„Mes nelabai suprantame, kokia ta nauja sistema bus, ir ką ji sprendžia, kaip ji veikia? Jeigu mes šiandien dar nelabai to suprantame, tai mes turime rimtą pagrindą manyti, kad tai, kas ten yra sugalvota, neužsikurs“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis antradienį per Aušros Maldeikienės spaudos konferenciją Seime.

Jis patikino, kad savivaldybės specialistai bando apie tai kalbėtis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet esą ir ten aiškumo trūksta.

„Mes bendradarbiaujame su ministerija, bet mes matome, kad jie irgi nelabai supranta, kaip tą padaryti, ir kaip tą realizuoti. Jiems patiems kyla daug klausimų ir abejonių“, – sakė P. Poderskis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasigenda konkrečių pertvarkos vykdytojų argumentų.

„Labai daug pertvarkos vykdytojai turi tikėjimo, kad ta pertvarka veiks. Jie tikisi, kad tai bus geriau, bet tai nėra nei išmatuota, nei pagrįsta, nei kažkaip racionaliai argumentuota“, – sakė P. Poderskis.

Negauna reikalingų atsakymų

Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė iki šiol nesupranta, kodėl dabartinė sistema yra iš esmės bloga.

„Reformos įgyvendintojai nėra atsakę į šitą klausimą ir nėra padarę esamos situacijos analizės. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė savo apžvalgose teigė, kad daugiausia trūkumų yra dėl žmogiškųjų išteklių stokos, kvalifikacijos trūkumo, bendros sistemos nebuvimo ir mokymų darbuotojams, tačiau, kalbant apie pertvarką, nematome, kad akcentai būtų dedami į šiuos dalykus“, – teigė L. Juškevičienė.

Pasak sostinės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, prasidėjus pertvarkos procesui tapo akivaizdu, kad institucijų atstovams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, trūksta kompetencijos ir žinių pavestam darbui atlikti.

„Poįstatyminiai teisės aktai ateina pavėluotai. Vienas iš pavyzdžių – dėl globos centrų. Civiliniame kodekse yra numatyta pataisa, kad jie turėjo būti nuo sausio 1 dienos, o ministro įsakymu tvarka yra patvirtinta sausio 19 dieną, o atsakomybė yra numesta savivaldybių administracijoms, kad jos nuo dabar jau turėtų tuos globos centrus steigti ir rašyti jų nuostatus“, – sakė L. Juškevičienė.

Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, taip pat nėra atsakyta į nei vieną klausimą, kaip ta nauja sistema funkcionuos praktiškai, kalbant apie tokius paprastus dalykus, kaip duomenų bazių perdavimas, informacijos tarp skyrių pasidalinimas.

„Išlieka klausimų, ar centralizavus sistemą mes apsisaugosime nuo psichozių, įtakotų alkoholio ir narkotikų vartojimo, ir tų tragiškų įvykių, kuriuos mes turėjome“, – sakė L. Juškevičienė.

Kaip supranta Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, visa pertvarka remiasi į naujų funkcijų sukūrimą: atvejo vadybininkus, mobilias komandas.

„Mobili komanda dubliuos socialinio darbuotojo, atvejo vadybininko funkcijas. Tą patį darys mobili komanda, kuri 14 dienų atvažiuos į šeimą. Patys suprantate, kad tai nebus pagalba šeimai, tai bus tik kontrolė tų institucijų, kurios dirba su šeima“, – sakė L. Juškevičienė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pateikė pavyzdį, kad Vilniuje pernai buvo paimti 383 vaikai. Pasak jos, pagal naują tvarką visais tokio tipo atvejais turės atvažiuoti mobili komanda.

„Kyla klausimas dėl jos darbo efektyvumo. Mobili komanda atvažiuos, kai bus paimti vaikai. Jeigu jie yra paimti, tada jau globos centras pradeda su vaiku dirbti. Pertvarka ir poįstatyminiai teisės aktai dubliuoja funkcijas, ir visiškai nėra įsigilinta į tai, ką mes darome“, – sakė L. Juškevičienė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja neneigia, kad problemų sistemoje yra.

„Pripažįstame, kad tikrai klaidų yra, tai – ir žmogiškųjų išteklių, mokymų, kompetencijos stoka. Reikėtų išanalizuoti situaciją ir tada galvoti, kaip ją reikėtų keisti“, – sakė L. Juškevičienė.

Rugsėjo 28 dieną Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigalios liepos 1 dieną.

Įgyvendinus reformą, vaiko teisių apsaugos skyriai bus pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises.

Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.