Per pastaruosius 40 metų, Baltijos jūros vandens lygis pakilo 15 centimetrų, o vis dažniau per šiltas žiemas Baltijos priekrantė nebeužšąla. Audros dažnėja, jūra, nuplaudama smėlį, priartėjo prie kopų ir gerokai sunaikino apsauginį Palangos kopagūbrį, esantį šiauriau nuo tilto gelbėjimo stoties link.
„Jeigu nieko nedarysim, tai jūra nueis į miestą, pradės plaut gatves mūsų čia. Į Basanavičius gatvę pirmiausiai, kur žmonių daug“, – sakė Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas.
Panaši situacija buvo ir pietiniame paplūdimyje nuo Birutės kalno Palangos tilto link. 2011-2012 m. paplūdimį pamaitinus smėliu, jis praplatėjo ir, pasak specialistų, stabilizavosi. Apie 60 tūkst. kub. m smėlio tąkart išpilta ir šiauriniame paplūdimio ruože, tačiau smėlis čia neužsibuvo.
„Nešmenų sumažėjo dėl to, kad krantai tvarkomi yra įvairiais būdais, statiniai statomi Kaliningrado srityje, o taip pat buvo pagilintas įplaukimas į Klaipėdos uostą, patraukti, pailginti vartai įplaukimo. Tas davė Palangai irgi neigiamą rezultatą“, – pasakojo Palangos mero pavaduotojas.
Mokslininkai tvirtina, kad dėl šių priežasčių smėlio atsargos senka ir priekrantėje ties Klaipėda. Vienintelė išeitis – papildyti paplūdimius smėliu. Pagal 2014-2020 m. krantų tvarkymo programą šiems darbams iš ES fondų numatyta beveik 5 mln. eurų. Tačiau jie skirti tik smėliu papildyti Palangos paplūdimį ties Birutės kalnu. Lėšų naudoti labiausiai jūros ardomam šiauriniam paplūdimiui neleidžia įstatymas.
„Mes manom, kad reikia tą įsakymą perrašyti, pastumt tas lėšas ir panaudoti šitai daliai bent dalį tų lėšų. Čia visų nereikia tas, kas numatyta. Čia dalis yra, o kitą dalį panaudot ten, kur mes ir kalbėjom apie pietinę dalį“, – teigė R. A. Mikalkėnas.
Pavykus susitarti su Aplinkos ministerija, smėliu papildyti šiaurinį paplūdimį pavyks tik kitų metų pavasarį. Šiemet kopagūbrį žadama saugoti uždengiant jį šakomis.
Reportažą žiūrėkite čia.