„Pamenu, kaip eidavome į kavinę „Nykštukas“ – vaikų kavinę su voveraite. Man ten labai patikdavo. Šalimais „Vaikų pasaulio“ būdavo kepamos šviežios bandelės. Kava ir arbata ten būdavo ypatinga. Visas maistas ten būdavo tarsi naminis ir neįprastas mūsų Sovietų Sąjungai“, - per interviu DELFI pasakojo aktorė.
Kur ir kaip vyko kino juostos filmavimas, pasakoja sekantis projekto „Lietuva. Vilnius. Citatos“ straipsnis ir vaizdo įrašas.
Vilniaus miesto peizažas tapo neatsiejama filmo vaikams, kurį 1979 metais sukūrė režisierius Konstantinas Brombergas, dalimi. Juosta buvo filmuojama Vilniaus miegamajame Lazdynų rajone, kuris buvo pastatytas 8-ojo dešimtmečio pradžioje, taip pat Senamiestyje ir Trakuose.
Į kadrą, pavyzdžiui, pateko gotikinis Vilniaus perlas – Šv. Onos bažnyčia (filme pro ją kelis kartus pravažiuoja Stampo gauja) ir šalia jos prisišliejusi Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia.
Muziejaus scenos buvo filmuojamos Trakų pilyje. Filmui buvo panaudotas Lazdynų 36-osios vidurinės mokyklos eksterjeras. Šiame rajone buvo nufilmuoti ir keli įžanginiai dainos „Ką padarė pažanga“ kadrai.
Nuo lėktuvo trapo – į filmavimo aikštelę
Mergaitės Majos Svetlovos vaidmenį K. Brombergas iš pradžių siūlė „Raudonkepuraitės“ išgarsintai Janai Poplavskai, bet ji atsisakė. Į Majos vaidmenį taip pat pretendavo Oksana Fandera.
Galiausiai Mają suvaidinusi Oksana Aleksejeva pasakoja, kad jos tėvas aptiko skelbimą, kad ieškomi vaikai šiam vaidmeniui, ir taip ji pateko į aktorių atranką.
„Tai buvo rugsėjį, o juostą pradėjo filmuoti kovą. Ilgą laiką nesulaukėme jokių rezultatų, bet po to su manimi susisiekė, ir aš daug kartų ėjau į kino studiją, susitikinėjau su būsimais kolegomis. Kai pradėjo spausti laikas, jie, matyt, priėmė sprendimą ir patvirtino mano kandidatūrą šiam vaidmeniui. Taigi kartais verta rodyti iniciatyvą, po to lieka neišdildomi įspūdžiai“, - pasakojo O. Aleksejeva.
Iš Odesos kilusi O. Aleksejeva šiuo metu gyvena Prancūzijos Liono mieste ir po „Elektroniko nuotykių“ kine daugiau nesifilmavo.
Ji pasakojo, kad juosta buvo filmuojama pusę metų. Filmavimas Vilniuje truko du mėnesius. Iš pradžių buvo suplanuota filmuoti kadrus, kurie vyksta užsienyje. „Vilnius Sovietų Sąjungoje buvo laikomas užsieniu, todėl filmavimas buvo užtęstas: šiame mieste nufilmavo ir mokyklą, ir parką, kad filmavimo komanda ilgiau pabūtų Vilniuje, kuris mums visiems labai patiko“, - teigė O. Aleksejeva.
Oksana pamena ir savo pirmuosius įspūdžius Lietuvos sostinėje. „Atskridome į Vilnių su Vasia Mažuoju ir mano mama – ji buvo atsakinga už mus, mažuosius. Išlipome iš lėktuvo, mus pasitiko prie tako ir nuvedė oro uosto taku. Aplinkui – lėktuvai, buvo labai įdomu. Tą dieną filmavimas vyko oro uoste. Mūsų atvykimo dieną nefilmavo, bet nuvedė pas filmavimo grupę, su kuria mes kartu iš pradžių apsigyvenome viešbutyje, o vėliau – studentų bendrabutyje – naujame, prie miško“, - pasakojo Oksana.
Kavinė „Nykštukas“ ir bandelės prie „Vaikų pasaulio“
Majos vaidmens atlikėja prisimena, kad Lietuvoje ją maloniai nustebino gamta. Pavyzdžiui, miškas po gyvenimo Odesoje jai buvo tikra egzotika. Laisvu nuo filmavimų metu vaikai miške grybaudavo ir net patys po to virdavo grybus. Oksanos mama grįžo į Odesą ir mergaitė Vilniuje gyveno savarankiškai. „Mus prižiūrėdavo, nors šito gerai neprisimenu. Iš esmės mes buvome už save atsakingi, jau dirbome“, - šypsodamasi prisimena moteris.
Kai nebūdavo filmavimų, jaunimas mėgaudavosi pasivaikščiojimais po miestą. „Prisimenu, kaip eidavome į kavinę „Nykštukas“ – vaikų kavinę su voveraite. Man ten labai patikdavo. Lenino prospekte, kavinėje prie „Vaikų pasaulio“, būdavo kepamos šviežios bandelės. Kava ir arbata ten būdavo ypatinga. Visas maistas ten būdavo tarsi naminis ir neįprastas mūsų Sovietų Sąjungai“, - pasakojo Oksana.
Kartu su kolegomis jaunieji aktoriai važiuodavo ir į Kauną, ir į Trakus – tiek filmuotis, tiek pasivaikščioti po miestą. Įspūdį jai paliko ne tik architektūra, bet ir kavinės bei restoranai. Oksanos teigimu, tai buvo kitas lygis, negu Odesoje. „Aš taip įsimylėjau šį miestą. Tačiau tai buvo suprantama: juk tai buvo mano pirmoji išvyka į „užsienį“, pirmasis apsilankymas Vilniuje“.
Vėliau Oksana ištekėjo ir persikėlė gyventi į Minską, bet dažnai atvažiuodavo į netoliese esantį Vilnių.
„Dabar, kai pagalvoju apie Vilnių, jis iki šiol yra likęs vienu mylimiausių mano miestų pasaulyje. Man teko gana daug keliauti, todėl turiu su kuo palyginti. Vilnius liko mano vaikystės prisiminimu, kaip Kalėdos, tarsi kokia nors šventė. Vėliau iš Minsko mes čia atvažiuodavome gana dažnai: iš pradžių traukiniu, vėliau – automobiliu. Pradėjome čia važinėti per poilsio dienas, ir mano draugės, gyvenančios Minske, taip pat važinėja į Vilnių ir labai myli šį miestą“, - pasakojo ji.
Filmas praturtino ne materialiai, bet dvasiškai
Nors filmavimosi detalės per 38 metus, prabėgusius nuo filmavimo momento, iš atminties jau išsitrynė, pats filmas „Elektroniko nuotykiai“ lieka neužmirštamu Oksanos gyvenimo epizodu.
„Dabar periodiškai esu kviečiama į laidas Maskvoje, ir šis filmas tam tikra prasme tebeturi įtakos mano gyvenimui. Tai tarsi likimo dovana. Negaliu sakyti, kad jis pakeitė mano gyvenimą ar kažkokiu būdu turėjo įtakos mano likimui, tačiau šis gyvenimo epizodas mane kažkaip pakeitė ir praturtino, bet, deja, ne materialiai, o dvasiškai. Vienoje laidoje, kuri buvo skirta šiam filmui, dalyvavo Irina Mirošničenko, kurią aš labai myliu. Ji pasakė, kad mums, vaikams, labai pasisekė, kad mūsų gyvenimą palietė kūryba“, - pasakojo Oksana.
Moteris su šypsena prisimena, kaip prieš filmavimus jiems buvo sakoma, kad lietuviai nemėgsta rusų, bet realybė ją maloniai nustebino.
„Vilniuje gyvenau mėnesį ir dažnai į jį važinėdavau, bet nė karto nepatyriau, kad su manimi kažkas nenorėtų kalbėtis. Žmonės Lietuvoje labai atjaučiantys, ir norėčiau perduoti linkėjimus visiems, su kuo buvau susidūrusi, ir apskritai visiems Vilniaus gyventojams. Jie gyvena tokiame gražiame mieste“, - savo pasakojimą baigia O. Aleksejeva.
2006 metais filmo „Elektroniko nuotykiai“ žvaigždė ištekėjo antrą kartą – už prancūzo. Nuo tada ji gyvena Lione ir dirba su kinematografija visiškai nesusijusioje srityje – pramoninėje bendrovėje. O. Aleksejeva turi 28 metų sūnų Aleksandrą, kuris jau yra sukūręs savo šeimą.