Viešojoje erdvėje pastaraisiais mėnesiais stebimi konfliktai, susiję su valdančiųjų inicijuotu nacionalinio transliuotojo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimu, tuo pačiu metu keliami klausimai dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio valdomų žemių, įtampos vaistų pardavimo ir kitose srityse atsiliepia partijų vertinimams, bet ne taip drastiškai, kaip esminių šaliai pokyčių metu.

„Tikėjausi, kad po pastarųjų įvykių, kai pradėta kalbėti apie pinigus (po to, kai prasidėjo valdančiųjų „valstiečių“ ir LRT konfliktas, o politikai pradėjo viešinti paskiras nacionalinio transliuotojo išleidžiamas sumas – DELFI), žmonės, būdami paprastai jautrūs tiems dalykams, pradės prasčiau vertinti žiniasklaidą. Tačiau taip neatsitiko – reitingas liko toks pat“, – DELFI aiškino visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Praėjusią savaitę LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis sukvietė spaudos konferenciją, kurioje žadėjo pagrįsti parlamentinio LRT veiklos tyrimo būtinybę. Tame kontekste politikas įvardijo kai kuriuos skaičius, taip pat, kalbėdamas apie sutartis su prodiuseriais ir atlyginimus atlikėjams, paskelbė: „Jeigu pas mus daina kainuoja tūkstantį eurų ir mes taip darome, ir tai yra normalu, tai kaip paaiškinti mokytojui, kada jis gauna tuos kelis šimtus eurų už viso mėnesio darbą“.

Savaitgalį vykusiuose muzikos apdovanojimuose M.A.M.A dalyvavusi hiphopo grupė „G & G Sindikatas“ pasirodymo metu milžiniškame ekrane parodė stilizuotą R. Karbauskio atvaizdą, kuriame daugelis atpažino klouną iš filmo pagal kultinę Steveno Kingo siaubo knygą „IT“ (It: Chapter One). Reaguodamas į tai, politikas išdėstė, kad tokį sprendimą galima traktuoti kaip patyčias, ir tai gali paveikti vaikų ir paauglių pasaulėžiūrą.

Tokia pozicija sulaukė įvairių vertinimų. Apžvalgininkas Andrius Užkalnis komentare DELFI dėstė: „Turiu blogą naujieną jums visiems, mano skaitantys, rašantys ir dainuojantys bičiuliai. Tai greitai nesibaigs. Dar daugiau: tai, kaip lošia Ramūnas Karbauskis ir jo žmonės, yra pergalinga ir labai tiksli sėkmės formulė, o jai priešpastatyti nelabai yra ką.“

Pakeisti nuomonei reikia rimtų sukrėtimų

V. Gaidžio manymu, ši situacija bei viešojoje erdvėje minimos sumos vis dėlto yra labiau siejamos su pramogų verslu, nėra tiesioginės asociacijos su žiniasklaida.

„Dar vienas momentas – jeigu kyla nepasitikėjimas konkretaus žmogaus poelgiais, reputaciją gali prarasti labai greitai, vos ne per minutę. Taip buvo parlamentarui Linui Balsiui – jis turėjo teigiamą reitingą, bet per vieną akimirką pasitikėjimo prasme prarado viską. Bet jei kalbame apie institucijas, tokių atvejų, kad per vieną dieną viskas būtų prarandama, yra nedaug“, – pažymėjo jis.

Sociologo teigimu, reputaciniams institucijų sukrėtimams įtakos turi itin reikšmingi visuomenės mastu įvykiai. Taip buvo 2007 metais, kai Skuodo rajone girtam policininkui automobiliu mirtinai sužalojus tris vaikus, drastiškai krito pasitikėjimas Lietuvos policija, arba kariuomenę prieš kelerius metus supurčius vadinamajam „auksinių šaukštų“ skandalui.

Vladas Gaidys

„Jei kalbėtume apie žiniasklaidą, per 20 metų matau vieną laikotarpį kreivėse, kai buvo akivaizdus kritimas. Tai įvyko prezidento Rolando Pakso apkaltos metu. Tuo metu ir jo reitingas krito iki dugno, bet žmonėms pasirodė, kad ir žiniasklaidos veikloje kažkas nepatinka. Tam, kad institucija prarastų pasitikėjimą, reikia kažkokių išskirtinių dalykų, ir situacija su LRT yra dar ne tas atvejis“, – pažymėjo jis.

Tuo metu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas sakė, kad situacija, susiklosčiusi dėl politikų ir LRT konflikto, yra itin delikati.

„Kadangi vienoje „barikadų“ pusėje atsirado pačios žiniasklaidos atstovai, visuomenė žiūrės, kiek žiniasklaida sugeba išlikti objektyvi, vertindama įvykius. Jeigu žiniasklaida „perspaus lazdą“, manau, galime pamatyti ir R. Karbauskio populiarumo renesansą“, – teigė jis DELFI.

Susipykti su visais: gali ir išlošti

Komunikacijos konsultanto Pauliaus Tamulionio manymu, ši situacija gali pakenkti pačiam LVŽS lyderiui.

„Blogiausia yra tai, kad jam pavyko susipykti su visais nuomonių lyderiais: nuo politologų iki šou pasaulio veikėjų. Reikia suprasti, kad kalbant apie poveikį visuomenės nuomonei, yra viena, jei politiką kritikuoja politologas, ir kita, jei tai daro, pavyzdžiui, atlikėjas Marijonas Mikutavičius ar režisierius Oskaras Koršunovas. Tai yra gerokai didesnė visuomenės imtis ir daug įtaigiau, nei politologų įžvalgos, – aiškino jis.

Pasak P. Tamulionio, R. Karbauskis susipyko ne tik su muzikantais, pramogų, šou verslo atstovais, bet ir faktiškai su didžiąja dalimi žiniasklaidos, ypač prasidėjus tyrimui dėl LRT.

„Šiame kontekste prisiminkime tuos laikus, kai tuometinis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas susipyko su žurnalistais, ir štai Seime buvo surengta pirmininko spaudos konferencija, į kurią niekas neatėjo. Nuo tada prasidėjo A. Valinsko, kaip politiko, kritimas. Taigi susipykti su žurnalistais ir su šou pasauliu yra labai rizikinga“, – kalbėjo komunikacijos konsultantas.

Vis dėlto, jo teigimu, R. Karbauskis „labai taikliai šaudo“, pateikdamas galimo LRT neskaidrumo pavyzdžius, panaudodamas frazes apie 1000 eurų, mokamus atlikėjams, priešindamas juos su tais, kurie tokių atlygių negauna.

„Kuo daugiau tokių pavyzdžių jis ištrauks, tuo labiau kentės ir žiniasklaida, o mes nežinome, kiek jų politikas yra prikaupęs“, – kalbėjo R. Tamulionis.

V.Gaidžio manymu, R. Karbauskio reitingams ši situacija didelės įtakos greičiausiai neturės.

„Atrodo, visuomenė į R. Karbauskio istorijas sureagavo praėjusių metų pradžioje. Šiuo metu tarsi pasiekta riba: yra tam tikros „lubos“, virš kurių populiarumas nebegali kilti, bet yra, pasak politologo Algio Krupavičiaus, ir „grindys“, kada ką bedarytum, žemiau nekrisi. R. Karbauskis, atrodo, pasiekė savo „grindis“, ir pastarieji įvykiai pasitikėjimo juo nebeveikia: jis pasiekė didelį neigiamą vertinimą, siekiantį daugiau kaip 50 proc., bet yra 25 proc. respondentų, pasisakančių teigiamai, ir jie lieka jam bei LVŽS ištikimi“, – pažymėjo sociologas.

Į priekį veržiasi dar vienas lyderis

Vis dėlto visuomenę audrinantys skandalai gali atnešti naudos juose mažiau figūruojančioms jėgoms. Sausio pradžioje vykdytos „Vilmorus“ apklausos atskleidė, kad nors geriausiai vertinamų partijų reitingai mažai kinta – juose pirmauja opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), antri išlieka „valstiečiai“, bet į trečiąją poziciją išsiveržė partija „Tvarka ir teisingumas“ (TTP), aplenkusi socialdemokratus.

Vertinant politinius lyderius, palankiausiai ir toliau atsiliepiama apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, Kauno merą Visvaldą Matijošaitį bei premjerą Saulių Skvernelį, bet dešimtuke įsitvirtina ir TTP pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, esantis šeštojoje vietoje. Be to, būtent šis politikas yra vienintelis partijos pirmininkas, turintis teigiamą balansą – jį daugiau žmonių vertina teigiamai negu neigiamai.

„R. Žemaitaičio reitingai jau ketvirtas mėnuo kyla. B to, jį labiau teigiamai vertina ne tik TTP rėmėjai, bet, pasirodo, ir TS-LKD elektoratas. Man situacija kiek primena tą, kai prieš dvejus metus pradėjo kilti LVŽS reitingas. Jų veiklos visiškai nemačiau – nei per televiziją, nei kitur, o reitingas kilo ir partijos, ir pirmininko R. Karbauskio.

Neturėdamas paaiškinimo, pradėjau klausinėti žurnalistų. Jie papasakojo, kad yra tokie Naisiai, yra piliakalnis supiltas, rengiamos ekskursijos. Tai dalykai, kurie sklido iš lūpų į lūpas, bet iki Vilniaus gal nelabai ateidavo. Ir dabar man toks jausmas: nei R. Žemaitaitis labai matomas, nei jo vadovaujama TTP“, – kalbėjo sociologas.

Remigijus Žemaitaitis

Jo manymu, tokią situaciją galima aiškinti tam tikru partijų supanašėjimu, mažinančiu rinkėjų galimybes rinktis. Pasak V. Gaidžio, politinėje erdvėje yra matomas TS-LKD bei jos lyderio Gabrieliaus Landsbergio reitingų nuoseklus kilimas, maždaug 6 proc. pasitikėjimą išsaugojo ir korupcijos skandalų krečiamas Liberalų sąjūdis, tačiau yra dalis visuomenės, kurie už šias partijas niekada nebalsuos.

Tuo metu kitoje pusėje esančios partijos visos susiduria su tam tikromis problemomis. „Štai LVŽS galima prikišti sumaištį dėl vaistų, dėl tam tikrų prekybos alkoholiu ribojimo momentų, pas socialdemokratus – organizacinė krizė, ir panašiai. Tokioje štai nestabilioje, neartikuliuotoje erdvėje TTP susirado savo vietą, pataikė į kažkokią tonaciją, ir po truputį juda į priekį“, – aiškino V. Gaidys.
Komunikacijos specialisto P. Tamulionio manymu, R. Žemaitaičio reitingus augina požiūris, kad į politiką turi ateiti „jaunimo banga“.

„Kitas dalykas, iki šiol TTP istoriškai nebuvo nė vieno simpatingo, patrauklaus, adekvataus žmogaus, nes visus užgoždavo Rolandas Paksas. Staiga atsirado toks vienas – jaunas, ko ir reikia šiais laikais, teisingai kalbantis, berods ir svorio numetęs, kas matyti plika akimi, aktyvus. Ir panašu, kad rinkėjai pradeda jį matyti. Be to, jis sugeba išnaudoti politinę retoriką, nes daugelis įsidėmėjo R. Žemaitaičio kalambūrą „Iš po skvernelio“, pakėlusį jį į premjero lygmenį“, – aiškino P. Tamulionis.

I.Zokas svarstė, kad R. Žemaitaitis atitinka savo elektorato lūkesčius – atrodo paprastas, betarpiškas, ginantis žmonių interesus.

Jis pažymėjo, kad dabartinėje situacijoje „palankios kortos“ krinta ir TS-LKD.

„Tačiau konservatorių silpnybė yra ta, kad jie labai dažnai būna kategoriški ir linkę į kraštutinumus, o dabartinėje situacijoje tai nebūtų stiprybė“, – sakė I. Zokas.

Lūkesčiai tampa šviesesni

„Žiūrėdamas į skaičius, nesakyčiau, kad dabar visuomenės nuotaikos būtų ypatingai blogos. Nėra lengva gyventi, bet tai nėra ekonominės krizės laikotarpis. Statistikos departamento rodikliai atskleidžia, kad klausiami apie savo šeimos materialinę padėtį po metų, maždaug dvigubai daugiau žmonių tikisi pagerėjimo, negu pablogėjimo“, – pabrėžė V. Gaidys.

Sociologo teigimu, tai atsispindi ir politinės erdvės vertinimuose: prezidentė D. Grybauskaitė nuolat yra reitingų viršuje, palankiai vertinami ir premjeras S. Skvernelis bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Klausiant už ką balsuos, pasirinkimas piliečiams irgi yra: nebalsuojančiųjų arba neturinčių už ką balsuoti skaičius nėra didesnis nei kitais laikotarpiais“, – pažymėjo V. Gaidys.

Jis akcentavo ir išaugusį pasitikėjimą valstybės institucijomis.

„Šiuo metu Lietuvoje yra tik trys institucijos, kuriomis labiau nepasitikima. Tai partijos, kuriomis nepasitikima visoje Europoje – nėra nė vienos šalies, kurioje pasitikėtų partijomis. Nepasitikima Seimu – Europoje yra šalių, pasitikinčių parlamentu, bet tokių mažuma, vos 8. Ir Vyriausybė – ES valstybėse kai kur jomis pasitikima, kai kur ne“, – kalbėjo sociologas.

Tuo metu teismai, jo teigimu, ilgą laiką vertinti su minuso ženklu, dabar turi stabiliai teigiamą balansą.

„Taip pat savivaldybės šį mėnesį pasiekė pasitikėjimo jomis rekordą, o juk savivaldybės yra pakankamai jautrus rodiklis, akcentuojantis, kiek arti esame senųjų Vakarų šalių, kuriose savivalda yra antipodas valdžios centralizavimui. Taip pat pasitikėjimas policija yra didžiausias per 20 metų, Lietuva pagal šį rodiklį yra aukščiau nei ES vidurkis“, – sakė V. Gaidys.

„Pagal „Eurobarometrą“, kur pirmas klausimas yra „Ar jūs patenkintas savo gyvenimu“, lyginant 1999 metus ir dabartį, Lietuvos rodiklis pakilo 20 proc. Noriu pasakyti, kad bendrosios tendencijos visai neblogos“, – teigė sociologas.