Apie tai, kaip savivaldybės turėtų funkcionuoti, kad gyventojai neišvyktų iš mažų miestų į didžiuosius ir užsienio šalis, diskutavo Birštono miesto merė Nijolė Dirginčienė, Anykščių meras Kęstutis Tubis, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė bei Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Saulius Nefas.
Ko reikia, kad miestas būtų patrauklus
Diskusijoje buvo kalbama, ką reikėtų daryti, kad savivaldybės būtų sėkmingos ir išlaikytų savo gyventojus. Birštono merė N. Dirginčienė pradėjo diskusiją pamąstymu, kad kiekvienas miestas, visų pirma, turėtų išsikelti tam tikrus tikslus ir juos įgyvendinti. Tai, esą, ne poros metų darbas. Turėtų būti aptariamos idėjos, vizijos, strategijos, tada sutelkiamos kompetentingos komandos, kurios galvotų, kaip, pavyzdžiui, pritraukti pinigų į savivaldybės biudžetą.
Bet buvo aptariami ir konkretesni pasiūlymai. Viena iš idėjų – patiems žmonėms suteikti daugiau galių. Pavyzdžiui, piliečiams buvo suteikta galimybė rinkti tiesiogiai merus, todėl manoma, kad reikėtų leisti žmonėms tiesiogiai rinkti ir seniūnus. VRK pirmininkė L. Matjošaitytė teigia, kad vertinant tiesioginius mero rinkimus tam tikri pokyčiai pastebimi, bet ar tai pasiteisino, esą, bus galima spręsti tik pasibaigus kadencijai.
Tuo tarpu MRU profesorius S. Nefas mano, kad tiesioginiai seniūno rinkimai leistų žmonėms dar labiau įsitraukti į savivaldybės politinį gyvenimą. „Seniūnai yra administracijos darbuotojai ir jų tiesiogiai rinkti negalima, bet, jeigu yra toks žmonių lūkestis, reikėtų padaryti rinkimus. Tegul kuo daugiau galių atsiranda gyventojų rankose, tegul išsirenka ir paskui atsako už tai, ką jie išsirinko“, – sako S. Nefas. L. Matjošaitytė pastebi, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai priartintų savivaldą arčiau žmonių: „Iš paprastos piliečio pozicijos galėčiau pasakyti taip: mes rinkdami seniūną tiesiogiai, kaip piliečiai, galėtume įvertinti jo programą, jo rinkiminius pažadus, vertybes, idėjas. Tuo tarpu, jeigu dalyvauja konkurse į seniūnus keletas asmenų ir jie yra parenkami komisijos iš kelių asmenų, tai ne visi bendruomenės nariai turi galimybę susipažinti, kas taps tos seniūnijos seniūnu.“
Anykščių meras K. Tubis mano, kad norint, jog miestas būtų patrauklus, reikia nepamiršti ir turistus, lankytojus traukiančių objektų. Jų, esą, reikia kuo daugiau, todėl yra kuriami tokie projektai, kaip Vorutos pilies statyba, kurią, mero teigimu, palaiko tiek verslininkai, tiek patys gyventojai.
Būdai, kurie padėtų susigrąžinti emigrantus
Pagrindinė idėja – bendrauti su piliečiais, o kaip su jais reikėtų bendrauti, yra keli būdai.
Vienas iš pasiūlymų – skatinti žmones kuo aktyviau dalyvauti rinkimuose. Tačiau kyla klausimas, kaip paskatinti balsuoti visus: jaunus, vyresnius, išvykusius į užsienį. Pasak L. Matjošaitytės, skatinti žmones aktyviau įsitraukti į valstybės politinį gyvenimą yra ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir politikų, ir visuomeninių institucijų bei organizacijų uždavinys. „Bendrų pastangų dėka mes galime skatinti aktyvumą, pilietiškumą. Reikia, matyt, daugiau informacijos pateikti rinkėjams apie vykstančius rinkimus, priminti, kad kiekvieno rinkėjo balsas yra svarbus. Mes kiekvienas galime nuspręsti dėl savo geresnės ateities. Todėl kviečiu visus būti pilietiškais, aktyviais ir visas institucijas susitelkus skatinti aktyvumą rinkimuose“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Anykščių meras papildydamas teigia, kad gera idėja būtų rinkti politikus į Seimą pagal partijų sąrašus. „Galėtų žmogus balsuoti už vieną sąrašą, bet reitinguoti juos visus, nes kai kuriuose sąrašuose yra patrauklių asmenų. Tada Seimas ar savivaldybės taryba būtų labai gerai išrenkami“, – mano K. Tubis.
Kitas būdas – savivaldybės darbuotojai turėtų žmonėms paaiškinti, ko jie gali tikėtis iš miesto. Birštono merė, remdamasi Prezidentės mintimis, sako, jog reikia stengtis kurti patrauklią aplinką ir pagalvoti, ką būtų galima pasiūlyti grįžtančiam: garantuoti vaikui vietą darželyje, garantuoti vietą mokykloje, gal net skirti tarnybinį būstą. Anykščių meras sako, kad reikia atsakingai parodyti, ką gali suteikti savivaldybė. „Kai žmonės ieško galimybės grįžti į Lietuvą (dažniausiai taip būna, kai jų tėvai palieka palikimą), tai į savivaldybę atvykusiam žmogui reikia padėti. Reikia jį vedžioti už rankos, kad jis žinotų, kur ir kaip registruotis, kur nueiti, kada sąskaitą atsidaryti ir panašiai. Tada tie žmonės grįžta“, – aiškina K. Tubis.
MRU profesorius, remdamasis savo atliekamu pilotiniu tyrimu, mano, kad visiems reikia kitaip bendrauti. „Mūsų kultūra kitokia, mes dar neišmokom kitaip elgtis. Tyrimas rodo, kad didžioji dalis emigruoja ne dėl bendravimo, bet ekonominių sumetimų. Bet vėliau žmogų bus sudėtinga susigrąžinti, jei jis nesuras žmogiško bendravimo savo šaly, o atras – užsienio“, – aiškino S. Nefas.
Galių suteikimo ar atėmimo savivaldoms klausimas
Nemažai buvo kalbėta, kiek galių turėtų turėti savivaldybės, ir beveik visi diskusijos dalyviai pripažino, kad kuo daugiau.
S. Nefas sako, jog kiekviena pavesta sritis savivaldybėms būtų įkandama. Bet pasitikėjimo savivaldybės iš centrinės valdžios nesulaukia labai daug. Profesorius iškėlė klausimą, kiek buvo skirta pinigų, pavyzdžiui, savivaldybių bendruomenių stiprinimui. Pasak profesoriaus, apie 3 mln. eurų, todėl kai kuriose savivaldybėse žmogui nebuvo skiriama po eurą, kad būtų stiprinamas bendruomeniškumas. „Pinigų niekas nepragers, nepralėbaus. Žmonės darys suoliukus, sūpynes, kelius tvarkys, kažkaip panaudos. Ir ką tada supras? Kad jie kažką gali ir yra reikalingi“, – mano S. Nefas.
K. Tubis taip pat pastebi, kad savivaldybės neblogai tvarkosi su valdžios pavestais darbais: „Priėmus naujus įstatymus dėl šildymo kompensacijų, mes trečdaliui daugiau išmokėjom kompensacijų“, – kalbėjo Anykščių meras. Taip pat kaip vieną iš pavyzdžių K. Tubis pateikė ir renovacijos darbus, su kuriais savivaldybės neblogai susitvarko, todėl, jo nuomone, būtų naudinga, kad savivaldybės gautų ne tik dalį pinigų iš gyventojų pajamų mokesčio, bet taip pat ir iš pridėtinės vertės ar pelno mokesčio. „Jeigu mūsų veiklos pagrindu plečiasi įmonės, įstaigos, daugiau prekių parduodama, tai galėtume gauti bent dalį pridėtinės vertės mokesčio“, – aiškino meras.