„Jeigu tie 15,6 procentų apklaustųjų puoselėja panašias vertybes ir atpažįsta manyje bendramintį, laikysiu tai didžiuliu savo laimėjimu. Man tai bus svarbi pergalė visiškai nepriklausomai nuo to, ar pasuksiu į politiką, akademinę sferą, ar liksiu toje pozicijoje, kurioje esu. Šiandien visi trys scenarijai yra realūs“, - feisbuke rašė G. Nausėda.
Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas savo įraše prisimindamas vaikystę kritikavo susiskaldymą.
„Pradėsiu iš tolo. Seniai seniai kaip Klaipėdos berniukų choro "Gintarėlis" narys keletų vasarų iš eilės stovyklavau Drevernoje. Vienas iš smagiausių mūsų užsiėmimų buvo žaisti karą vietiniame pušyne. Vadovas padalindavo chorą į dvi komandas - vieni apsivilkdavo raudonus marškinėlius arba užsirišdavo ant rankos raudoną raištį, kiti - žalius. Raudonieji turėdavo ieškoti žaliųjų miške ir kuomet pagaudavo - nelaimėlis iškrisdavo iš žaidimo. Jeigu per nustatytą laiką išgaudydavo visus - raudonųjų pergalė, jeigu ne - žalieji laimėjo“, - rašė G. Nausėda.
Žvelgdamas į šiandieninę Lietuvą, jis teigė nejučiomis prisimenąs tą žaidimą.
„Mes jau senokai esame pasiskirstę į komandas, įvairiausias frakcijas ir be gailesčio stengiamės vienas kitą išeliminuoti iš kovos. Jeigu nesunaikinsi kito, pralaimėsi! Trys Lietuvos vėliavos spalvos - raudona, žalia ir geltona - ne jungia mus, o skiria. Mums tai yra marškinėlių spalvos, pagal kurias identifikuojame "savą" ir "svetimą", neįsileisdami minties, kad pastarasis taip pat gali mylėti Tėvynę, tik savaip, ne taip kaip mes“, - rašė G. Nausėda.
Pasak ekomonisto, vietoje to, kad ieškotume bendro vardiklio, atrandame tik naujus skaitiklius.
„Paradoksas - dainuodami Lietuvos Respublikos Himną garsiausiai traukiame vietą "Vardan tos Lietuvos" ir nesusimąstome, kad po jos skamba "... vienybė težydi!" Nemaža tautos dalis, pavargusi nuo šios nuolatinės kovos (kovos su priešu, kovos už būvį ir t.t.), iškeliavo "žaisti" svetur - į Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokietiją, Norvegiją“, - rašė G. Nausėda.
Ekonomistas teigė, kad tokia kova jam nepriimtina.
„Tiesą sakant, išskyrus vaikystę, niekada ir nebuvo priimtina. Nepagalvokite, kad deduosi esąs kažkoks Dievo avinėlis, spinduliuojantis ramybę ir taiką. Anaiptol! Galiu azartiškai, kandžiai ir net pašaipiai kritikuoti kitą žmogų, tačiau dėl jo idėjų, o ne dėl "kitos" marškinėlių spalvos“, - rašė G. Nausėda.
Prognozuoja, kad emigracijos tempas sulėtės
Interviu Info TV laidai „Savaitės panorama“ kalbėdamas apie emigracijos procesą G. Nausėda konstatavo, kad vyksta šeimų susijungimo procesas.
„Aišku, gaila, kad tas susijungimas vyksta ne čia, o ten. Tai yra tie, kurie jau išvažiavo kviečia paskui save važiuoti ir tuos, kurie dar neišvažiavo. Natūralu, sukurta jau tam tikra aplinka, susirastas būstas, žinoma, kur ir ko ieškoti, taip, kad žmogus išvažiavęs pas savo giminaičius gali laikinai apsistoti, gyventi po jau esančiu stogu, ir gali labai greitai susirasti darbą, nes giminaičiai jau žino kur, kaip ir ką ieškoti, kiek už tai galima uždirbti“, - kalbėjo G. Nausėda.
Ekonomisto vertinimu, šis procesas jau yra peržengęs į antrąją stadiją, ir jis negalėtų vykti nuolat, nes šeimoms susijungus procesas baigiasi.
„Dar vienas dalykas, į kurį taip pat reikėtų atkreipti dėmesį. Lapkričio mėnesį mes jau turėjome labai nedidelę grynąją emigraciją – tai yra emigraciją atėmus imigraciją, o gruodžio mėnesį pirmą kartą nuo šio šimtmečio pradžios mes turėjome teigiamą išvažiavusiųjų ir įvažiavusiųjų skirtumą“, - teigė G. Nausėda.
Ekonomistas teigė negalįs tvirtai teigti, kad tai yra tvirta įžanga į šiuos metus, ir kad tokios tendencijos bus stebimos kiekvieną mėnesį, tačiau prognozavo, kad bendras metinis emigracijos rodiklis 2018 metais turėtų būti mažesnis negu 2017 metais.
Paaiškino, kodėl nereikia bijoti pas mus dirbančių ukrainiečių
Į darbo jėgos įsivežimą iš kaimyninių šalių, pasak ekonomisto, reikia žiūrėti labai selektyviai - tose vietose, kur yra pakankamai darbo jėgos, kad užimtų tas vietas, kurios yra siūlomos, tikrai būtų galima pasikliauti lietuviais, dirbančiais ir norinčiais dirbti.
„Bet daugeliu atveju gyvenimas yra šiek tiek sudėtingesnis. Štai investuotojas atvyksta į regioną arba į konkretų miestą ir žvalgosi, kaip jis galėtų pradėti savo veiklą, jis žino labai aiškiai, kiek darbuotojų jam reikia, ir jis suranda, pavyzdžiui, pusę arba 40 proc. reikalingų darbuotojų toje vietoje. Jis pamėgina pasišniukštinėti, kokios yra galimybės atsivežti darbo jėgą iš aplinkinių rajonų ir išaiškėja, kad sukomplektuoti tinkamo personalo jis negali“, - pateikė pavyzdį G. Nausėda.
Tokiu atveju, pasak ekonomisto, sprendžiamas toks klausimas – arba gali padėti užlopyti tą skylę žmonės iš kitų valstybių, arba jis tiesiog apsisuka ant kulno ir išvažiuoja, nes savo verslo projekto įgyvendinti jis negali.
„Tai taikytina tiek užsienio, tiek Lietuvos investuotojams. Todėl aš nenorėčiau, kad būtų priešinamas lietuvis ir ukrainietis, ir mėginama teigti, kad štai ukrainietis atima vietą iš lietuvio. Gali atsitikti taip, kad neleisdami ukrainiečiui įvažiuoti, mes atimsime darbą ir iš to paties lietuvio“, - aiškino G. Nausėda.
Pasak ekonomisto, šioje vietoje yra svarbus klausimas, ar nėra diskriminacinių sąlygų, tai yra, ar žmonėms iš trečiųjų šalių nėra mokama gerokai mažiau negu lietuviams.
„Čia praktika yra mišri, kai kuriais atvejais, statistika tai patvirtina, kad atlyginimas užsieniečiams yra 20-30 proc. mažesnis negu lietuviams, bet aš tikrai žinau konkrečių pavyzdžių, ir darbdaviai tą patys labai aiškiai pasako, kad mes mokame lygiai tiek pat tą patį darbą dirbančiam ukrainiečiui, kaip ir lietuviui“, - sakė G. Nausėda.
Pasakė, kodėl kandidatai nestartuoja anksčiau
Ekonomistas nebuvo linkęs vienareikšmiškai teigti, kad prezidento rinkimų kampanija Lietuvoje yra per trumpa, pasak jo, tai priklauso nuo kandidato.
„Jeigu kandidatas yra pakankamai menkai žinomas visuomenei, jam turbūt reikia, kaip ir lėktuvui, ilgesnio įsibėgėjimo tako, nes jis tiesiog kitaip nespėtų pakilti. Jeigu žmogus yra visuomenėje matomas 20-30 metų viename ar kitame statuse, jis visuomenėje yra pažįstamas su visais jo trūkumais ir privalumais“, - sakė G. Nausėda.
Pasak jo, tokiam žmogui reikia, pirmiausia, turėti gerą komandą, gerą programą, ir tinkamai ją pristatyti visuomenei.
„Tam turbūt visai nereikia pusantrų metų. Neslėpkime, turbūt, dalis kandidatų paprasčiausiai nenori tapti įvairių atakuojančiųjų, o, galbūt, ir kitų kandidatų naudai dirbančių žmonių taikiniu, kuomet yra ieškomos ir būtos, ir nebūtos istorijos, ir tada tiesiog norima, kad šitas procesas pasibaigtų kaip galima greičiau“, - sakė G. Nausėda.
Jis taip pat išvardijo savybių rinkinį, kurį, jo manymu, turėtų turėti prezidentas: jis turėtų turėti tvirtą nuomonę, ir gebėti ją ginti.
„Būtų tikrai nepateisinama, jei žmonės rinktų žmogų, už kurio stovėtų kiti žmonės ir reguliuotų dalykus. Reiškia, tada tiesiog mūsų visuomenė realiai nežinotų, ką renka ir pirktų katę maiše“, - kalbėjo G. Nausėda.
Taip pat, pasak ekonomisto, net ir turėdamas tvirtą nuomonę šitas žmogus turi gebėti sujungti įvairių politinių pakraipų pastangas, ir dirbti su jomis išvien, o ne siekti kaktomūšos, kad viena partija kovotų prieš kitą.
„Nes esame pernelyg maža valstybė ir, turbūt, turime leisti ir kitiems žmonėms mylėti Lietuvą, ir negalvoti, kad mes tik vieni arba mūsų partija, mūsų politinė jėga myli Lietuvą. Myli ir kiti, galbūt, jie myli kitaip, ir mes turime pasistengti suprasti juos, ieškoti ne skaldymosi, o kompromisų. Ir tada, aš tikiuosi, kad bendras rezultatas bus visuomenei geresnis“, - sakė G. Nausėda.
Nekritikavo Lietuvos balsavimo dėl Jeruzalės
Ekonomistas nebuvo linkęs kritikuoti to, kad Lietuva palaikė Jungtinių Tautų rezoliuciją, raginančią JAV vadovą Donaldą Trumpą atšaukti savo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Pažymėdamas, kad kalba, kaip pilietis, G. Nausėda išsakė nuomonę, kad sprendimas pripažinti Jeruzalę sostine buvo pernelyg ankstyvas.
„Mes turime traktuoti JAV, kaip galingiausią galimą taikos partnerį tarp abiejų konfliktuojančiųjų pusių. Manau, kad toks ankstyvas pripažinimas Jeruzalės sostine buvo veikiausiai žingsnis nuo taikos tarpininko pozicijos, nes dabar įgyvendinti taikos tarpininko politiką, kuomet viena iš pusių laiko, kad JAV aiškiai pasisako Jeruzalės klausimu bus kur kas sudėtingiau negu anksčiau“, - sakė G. Nausėda.
Jo nuomone, susilaikymas balsavime būtų situacijos iš esmės nepakeitęs.
„Žmonės galvoja, kad reikia balsuoti arba taip, arba ne, bet aš manau, kitą kartą ir susilaikymas taip pat yra pozicija. Kai kurios valstybės tiesiog neišreiškė savo pozicijos, bet tokiu būdu jos parodė, kad, ko gero, šiandien šitam sprendimui laikas buvo pasirinktas ne pats tinkamiausias“, - sakė G. Nausėda.
Santykiuose su Rusija neišduotų Ukrainos
Kalbėdamas apie santykius su Rusija ekonomistas pažymėjo, kad Lietuva visada turės kelti tuos reikalavimus, kurie yra keliami: tai yra Krymo okupacijos nepripažinimas, Minsko susitarimų vykdymas.
„Ir šitie akmenys yra tokie dideli, kad, turbūt, net ir labai norėdama Rusija šiandien yra nepajėgi perlipti per juos. Todėl kitos kalbos apie tai, kaip mes gerinsime santykius, bet pusę lūpų arba visiškai neužsimindami į tuos reikalavimus, kurie yra susiję su mūsų draugu, su Ukraina, mes tartum apgaudinėjame patys save, ir svarbiausia siunčiame labai klaidingą signalą savo partneriams Europos Sąjungoje, kad štai Lietuva, tartum lygioje vietoje pradeda svyruoti“, - sakė G. Nausėda.
Juo labiau, kad pasak ekonomisto, ekonominės būtinybės kažkaip dirbtinai ieškoti sąlyčio taškų nėra.
„Verslas dirba savo režimu, eksportas į Rusiją auga sparčiausiai iš visų valstybių. (…) Šiuo metu verslo santykiai nėra politizuojami nei iš Rusijos pusės, nei juolab iš Lietuvos pusės. Tiesiog leiskime verslui normaliai dirbti abipusiai naudingais pagrindais, ir nedarykime sau kliūčių ten, kur jų nėra“, - sakė G. Nausėda.
Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio 11-19 dienomis atliktų tyrimų duomenimis, jei rinkimai į prezidentus vyktų artimiausią sekmadienį už ekonomistą G. Nausėdą balsuotų 15,6 proc. apklaustųjų. Antroje ir trečioje vietoje liko premjeras Saulius Skvernelis, už kurį balsuotų 11,3 proc., ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį palaikė 10,9 proc. apklaustųjų.