„Pries šimtą metų būtent čia, šiame pastate, gimė mūsų laisvė. 20 vyrų išdrįso paskelbti nepriklausomybę be jokių išlygų. Tai įkvėpė mus padaryti ir Kovo 11–ąją: be išlygų atkurti nepriklausomybę, – atidarydama parodą kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Visada reikia drąsių žmonių ir drąsios tautos, kuri gali ginti, kovoti, atkovoti, išsaugoti ir, jeigu reikia, atkurti laisvę ir nepriklausomybę.“
Prezidentė dėkojo dokumentą pernai archyve Berlyne radusiam Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui ir Vokietijai, perdavusiai dokumentą Lietuvai.
„Šiandien didžiuojamės, kad galime būti dėkingi lietuviams: lietuvių profesoriui Mažyliui, kuris atrado dokumentą. Mes dėkojame mūsų partnerei ir draugei Vokietijai, kuri išsaugojo šį dokumentą ir mums dovanojo šimtmečio proga, kad mes galėsime šį dokumentą parodyti savo žmonėms“, – sakė ji.
Prezidentė drauge su L. Mažyliu atvėrė duris į kambarį, kuriame eksponuojamas aktas, o atidengti patį aktą šalies vadovė drauge pakvietė ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką profesorių Vytautą Landsbergį.
Tiesiogiai iš Signatarų namų transliuotą ceremoniją lauke stebėjo daugiau nei šimtas žmonių, jiems buvo dalijamos Lietuvos vėliavėlės.
Tarp jų buvusiam 26-ių Žygimantui Menčenkovui pradėtas eksponuoti Vasario 16-osios aktas žymi romantišką Lietuvos istorijos laikotarpį.
„Čia nėra patoso, čia yra tikras dalykas, aš čia atėjau dėl tikro dalyko. Šiandien nėra kažkokia šventė, bet aš čia atėjau pamatyti tikrą dalyką ir tai atšvęsti“, – BNS sakė filosofijos studentas.
60-ių buhalterė Laima Grinkaitė teigė, kad dokumentą turi pamatyti kiekvienas lietuvis: „Jeigu tu nežinai, kas esi, tai... Nežinau, kiekvienas turime turėti kažką širdyje“.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos 1918 metais pasirašytą aktą Vokietija perdavė laikinai saugoti šią savaitę.
Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujino muziejaus ekspoziciją. Nepriklausomybės Aktas bus eksponuojamas tame kambaryje, kur Lietuvos Tarybos nariai jį ir pasirašė.
Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo L. Mažylis rado Berlyno diplomatiniame archyve.
Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune.