gyvena Vilniuje. 1992 m. įkūrė dailininkų grupę „Angis“, 2009 m. apdovanotas „Swedbank“ meno apdovanojimu. Jo kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Apkaltintas ir Š. Bartas
DELFI primena, kad kilus iniciatyvai #metoo seksualine prievarta apkaltintas ir žymus režisierius Šarūnas Bartas.
Aktorė Julija Steponaitytė teigia tapusi seksualinio užpuolimo auka po aktorių atrankos studijoje, dailininkė Paulė Boculaitė nurodė nuo režisieriaus nukentėjusi jo sodyboje. Pats jis pareiškė nesutinkantis su tokiais kaltinimais.
„Aš tik galiu pridurti, kad tuo pat metu studijavau VDA, tik kitoje katedroje. Apie tai, kas rašoma šitam tekste buvau girdėjusi jau tada. Tai tik noriu padėkoti už ryžtą“, – feisbuke trečiadienį dalindamasi minėto tinklaraščio įrašu parašė P. Boculaitė.
Juo pasidalijo ir J. Steponaitytė.
Apie seksualinį priekabiavimą prabilo ir fotografė Neringa Rekašiūtė. Darbo pokalbio metu žymus fotografas esą jai tiesiog pademonstravo savo lytinius organus. Tai vyko prieš šešerius metus Londone.